Peržiūrėti šaltinį Gajana

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Gajana|
 ilgas_pavadinimas = Gajanos Kooperacinė Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{en|Co-operative Republic of Guyana}}|
 kilm=Gajanos|
 žemėlapis=Guyana in its region.svg|
 vėliava=Flag_of_Guyana.svg|
 herbas=Coat of Arms of Guyana.svg|
 himnas = „[[Gajanos himnas|Brangioji, Gajana, upių ir lygumų žeme]]“|
 kalbos=[[anglų kalba|anglų]]|
 sostinė=[[Džordžtaunas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Džordžtaunas]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prezidentas|
 pavardė1=[[Irfaan Ali]]|
 titulas2=Ministras Pirmininkas|
 pavardė2=[[Mark Phillips (Guyana)|Mark Phillips]] |
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=81|
 plotas=214&nbsp;970|
 vandens=8,4 %|
 gyvMetai=[[2017]]|
 gyventojuVieta=165|
 gyventoju=774&nbsp;407|
 gyventojuTankis=3,74|
 tankumoVieta=183|
 BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
 BVPVieta=159|
 BVP=3,62|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=4&nbsp;700|
 BVPGyventojuiVieta=106|
 valiuta=[[Gajanos doleris]]|
 laikoJuosta=UTC -4|
 vasarosLaikas=netaikomas|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1966]] m. [[gegužės 26]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Data|
 TLD=GY|
 telKodas=592
}}

'''Gajanos Kooperacinė Respublika''' ('''Gajana''') – valstybė [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šiaurinėje dalyje. Ribojasi su [[Surinamas|Surinamu]] rytuose, [[Brazilija]] pietuose, [[Venesuela]] vakaruose, [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenynu]] šiaurėje. Sostinė – [[Džordžtaunas]]. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną.
Gajanos plotas – 214 970 tūkst. kv. metrų. Daugiausiai šį plotą (virš 87 proc.) dengia vešlūs [[drėgnieji atogrąžų miškai]], pasižymintys gausia [[biologinė įvairovė|biologine įvairove]], tad Gajana yra viena rečiausiai apgyvendinamų [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų tankį|valstybių pagal gyventojų tankį]].<ref>{{Cite web|url=https://rainforestfoundation.org/our-work/where-we-work/guyana/|title=Guyana|website=Rainforest Foundation US|access-date=2023-12-11|language=en}}</ref> Gajana yra vienintelė šalis Pietų Amerikoje, kurios valstybinė kalba yra [[anglų kalba|anglų]], tačiau beveik visų valstybės gyventojų gimtoji kalba yra anglų kalbai artima [[Gajanos kreolų kalba]].<ref>{{Cite journal|title=Guyanese Creole|doi=10.1515/9783110280128.265|language=en|journal=De Gruyter|author=Hubert Devonish|author2=Dahlia Thompson}}</ref> [[2019]] m. 48,4 procentai žmonių gyveno už skurdo ribos. Gajanos šiaurės krantuose rasti dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai.<ref>{{Cite web|url=https://www.worldbank.org/en/country/guyana/overview|title=Guyana|publisher=The World Bank|access-date=2023-12-11|language=en}}</ref>

== Istorija ==
{{main|Gajanos istorija}}
Gajanos istorija sudaro didesnio [[Gviana (regionas)|Gvianos regiono]] istorijos dalį.

Iki [[Amerikos kolonizacija|Amerikos kolonizacijos]] Gajanoje gyveno indėnų [[aravakai|aravakų]] ir [[karibai|karibų]] gentys. Pirmasis regioną pasiekė [[Kristupas Kolumbas]] savo trečiosios ekspedicijos ([[1498]] m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą [[1616]] m., Berbisą [[1627]] m., Demerarą [[1752]] m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė [[1814]] m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į [[Britų Gviana|Britų Gvianą]]. Išsivadavę vergai [[maronai]] džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. [[1834]] m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo [[cukranendrė|cukranendrių]] plantacijose. [[1889]] m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.

[[1966]] m. kolonija gavo nepriklausomybę, [[1970]] m. paskelbta respublika, Sandraugos nare. Nepaisant to, JAV ir britų žvalgybos įtakojo šalies politinį gyvenimą. Valdant socialistui [[Forbes Burnham]] Gajana paskelbta kooperacine respublika, užmegzti draugiški santykiai su [[Kuba]], [[TSRS]], uždraustas [[importas]], pradėta masinė [[nacionalizacija]]. Po jo mirties nors ir toliau šalį valdo socialistai, jų santvarka nuosaikesnė.

[[1978]] m. Gajana susilaukė pasaulinio dėmesio, kai [[Džonstaunas|Džonstauno]] miestelyje nusižudė 918 [[Liaudies šventykla|Liaudies šventyklos]] sektos narių.

