Peržiūrėti šaltinį Austrija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Austrija|
 ilgas_pavadinimas = Austrijos Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{de|Republik Österreich}}|
 kilm      = Austrijos|
 žemėlapis = EU-Austria.svg|
 vėliava   = Flag_of_Austria.svg|
 herbas    = Austria Bundesadler.svg|
 himnas = „[[Austrijos himnas|Nacionalinis Austrijos Respublikos himnas]]“|
 kalbos    = [[Vokiečių kalba|vokiečių]]<ref name="CIA"/>{{efn|[[Kroatų kalba|Kroatų]], [[čekų kalba|čekų]], [[vengrų kalba|vengrų]], [[čigonų kalba|romų]], [[slovakų kalba|slovakų]] ir [[slovėnų kalba|slovėnų]] kalbos yra oficialiai pripažintos Europos regioninių ar mažumų kalbų chartijos (ERMKC).}}|
 sostinė           = [[Viena]]|
 didžiausiasMiestas= [[Viena]]|
 valdovų   = 2|
 titulas1  = Prezidentas|
 pavardė1  = [[Alexander Van der Bellen]]|
 titulas2  = Kancleris|
 pavardė2  = [[Karl Nehammer]]|
 plotoVieta= 113|
 plotas    = 83 879<ref>[http://www.statistik.at/web_de/services/wirtschaftsatlas_oesterreich/oesterreich_innerhalb_der_eu/index.html Statistik Austria: Österreich innerhalb der EU]</ref>|
 vandens   = 0,84 %<ref>{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=2020-10-11|publisher=[[Organisation for Economic Co-operation and Development]] (OECD)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>|
 gyvMetai      = 2020|
 gyventojuVieta= 97|
 gyventoju     = {{Increase}} 8 935 112<ref name="statistik-population">{{cite web|title=Population by Year-/Quarter-beginning|url=http://www.statistik.at/web_de/statistiken/menschen_und_gesellschaft/bevoelkerung/bevoelkerungsstand_und_veraenderung/bevoelkerung_zu_jahres-_quartalsanfang/023582.html|date=7 November 2018|access-date=12 June 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20150612161754/http://www.statistik.at/web_de/statistiken/menschen_und_gesellschaft/bevoelkerung/bevoelkerungsstand_und_veraenderung/bevoelkerung_zu_jahres-_quartalsanfang/023582.html|archive-date=12 June 2015|url-status=live|df=dmy-all}}</ref>|
 gyventojuTankis= 106|
 tankumoVieta   = 106|
 BVPMetai       = 2019|
 BVPVieta       = 27|
 BVP            = {{Increase}} 446,315<ref>{{cite web |url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2018/01/weodata/weorept.aspx?sy=2017&ey=2020&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=70&pr1.y=9&c=122&s=NGDP_RPCH%2CNGDPD%2CPPPGDP%2CNGDPDPC%2CPPPPC&grp=0&a= |title=Austria |publisher=[[International Monetary Fund]]|date=1 April 2018|access-date=23 July 2018}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui= {{Increase}} 50&nbsp;277<ref>{{cite web |url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2018/01/weodata/weorept.aspx?sy=2017&ey=2020&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=70&pr1.y=9&c=122&s=NGDP_RPCH%2CNGDPD%2CPPPGDP%2CNGDPDPC%2CPPPPC&grp=0&a=|title=Austria |publisher=[[International Monetary Fund]]|date=1 April 2018|access-date=23 July 2018}}</ref>|
 BVPGyventojuiVieta=15|
 valiuta      = [[Euras]] ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])|
 laikoJuosta  = [[UTC+1]] ([[Vidurio Europos laikas|CET]])|
 vasarosLaikas= [[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])|
 nepriklausomybėsĮvykis     = Austrijos sutartis|
 nepriklausomybėsDatos      = 1955 m. [[liepos 27]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas= Pasirašymas|
 TLD     = [[at]]|
 telKodas= +43
|kirčiavimas=''Áustrija''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai|access-date=2022-06-23|archive-date=2022-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20221006043722/https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|url-status=dead}}</ref>}}

