Peržiūrėti šaltinį Arnošt Muka

{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
| fonas = culture
| paveikslėlis = Arnost Muka.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{Gimė|1854|03|10}}
| gimimo vieta = Vulki Vosykas, [[Lužica]], [[Vokietija]]
| mirties data = {{Mirė|1932|10|10|1854|03|10}} 
| mirties vieta = [[Baucenas]], Lužica, Vokietija
| tėvai = 
| sutuoktinis = 
| vaikai = 
| veikla = pedagogas, visuomenininkas, slavistas
| partija = 
| įstaigos = 
| pareigos = 
| alma_mater = [[Leipcigo universitetas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 	
| vikiteka = Category:Arnošt Muka

}}
[[Vaizdas:Arnošt Muka – row.jpg|200px|thumb|right|Arnošto Mukos ir Loskos Mukovos kapas Baucene]]
'''Arnoštas Muka''' ([[Sorbų kalbos|sorb.]] ''Arnošt Muka'', {{de|Ernst Mucke}}, [[1854]] m. [[kovo 10]] d. Vulki Vosyko k., [[Lužica]], [[Vokietija]] – [[1932]] m. [[spalio 10]] d. [[Baucenas]], Lužica, Vokietija) – [[Sorbai|sorbų]] pedagogas, visuomenininkas, [[Slavų kalbos|slavistas]]. Sorbų muziejaus ir Sorbų namų [[Baucenas|Baucene]] įkūrėjas.

== Biografija ==
Laikomas vienu iškiliausių [[XIX a.|XIX]] ir [[XX a.]] sorbų humanistų, žymiai prisidėjusiu prie sorbų tautinės savimonės susidarymo. [[1874]]–[[1879]] m. mokėsi [[Leipcigo universitetas|Leipcigo universitete]], kur studijavo klasikinę [[Filologija|filologiją]] ir slavistiką. [[1875]] m. sorbų gimnazistams surengė pirmąją festivalinę stovyklą „Susitikimas“ ({{hsb|Schadźowanka}}, {{dsb|Schadowanka}}). Nuo [[1879]] m. dirbo mokytoju [[Citau]] (Žitavoje), o vėliau – Bauceno gimnazijoje. Nuo jaunų dienų dalyvavo kultūriniame ir moksliniame sorbų judėjime. Organizacijų „Societas Slavica Budissenensis“ ir „Maśica Serbska“ narys.

[[1882]]–[[1886]] m. buvo žurnalo „Łuzica“ redaktorius, o [[1884]]–[[1932]] m. redagavo „Časopis Maćicy Serbskeje“ („Maśica Serbska“ žurnalą). Šiame žurnale 1884–1886 m. publikavo [[Demografija|demografinį]] tyrimą „Statistikа Łužiskich Serbow“, kuriame pateikė statistinius duomenis apie sorbų skaičių, gyvenamąsias vietas, socialinę struktūrą ir išsilavinimo lygį.<ref>[http://www.serbski-institut.de/dnl_view.php?lg=de&file=mat%2Fdnlarchiv%2Fcms_1900_188.pdf&file_titel=1900&mp=&session_id=e6287c16efcd7899d2b4c2d1376ca048 Dodawki k statisticy a etnografiji łužickich Serbow II] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924100651/http://www.serbski-institut.de/dnl_view.php?lg=de&file=mat%2Fdnlarchiv%2Fcms_1900_188.pdf&file_titel=1900&mp=&session_id=e6287c16efcd7899d2b4c2d1376ca048 |date=2015-09-24 }}, Časopis Maćicy Serbskeje, 1900, p. 80 — 103</ref>

Jo atkaklumo ir organizacinio talento dėka [[1904]] m. Baucene pavyko atidaryti Sorbų namus. Be to, A. Muka stengėsi įsteigti Sorbų muziejų. Jis buvo ne vienos akademijos ir mokslo draugijos narys (taip pat buvo išrinktas [[Sankt Peterburgo mokslų akademija|Sankt Peterburgo mokslų akademijos]] nariu korespondentu).<ref>[http://isaran.ru/?q=ru/person&guid=A3EC063F-90E2-B01B-A76B-D39BFD2C174C Информация] на сайте ИС АРАН</ref> Keliaudamas po [[Aukštutinė Lužica|Aukštutinę]] ir [[Žemutinė Lužica|Žemutinę Lužicas]] tyrė [[Sorbų kalbos|sorbų kalbas]], folklorą ir kultūrinį paveldą. A. Muka yra daugybės didelę įtaką sorbų šviesuomenei padariusių mokslinių darbų autorius. Pasisakė prieš vokietinimą. Už tautinę veiklą [[Vokietija|Vokietijos]] valdžios buvo du kartus ištremtas į Vokietijos gilumą. 

Palaidotas Taucherio kapinėse Baucene.

== Bibliografija ==
* ''Szczątki języka połabskiego Wendów Luneburskich,'' [in:] Materiały i prace Komisyi językowej Akademii Umiejętności w Krakowie, t. I, Kraków 1904, s. 313—569.
* ''Historische und vergleichende Laut — und Formenlehre der niedersorbischen (niederlausitzisch — wendischen) Sprache'', Lipsk 1891
* ''Słownik dolnoserbskeje rěcy a jeje narěcow'', St. Petersburg — Praga 1911
* ''Statistika łužiskich Serbow'', 1980. 

== Išnašos==
{{išnašos}}

== Literatūra ==
* Гугнин А. А., Введение в историю серболужицкой словесности и литературы от истоков до наших дней, Российская академия наук, Институт славяноведения и балканистики, научный центр славяно-германских отношений, М., 1997, стр. 19, 50, 70, 106—107, 110, 120—121, 123—124, 127, 130, 132—133, 136, ISBN 5-7576-0063-2
{{DEFAULTSORT:Muka, Arnošt}}
[[Kategorija:Vokietijos kalbininkai]]