Gajana konfliktuoja tiek su Venesuela, kuri tebereiškia pretenzijas į šalies vakarus – [[Guajana Esekiba|Guajana Esekibą]], tiek su Surinamu, kuris reiškia pretenzijas į šalies pietryčius.

== Politinė sistema ==
{{main|Gajanos politinė sistema}}

Oficialiai Gajana vadinama pusiau prezidentinė demokratinė [[respublika]], kurioje vyrauja daugiapartinė vyriausybė, o jai vadovauja šalies prezidentas. [[Vykdomoji valdžia|Vykdomąją valdžią]] Gajanoje atlieka vyriausybė, [[Įstatymų leidžiamoji valdžia|įstatymų leidžiamąją valdžią]] – ir šalies vyriausybė, ir nacionalinė Gajanos asamblėja.

Istoriškai šalies politika dažnai buvo susijusi su prievarta. Dažni rinkimai baigdavosi riaušėmis. Aštuntame ir devintame dešimtmečiuose Gajanos valdžioje vyravo Nacionalinis žmonių kongresas. Po [[1992]] m. rinkimų šalyje valdžia pasikeitė ir valdžią perėmė Žmonių progreso partija.

Nuo [[2020]] m. šalies prezidento pareigas eina [[Irfaan Ali]].

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Gajanos administracinis suskirstymas}}
[[Vaizdas:Guyana regions numbered (GINA).png|thumb|200px|Gajanos regionai]]

Gajana padalinta į 10 regionų. Šie savo ruožtu suskirstyti į 27 kaimynines tarybas.

# [[Barima-Vainis]]
# [[Pomerūnas-Supenamas]]
# [[Esekvibo salos-Vakarų Demerara]]
# [[Demerara-Mahaika]]
# [[Mahaika-Berbisas]]
# [[Rytų Berbisas-Koranteinas]]
# [[Kujunis-Mazarunis]]
# [[Potaras-Siparunis]]
# [[Aukštutinis Takutu-Aukštutinis Esekvibas]]
# [[Aukštutinė Demerara-Berbisas]]

== Geografija ==
{{main|Gajanos geografija}}

Gajanos plotas yra apie 197 000 km². Gajanos valstybė turi sienas su [[Venesuela]] vakaruose, [[Brazilija]] vakaruose ir pietuose, bei [[Surinamas|Surinamu]] rytuose. Gajanos kranto linija eina palei Šiaurės Atlanto vandenyną ir sudaro 430 km. Pajūrio juostoje įsikūrę beveik 90 % šalies gyventojų. Kranto linija tęsiasi nuo [[Koranteinas|Koranteino]] upės rytuose iki Venesuelos pasienio šiaurės vakaruose. Kranto linijos plotis yra nuo 5 iki 6 km.

Regionas jūros link sudarytas iš pelkynų, seklaus, rudo vandens, smėlėtų seklumų. Nuo [[Naujasis Amsterdamas (Gajana)|Naujojo Amsterdamo]] pelkės tęsiasi 25 km. Pelkės yra tarp balto smėlio juostos ir lygumos. Pelkės susiformavo, kai užtvankos neleido jam tekėti į derlingus regionus.

Balto smėlio juostos yra pakrantės šiaurinėje dalyje. Šios vietos plotis yra nuo 150 iki 250 km. Smėlio juostos yra žemos, su įsiterpusiomis uolienų atodangomis. Smėlio juostos sutvirtina tankų medžių mišką. Jeigu medžiai yra pašalinami prasideda [[erozija]].

Trys didžiausi Gajanos regionai yra šalies viduryje. Tai lygumos, plokščiakalniai ir kalnai, bei savanos, kurios tęsiasi nuo smėlio juostos iki šalies pietų sienos. [[Pakaraimos kalnai|Pakaraimos kalnų]] grandinė dominuoja šalies vidurio vakaruose. [[Roraimos kalnas]] prie Venesuelos pasienio yra aukščiausias šalies kalnas iškylantis iki 2762 metrų. Toliau, pietuose yra Kajeturo plokščiakalnis. Tai platus, akmenuotas plokščiakalnis, iškylantis 600 metrų. Pietiniame pasienyje su Brazilija yra 1000 metrų [[Kanuku kalnai|Kanuku]], bei [[Akarajaus kalnai]].

Dauguma vidurio šalies žemių yra sudarytos iš pievų. Rupununio savanos pievos yra didžiausios pievos ir užima 15 000 km² pietų Gajanoje. Ši [[savana]] tęsiasi iki Venesuelos, bei Brazilijos.