'''Austrija''' ({{de|Österreich}}), oficialiai '''Austrijos Respublika''' ({{de|Republik Österreich}}) – valstybė [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]]. Šiaurės vakaruose ribojasi su [[Vokietija]], šiaurėje – su [[Čekija]], šiaurės rytuose – su [[Slovakija]], rytuose – su [[Vengrija]], pietuose – su [[Slovėnija]] ir [[Italija]], vakaruose – su [[Šveicarija]] ir [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]]. Austrija – devynių [[Austrijos žemės|žemių]] [[federacija]], iš kurių viena yra sostinė [[Viena]]. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros. Apie 60 % šalies teritorijos užima [[Rytinės Alpės]].

Austrija yra [[JTO|Jungtinių Tautų]] narė nuo 1955 m., o [[ES|Europos Sąjungos]] narė nuo 1995&nbsp;m. Šalyje yra tarptautinių organizacijų [[ESBO]] ir [[OPEC]] būstinės. Austrija yra viena iš [[EBPO]] bei [[Interpolas|Interpolo]] steigėjų.<ref name="OECD">{{cite web|url= http://www.oecd.org/about/0,3347,en_33873108_33873245_1_1_1_1_1,00.html |title=Austria About |publisher=OECD |access-date=20 May 2009 |archive-url= https://web.archive.org/web/20090506022708/http://www.oecd.org/about/0%2C3347%2Cen_33873108_33873245_1_1_1_1_1%2C00.html |archive-date=6 May 2009 |url-status=live}}</ref> 1995 m. ji taip pat pasirašė [[Šengeno sutartis|Šengeno sutartį]],<ref name="Schengen">{{cite web |url=http://migration.ucdavis.edu/mn/more.php?id=643_0_4_0 |title=Austria joins Schengen |date=May 1995 |website=Migration News |access-date=30 May 2009 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090707183649/http://migration.ucdavis.edu/mn/more.php?id=643_0_4_0 |archive-date=7 July 2009 |url-status=live |df=dmy-all}}</ref> o 1999 m. įsivedė [[Euras|eurą]].<ref>{{cite web|url=https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/euro-area/euro/eu-countries-and-euro/austria-and-euro_en|title=Austria and the euro|website=European Commission - European Commission|access-date=7 January 2018|archive-url= https://web.archive.org/web/20180108064042/https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/euro-area/euro/eu-countries-and-euro/austria-and-euro_en|archive-date=8 January 2018|url-status=live|df=dmy-all}}</ref>

== Pavadinimas ==
Šalies pavadinimas kilo iš {{la|Marchia austriaca}}, reiškiančio 'rytų kraštas'. Šis pavadinimas prigijo vienai iš Karolio Didžiojo imperijos griuvėsiuose susikūrusių valstybių.<ref>В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.</ref>

== Istorija ==
{{main|Austrijos istorija}}
[[Vaizdas:VenusWillendorf.jpg|thumb|left|150px|[[Vilendorfo Venera]] yra [[Viena|Vienos]] „Naturhistorisches Museum“ kolekcijoje.]]
Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo [[Romos imperija|Romos imperijos]] sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (''Ostarrichi'') pavadinimas. Nuo X&nbsp;a. iki XIII&nbsp;a. valdžiusią [[Babenbergai|Babenbergų dinastiją]] pakeičia [[Habsburgų dinastija|Habsburgai]] ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas [[Tirolis]] ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį [[Triestas|Triestą]]. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka ir [[Čekija]] bei [[Vengrija]].

XVI a.-XVII a. Habsburgams iškyla [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija – 1683&nbsp;m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje teritorijos – [[Vengrija]], [[Transilvanija]]. Po [[Utrechto sutartis|Utrechto sutarties]] gaunami Habsburgų [[Nyderlandai]] ir [[Milanas]] bei Dviejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Lotynizuotas šios teritorijos pavadinimas ''Austria'' atsiranda rašytiniuose šaltiniuose nuo [[XIII amžius|XIII&nbsp;a.]]

Iki [[XVIII a.]], lyginant su aplinkinėmis šalimis, Habsburgų [[monarchija]] atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.
[[Vaizdas:Kleine Reichswappen von Osterreich.png|thumb|left|150px|Austrijos imperijos herbas]]

1806 m. panaikinus [[Šventoji Romos imperija|Šventąją Romos imperiją]] susikuria [[Austrijos imperija]], kuri 1867&nbsp;m. pervadinama į [[Austrijos-Vengrijos imperija|Austrijos-Vengrijos imperiją]].

[[XIX a.]] buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pagal Sen Žermeno taikos sutartį 1918&nbsp;m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. [[1921]] metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais ([[Burgenlandas]]).

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918&nbsp;m., jos sienos galutinai susiformavo [[1922]] m.
[[Vaizdas:Vereinte Nationen in Wien.jpg|thumb|''UNO-City'' ([[JT]] būstinė Vienoje)]]
1938 m. [[kovo 12]] d. įvyko [[Anšliusas]] ir [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį [[Raudonoji armija]] užėmė rytinę Austriją su sostine [[Viena]]. Kitą Austrijos dalį užėmė [[JK]] ir [[JAV]]. 1945 metų [[liepos 4]]&nbsp;d. [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]], [[JK|Jungtinės Karalystės]], [[TSRS|Tarybų Sąjungos]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė [[1929]] metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

[[1955]] m. [[gegužės 15]] d. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955&nbsp;m. [[spalio 26]] d. buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995&nbsp;m. įstojo į [[ES|Europos Sąjungą]] bei 1999&nbsp;m. tapo [[euras|euro]] zonos nare.

== Politinė sistema ==
{{main|Austrijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Parlamentsgebäude.jpg|thumb|Austrijos parlamento rūmai Vienoje]]
[[Valdymo forma]] – [[federacija|federacinė]] parlamentinė [[demokratija|demokratinė]] respublika. Veikia 1920 metų [[konstitucija]] su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (''Bundespräsident''), renkamas 5 metų kadencijai visuotiniu balsavimu. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų [[veto]] teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valstybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).<ref name="CIA"/>

[[Įstatymų leidžiamoji valdžia]] priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (''Nationalrat''), kurią sudaro 183&nbsp;deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (''Bundesrat''), kurią sudaro 60&nbsp;deputatai (2023). Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai susiję su žemių interesais (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo, įstatymas negali būti priimtas.<ref name="CIA"/>

Įstatymų [[vykdomoji valdžia|vykdomajai valdžiai]] vadovauja Federalinis Kancleris (''Bundeskanzler''). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (''Landeshauptmann'').<ref name="CIA"/>

Austrija yra [[JTO|Jungtinių Tautų Organizacijos]], [[ES|Europos Sąjungos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[OECD]], [[ESBO]] narė.
[[Vaizdas:Vilnius meeting Lithuania vs Austria.ogv|thumb|Taikus protestas priešais Austrijos ambasadą Vilniuje dėl Michailo Golovatovo paleidimo Vienoje]]

=== Santykiai su Lietuvos Respublika ===
Lietuvos Respubliką ''de jure'' Austrija pripažino 1924&nbsp;m. [[vasario 7]]&nbsp;d. 1991&nbsp;m. [[rugpjūčio 28]]&nbsp;d. Austrija pripažino atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę ''de jure'', kartu užmegzti diplomatiniai santykiai.