Upių tinklas tankus, jos vandeningos, tačiau slenkstėtos. Pagrindinės upės – [[Esekvibas]], Koranteinas, [[Berbisas]], [[Demerara]]. Žemupyje sudaro dideles deltas arba estuarijas. [[Potaras|Potaro]] upėje yra žymus [[Kajeturo krioklys]].

Klimatas tropinis; drėgnas ir karštas. Pakrantėje jaučiama [[pasatai|pasatų]] įtaka. Yra du [[drėgnasis laikotarpis|drėgnieji laikotarpiai]] – nuo gegužės iki rugpjūčio vidurio ir nuo lapkričio vidurio iki sausio vidurio.

Gajana pasižymi vienais didžiausių neliestų [[džiunglės|džiunglių]] plotų pasaulyje<ref>http://store.saveyourworld.com/Guyana-the-Upper-Essequibo-Concession-s/1130.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090425222611/http://store.saveyourworld.com/Guyana-the-Upper-Essequibo-Concession-s/1130.htm |date=2009-04-25 }}</ref>. Dalis Gajanai priklausančios [[Amazonija|Amazonijos]] dar neliesta žmogaus, todėl ten išlikusios retos augalų ir gyvūnų rūšys.

== Ekonomika ==
{{main|Gajanos ekonomika}}

Pagrindinės Gajanos ekonomikos šakos yra žemės ūkis ir kasyba. Cukranendrės, [[ryžiai]] yra pagrindiniai žemės ūkio produktai, taip pat auginami [[kukurūzai]], [[Kokospalmė|kokosai]], [[citrusiniai]] vaisiai. Auginami [[galvijai]]. Kasami [[boksitas|boksitai]], [[auksas]], [[Deimantas|deimantai]], [[manganas]].

Eksportuojami boksitai, aliuminio oksidai, [[cukrus]], ryžiai, [[krevetės]], auksas, mediena. Gajanos mainų partneriai yra [[JAV]], [[Kanada]], [[JK|Didžioji Britanija]].

== Demografija ==
{{main|Gajanos demografija}}

2008 m. apskaičiavimais, miestuose gyvena tik 28 % visų Gajanos gyventojų. [[Vidutinė gyvenimo trukmė]] – 66,68 metų. Beveik visi gyventojai yra raštingi.<ref name="CIA"/>

Etninės grupės (2002 m. surašymo duomenys)<ref name="CIA"/>:
* [[Indai]] ([[Gajanos indai]]) – 43,5 %
* [[Juodaodžiai]] ([[gajaniečiai]]) – 30,2 %
* Maišyti – 16,7 %
* [[Indėnai]] – 9,1 %
* Kiti – 0,5 % (2002 m. surašymas)

Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys)<ref name="CIA">https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gy.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20181226054920/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gy.html |date=2018-12-26 }}</ref>:
* [[Krikščionys]] – 57,4 %
** [[Sekmininkai]] – 16,9 %
** [[Romos katalikai]] – 8,1 %
** [[Anglikonai]] – 6,9 %
** [[Septintosios dienos adventistai]] – 5 %
** [[Metodistai]] – 1,7 %
** [[Jehovos liudytojai]] – 1,1 %
** Kiti krikščionys – 17,7 %
* [[Hinduistai]] – 28,4 %
* [[Musulmonai]] – 7,2 %
* Kiti – 4,3 %
* Be religijos – 4,3 %

== Kultūra ==
{{main|Gajanos kultūra}}

Gajana, kartu su [[Surinamas|Surinamu]], [[Prancūzijos Gviana]] ir [[Brazilija]], yra viena iš keturių ne [[Ispanija|ispaniškų]] valstybių Pietų Amerikoje. Gajanos kultūra labai panaši į angliškai kalbančios [[Karibai|Karibų]] dalies ir yra istoriškai susijusi su [[Didžioji Britanija|Didžiaja Britanija]] dar nuo kolonijų laikų.

Gajana yra [[Karibų sandrauga|Karibų sandraugos]] ekonominio bloko įkūrėja.

Šalies maistas, muzika, sportas ir kt. labai panašūs į kitų [[Karibų jūros regionas|Karibų jūros regiono]] valstybių.

Populiariausias šalies sportas yra [[kriketas]]. [[2007]] m. šalis buvo viena iš pasaulio kriketo čempionato šeimininkių. Gajana taip pat priklauso [[CONCACAF]] furbolo organizacijai.

== Kita informacija ==
* [[Gajanos ryšiai]]
* [[Gajanos transportas]]
* [[Gajanos karinės pajėgos]]
* [[Gajanos tarptautiniai santykiai]]
* [[Gajanos šventės]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Guyana}}
{{vikižodynas}}

{{Amerika}}
{{Tautų sandrauga}}

[[Kategorija:Gajana| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]