2011 m. [[liepos 14]] d. Vienos oro uoste buvo sulaikytas [[Michailas Golovatovas]], vienas iš įtariamųjų byloje dėl Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų veiksmų [[Sausio įvykiai (1991 m.)|1991&nbsp;m. sausio mėnesį metu]], kai žuvo 14&nbsp;Lietuvos piliečių. Praėjus mažiau nei 24&nbsp;valandoms, motyvuodama nepakankamai aiškiai surašytu [[Europos arešto orderis|Europos arešto orderiu]] ir nacionaline teise, Austrijos prokuratūra sulaikytąjį paleido. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, išreikšdama valstybės nepasitenkinimą, atšaukė iš Austrijos savo ambasadorių konsultacijoms.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Austrijos administracinis suskirstymas}}
[[Vaizdas:The States of Austria Numbered.svg|right|400px]]

Kaip federacinę respubliką, Austriją sudaro 9&nbsp;žemės<ref name="CIA" /><ref>[http://www.parties-and-elections.eu/austria3.html Parties and Elections in Europe – Austria (States)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120331161757/http://www.parties-and-elections.eu/austria3.html |date=2012-03-31}}</ref>, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės, išskyrus [[Viena|Vienos miestą]], kuris yra miestas-žemė (skliausteliuose – administraciniai centrai):
# [[Burgenlandas]] ([[Eizenštatas]])
# [[Karintija]] ([[Klagenfurtas]])
# [[Žemutinė Austrija]] ([[Sankt Peltenas]])
# [[Aukštutinė Austrija]] ([[Lincas]])
# [[Zalcburgo žemė]] ([[Zalcburgas]])
# [[Štirija]] ([[Gracas]])
# [[Tirolis (žemė)|Tirolis]] ([[Insbrukas]])
# [[Forarlbergas]] ([[Brėgencas]])
# [[Viena]]

== Geografija ==
{{main|Austrijos geografija}}
[[Vaizdas:Heiligenblut am Großglockner (2).JPG|thumb|Žvilgsnis į [[Grosglokneris|Grosgloknerį]], aukščiausią Austrijos kalną.]]
Apie 60 % šalies teritorijos užima [[Rytinės Alpės]] (Tirolio [[Centrinės Alpės]], [[Aukštasis Tauernas|Aukštasis]] ir [[Žemasis Tauernas]], [[Šiaurinės Alpės]], [[Pietinės Klintinės Alpės]], [[Vienos miškas]]), dėl to šalis kartais vadinama „Alpių respublika“. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia [[Dunojus|Dunojų]]. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi [[Čekijos masyvas]], senas kalnynas, kuris siekia [[Čekija|Čekiją]] ir [[Bavarija|Bavariją]]. Šalia rytinės sienos yra Mažieji [[Karpatai]].

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga [[Reinas|Reino]] atkarpa, o šiaurėje – 350&nbsp;km ilgio [[Dunojus|Dunojaus]] dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji [[Forarlbergas|Forarlbergo]] dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos [[Elbė]]s baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra [[Inas]], [[Lechas (upė)|Lechas]], [[Loizachas]] ir [[Izaras]].

Didžiausi Austrijos ežerai yra [[Noizydlio ežeras|Noizydlis]] (356&nbsp;km², 4&nbsp;m gylio), [[Ateris]] (46,5&nbsp;km², 171&nbsp;m gylio), [[Gmundas]] (25,6&nbsp;km², 200&nbsp;m gylio).

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama [[Vienos baseinas|Vienos baseinu]]. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900&nbsp;m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480&nbsp;m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – [[Grosglokneris]] (3797&nbsp;m). Kiti 5&nbsp;aukščiausi Vienos taškai: [[Vildšpicė]] (3768&nbsp;m), [[Veiskugelis]] (3739&nbsp;m), [[Grosfenedigeris]] (3674&nbsp;m), [[Similaunas]] (3606&nbsp;m) ir [[Groses Viesbachhornas]] (3564&nbsp;m). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas – Hedvighofas (114&nbsp;m).
[[Vaizdas:Austria satellite unannotated.jpg|thumb|Palydovinė nuotrauka]]
Austrija ribojasi su
* [[Vokietija]] (784 km),
* [[Čekija]] (362 km),
* [[Italija]] (430 km),
* [[Vengrija]] (366 km),
* [[Slovakija]] (91 km),
* [[Slovėnija]] (330 km),
* [[Šveicarija]] (164 km) ir
* [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]] (35 km).

=== Klimatas ===
Austrijos klimatas daugiausia [[Alpinis klimatas|alpinis]]. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse [[Alpės]]e (virš 2000&nbsp;mm), mažiausia – slėniuose ir daubose (Admonte 623&nbsp;mm, Insbruke 819&nbsp;mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo – pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

== Ekonomika ==
{{main|Austrijos ekonomika}}
[[Vaizdas:Vynuogynas Austrijoje.JPG|thumb|Vynuogynai yra svarbi Austrijos žemės ūkio dalis]]
Austrijos ekonomika apibūdinama kaip socialinė rinkos ekonomika, turinti panašią struktūrą kaip ir [[Vokietija|Vokietijos]] ekonomika. Šalyje yra labai aukštas gyvenimo lygis, kurio pasiekimui didelę įtaką nuo pat [[1945]] m. turėjo vyriausybė, iki šiol vaidinanti didelį vaidmenį savo piliečių gyvenime. Šalis yra viena iš 12&nbsp;turtingiausių šalių pasaulyje (išreiškus BVP vienam gyventojui).<ref name=imf2>{{cite web|url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2009/01/weodata/weorept.aspx?sy=2006&ey=2009&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=122&s=NGDPD%2CNGDPDPC%2CPPPGDP%2CPPPPC%2CLP&grp=0&a=&pr.x=60&pr.y=5 |title=Austria|publisher=International Monetary Fund|accessdate=2009-04-22}}</ref>

[[2004]] m. Austrija buvo ketvirta pagal turtingumą Europos Sąjungos šalis, jos [[BNP]] vienam gyventojui sudarė apie 27&nbsp;666&nbsp;eurus, sąraše ją aplenkė tik [[Liuksemburgas]], [[Airija]] ir [[Nyderlandai]].<ref>[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_02/1-19022007-EN-AP.PDF Regional GDP per inhabitant in the EU27] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090326210729/http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_02/1-19022007-EN-AP.PDF |date=2009-03-26 }}, Eurostat duomenys</ref>

[[Viena]] buvo penktas pagal turtingumą [[NUTS]]-2 regionas Europoje (žr. Europos ekonomika), [[BNP]] vienam gyventojui čia buvo 38&nbsp;632&nbsp;eurai; sąraše ją aplenkė tik Centrinis [[Londonas]], [[Liuksemburgas]], [[Briuselis - sostinės regionas]] ir [[Hamburgas]].<ref>[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_02/1-19022007-EN-AP.PDF Regional GDP per inhabitant in the EU27] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090326210729/http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2007_MONTH_02/1-19022007-EN-AP.PDF |date=2009-03-26 }}, Eurostat duomenys</ref>

Ekonomikos augimas pastaraisiais metais ([[2002]]–[[2006]]) buvo stabilus ir siekė tarp 1 ir 3,3&nbsp;proc.<ref> [http://www.oenb.at/isaweb/report.do?&lang=EN&report=7.7 Real GDP Growth – Expenditure Side], Austrijos Nacionalinio Banko duomenys</ref> Stabiliu ekonomikos augimu Austrija pasižymi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
[[Vaizdas:Kitzbühel by night.jpg|thumb|Žiema [[Kicbiuhelis]] yra vienas labiausiai turistų pamėgtų miestų Austrijoje.]]
Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių – kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kitų kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) – auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:
* Žemės ūkis – 3 %
* Pramonė – 37 %
* Aptarnavimo sfera – 60 %

Pagrindinės pramonės šakos: transporto ir žemės ūkio mašinų gamyba, kalnakasybos, metalurgijos, tekstilės, medžio apdirbimo, maisto pramonės įrengimų gamyba. Pagrindiniai centrai: [[Viena]], [[Gracas]], [[Lincas]], [[Šteiras]].

== Gyventojai ==
{{main|Austrijos demografija}}
[[Vaizdas:Stephansdom Vienna July 2008 (27)-Stephansdom Vienna July 2008 (31).jpg|thumb|[[Viena]], kartu su savo priemiesčiais, yra beveik 9&nbsp;kartus didesnė už antrą pagal dydį Austrijos miestą [[Gracas|Gracą]]]]
Pasak 2009&nbsp;m. apskaičiavimų, Austrijoje gyvena 9&nbsp;mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai – vakarinė Alpių dalis. [[Viena|Vienoje]] ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2&nbsp;milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300&nbsp;tūkstančių:
* [[Gracas]] – 250 tūkst. gyv.
* [[Lincas]] – 189 tūkst. gyv.
* [[Zalcburgas]] – 150 tūkst. gyv.
* [[Insbrukas]] – 117 tūkst. gyv.

Oficiali šalies kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]], kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra [[turkų kalba|turkų]] (2,3 %), [[kroatų kalba|kroatų]] (1,6 %), [[vengrų kalba|vengrų]] (0,5 %) ir [[bosnių kalba|bosnių]] (0,4 %). Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti [[anglų kalba|angliškai]] ir 10 % – [[prancūzų kalba|prancūziškai]].<ref>(Angliškai)[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_243_en.pdf Europeans and their Languages] (14 psl.)</ref>

Pasak 2001 m. surašymo, [[austrai]] sudaro 91,1 % šalies populiacijos, iš buvusios [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] kilę žmonės – 4 %, [[turkai]] – 1,6 %, [[vokiečiai]] – 0,9 %, kiti – 2,4 %.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/au.html CŽV Pasaulio faktų knyga: Austrija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181224190643/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/au.html |date=2018-12-24}}</ref>
1938 m. vien [[Viena|Vienoje]] Austrijos [[žydai|žydų]] bendruomenei priklausė daugiau nei 200&nbsp;000&nbsp;žmonių, bet [[antrasis pasaulinis karas|antrojo pasaulinio karo]] metu daugelis jų emigravo arba buvo nužudyti,<ref>[http://www.wien.gv.at/english/culture/jewishvienna/history/nationalsocialism.html Expulsion, Deportation and Murder – History of the Jews in Vienna] Vienna Webservice</ref> todėl 2001&nbsp;m. duomenimis dabar Austrijoje yra tik apie 8&nbsp;100&nbsp;žydų.<ref name="Volkszählung"/>

=== Religija ===
[[Vaizdas:Salzburg, Salzburger Dom, Exterior 002.JPG|thumb|[[Zalcburgas|Zalcburgo]] katedra]]
Pasiskirstymas pagal religijas (2001&nbsp;m. surašymo duomenys):<ref name="CIA"/><ref name="Volkszählung">{{cite web | title=Census 2001: Population 2001 according to religious affiliation and nationality|url=http://www.statistik.at/web_de/static/bevoelkerung_2001_nach_religionsbekenntnis_und_staatsangehoerigkeit_022894.pdf|accessdate=December 17, 2007|language=de|publisher=Statistik Austria|format=PDF}}</ref>
* [[Romos katalikai]] – 73,6 %
* [[protestantai]] – 4,7 %
* [[musulmonai]] – 4,2 %
* kitų religijų atstovai – 3,6 %
* be religijos – 12 %
* nėra duomenų – 3,5 %

Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.<ref>{{cite web |url=http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf |format=PDF|title= (Angliškai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis}}</ref>

== Kultūra ==
{{main|Austrijos kultūra}}
[[Vaizdas:StateOperaViennaNightBackside.jpg|thumb|Vienos operos ''Wiener Staatsoper'' pastatas.]]
Dabartinės Austrijos teritorijos ankstyvosios kultūros židiniais galima laikyti dar prieš mūsų erą klestėjusias [[Halštato kultūra|Halštato]] ir [[Lateno kultūra|Lateno]] kultūras. Tačiau iš tikrųjų moderniosios kultūros užuomazgos susiformavo Austrijai esant [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] sudėtyje. 1156&nbsp;m. Mino privilegija suteikė Austrijai kunigaikštystės statusą, kas itin paskatino kultūros vystymąsi. Austrijos kultūros raidai ženklios įtakos turėjo jos kaimynai – [[Italija]], [[Vokietija]], [[Vengrija]] ir [[Bohemija]].

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas [[Tikrieji ereliai|erelis]], augalas [[Gencijoniniai|gencijonas]].

XVIII a. ir XIX a. Viena buvo muzikos centras. Iki šiandien Vienoje tebėra išlikę daug operų, teatrų ir orkestrų, taip pat tradicijų, kaip antai Naujųjų metų koncertas Vienos filharmonijoje ir įvairūs festivaliai. Gyvuoja kabaretas. Vienoje susidarė kavinių kultūra, taip pat yra išlikę daug tradicinių patiekalų. Du Austrijos miestai yra buvę [[Europos kultūros sostinė]]mis – tai [[Gracas]] (2003&nbsp;m.) ir [[Lincas]] (2009&nbsp;m.). Austrijos kultūrą užsienyje populiarina Austrijos kultūros forumas ({{de|Österreichisches Kulturforum}}). 8&nbsp;statiniai ar kraštovaizdžiai yra įtraukti į [[Pasaulio paveldo sąrašas|UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą]].

Iš Austrijos yra kilę ar čia gyvenę daug garsių žmonių:
* kompozitoriai ir muzikantai [[Volfgangas Amadėjus Mocartas]] (gimęs Zalcburge), [[Liudvikas van Bethovenas]], [[Johanas Štrausas]], [[Johannes Brahms|Johanas Bramsas]], [[Jozefas Haidnas|Francas Josefas Haidnas]], [[Kristofas Vilibaldas Gliukas]], [[Francas Peteris Šubertas]], [[Gustavas Maleris]], [[Falco]];
* poetai [[Raineris Marija Rilkė]], [[Valteris fon der Fogelveide]];
* rašytojai [[Franz Kafka|Francas Kafka]], [[Robert Musil|Robertas Muzilis]], [[Arthur Schnitzler|Arturas Šnicleris]], [[Stefan Zweig|Štefanas Cveigas]];
* mokslininkai [[Ervinas Šrėdingeris]], [[Zigmundas Froidas]], [[Gregor Mendel|Gregoras Johanas Mendelis]], [[Hans Kelsen|Hansas Kelzenas]], [[Friedrich August von Hayek]], [[Ludwig Wittgenstein]];

=== Muzika ===
[[Vaizdas:Johann Strauss II (3).jpg|thumb|150px|[[Johanas Štrausas]]]]
Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII&nbsp;a. ir XIX&nbsp;a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami [[Habsburgai|Habsburgu]]. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. [[Volfgangas Amadėjus Mocartas]], [[Liudvikas van Bethovenas]] ir [[Johanas Štrausas]] be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintojų. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo ryškėti jau XV&nbsp;a. pradžioje.

=== Literatūra ===
Austriją išgarsino prozininkai [[Arthur Schnitzler|Arturas Šnicleris]], [[Stefan Zweig|Štefanas Cveigas]], [[Thomas Bernhard|Tomas Bernhardas]], [[Franz Kafka|Francas Kafka]], [[Robert Musil|Robertas Muzilis]], poetai Georgas Traklis, [[Franz Wefel|Francas Verfelis]], [[Franzas Grillparzer|Francas Grilparceris]], [[Rainer Maria Rilke|Raineris Marija Rilkė]], Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai – tarp jų Eva Ibbotson.

2004 m. [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premija]] skirta [[Elfriede Jelinek|Elfrydei Jelinek]].

=== Dailė ===
[[Vaizdas:The Kiss - Gustav Klimt - Google Cultural Institute.jpg|thumb|upright=.6|„Der Kuß“ („Bučinys“) žymiausias austrų menininko Gustavo Klimto kūrinys]]
Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie 1900&nbsp;m., kai [[Viena]] tapo Jugendo (moderno atmaina apie 1900&nbsp;m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, [[Gustav Klimt]], Koloman Moser, [[Oskar Kokoschka]], [[Egon Schiele]], Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West.

Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla ({{de|Wiener Schule des Phantastischen Realismus}}), vėlyvoji [[Siurrealizmas|siurrealizmo]] atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs 1960&nbsp;m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch.

Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

=== Architektūra ===
Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, [[Otto Wagner]], [[Richard Neutra]], [[Adolf Loos]], Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. [[Zalcburgas|Zalcburgo]]<ref>{{cite web |url=http://whc.unesco.org/en/list/784 |title=Historic Centre of Salzburg |publisher=[[UNESCO]]}}</ref>, [[Gracas|Graco]]<ref>{{cite web |url=http://whc.unesco.org/en/list/931 |title=Historic Centre of Graz |publisher=[[UNESCO]]}}</ref> ir [[Viena|Vienos]]<ref>{{cite web |url=http://whc.unesco.org/pg.cfm?cid=31&id_site=1033 |title=Historic Centre of Vienna |publisher=[[UNESCO]]}}</ref> senamiesčiai buvo įrašyti į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio kultūros paveldo sąrašą]].

=== Sportas ===
2008 m. Austrijoje vyko [[XIII Europos futbolo čempionatas]] (kartu su [[Šveicarija]]).

== Kita informacija ==
* [[Austrijos transportas]]
* [[Austrijos karinės pajėgos]]
* [[Austrijos ryšiai]]
* [[Austrijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Austrijos šventės]]
* [[Austriška virtuvė]]

== Pastabos ==
{{notelist}}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Literatūra ==
* Österreichische Nationalbibliothek: ''Österreichische Bibliographie: Verzeichnis der österreichischen Neuerscheinungen''. Wien 1946–2002. Seit 2003 [http://bibliographie.onb.ac.at/biblio/ Online-Ausgabe] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061010115455/http://bibliographie.onb.ac.at/biblio/ |date=2006-10-10}}
* Ingeborg Auer u. a.: ''ÖKLIM – Digitaler Klimaatlas Österreichs.'' In: Christa Hammerl u.&nbsp;a. (Hrsg.): ''Die Zentralanstalt für Meteorologie und Geodynamik 1851–2001.'' Leykam, Wien 2001, ISBN 3-7011-7437-7.
* Max H. Fink, Otto Moog, Reinhard Wimmer: ''Fliessgewässer-Naturräume Österreichs.'' Umweltbundesamt, Wien 2000, ISBN 3-85457-558-0 (=''Monographien'' Band&nbsp;128).
* Johann Hiebl u. a.: ''Multi-methodical realisation of Austrian climate maps for 1971–2000.'' In: ''Advances in Science & Research.'' Nr.&nbsp;6, 2010, S.&nbsp;19–26, {{DOI|10.5194/asr-6-19-2011}}.

== Nuorodos ==
{{Commons|Österreich}}
{{vikižodynas}}
; Vyriausybė
* [http://www.parlament.gv.at/ Oficiali Austrijos parlamento svetainė] (vokiečių. k)
* [http://www.hofburg.at/ Oficiali Austrijos Prezidento svetainė] (vokiečių k.)
* [http://www.austria.gv.at/ Oficiali Austrijos kanceliarijos svetainė] (vokiečių, anglų k.)
'''Turizmo tinklalapiai'''
* [http://www.austria.info/de Austrijos turizmo centro puslapis]
'''Žemėlapiai'''
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/physical-map-of-Austria.gif Austrijos fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Austrian-political-map.gif Austrijos administracinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Austria.gif Austrijos svarbesnių kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=austria+map&hl=en&ll=46.346928,13.754883&spn=17.625577,43.286133&safe=off&gl=uk&sqi=2&t=p&hnear=Austria&z=5 Austrija googlemaps žemėlapyje]

{{Europa}}
{{ES_šalys}}

[[Kategorija:Austrija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]