Peržiūrėti šaltinį Ispanijos kolonijos Amerikoje

{{Šaltiniai}}

{{Ispanijos kolonijos Amerikoje}}
'''Ispanijos užkariavimai ir Amerikos kolonizacija''' prasidėjo [[1492]] m., [[Kristupas Kolumbas|Kristupui Kolumbui]] atradus [[Amerika|Ameriką]]. Jis ieškojo kelio į [[Indija|Indiją]] (pagal tuometį supratimą, Indijos savoka apėmė visas [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]] šalis) ir buvo įsitikinęs, kad jį rado. Kolumbas tapo naujai atrastų žemių gubernatoriumi ir vėliau atliko dar kelias keliones per [[Atlanto vandenynas|Atlantą]]. Kolumbas [[Indėnų vergija|vergus-indėnus]] vertė kasti [[auksas|auksą]], taip pat mėgino parduoti vergų į [[Ispanija|Ispaniją]]. Nors Kolumbas buvo puikus jūrininkas, jis pasirodė kaip prastas administratorius, ir [[1500]] m. jis buvo nušalintas nuo gubernatoriaus pareigų.

== Konkista ==
[[Vaizdas:Imperio Español America 1800.png|thumb|Ispanijos valdos pasaulyje]]
Pirmąsias kolonijas ispanai įkūrė [[Karibų jūra|Karibų jūros]] salose. [[1502]] m. Kolumbas savo ketvirtojoje (ir paskutinėje) kelionėje prie dabartinio [[Hondūras|Hondūro]] krantų sutiko didelę kanoją, prikrautą įvairių prekių. Kolumbas užgobė kanoją, kurioje rado [[kakava|kakavos]] pupelių, kirvių ir kitų [[varis|vario]] dirbinių, molinių indų ir medvilninių drabužių. Jis paėmė vieną belaisvį ir dalį krovinio, ir paleido kanoją. Tai buvo pirmasis europiečių susitikimas su [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] civilizacijomis. 

[[Tordesiljo sutartis]] [[1494]] m. tapo bandymu išspręsti ispanų nesitarimus su [[Portugalijos kolonijos Amerikoje|portugalų kolonizatoriais]]. Ji padalijo tuomet beveik neištirtą [[Naujasis pasaulis|Naująjį pasaulį]] į Ispanijos ir Portugalijos [[Įtakos sferos|įtakos sferas]]. Vėliau paaiškėjo, kad beveik visa Amerika atitenka Ispanijai. 

[[1517]] m. sekanti ispanų ekspedicija iš [[Kuba|Kubos]] išplaukė tirti Centrinės Amerikos krantų, ieškodama vergų ji aplankė [[Jukatano pusiasalis|Jukataną]]. Netrukus po to prasidėjo užkariavimas ([[konkista]]) – ispanai, neseniai baigę vaduoti [[Iberijos pusiasalis|Iberijos pusiasalį]] nuo musulmonų ([[rekonkista]]), puolė indėnų valstybes ir kitas teritorijas, ir jas užkariavę primetė jiems [[Krikščionybė|krikščionybę]]. 

''Taip pat skaitykite'': [[konkistadorai]], [[Hernán Cortés]], [[Francisco Pizarro]], [[Francisco Vasquez de Coronado]], [[Bartolomé de las Casas]], [[Jukatano užkariavimas]], [[Peru užkariavimas]])

== Poveikis indėnams ==
[[Vaizdas:Map-Amerindian populations.png|thumb|Indėnų dalis dabartinėje Lotynų Amerikoje]]
Ispanų užkariautose teritorijose vietiniai [[indėnai]] masiškai mirė tiek nuo europiečių atvežtų ligų ([[raupai|raupų]], [[gripas|gripo]], [[tymai|tymų]], [[dėmėtoji šiltinė|dėmėtosios šiltinės]]), kurioms jie neturėjo imuniteto, tiek ir nuo žiaurių prievartinio darbo metodų ([[peonažas]] dvaruose, [[mita]] kasyklose, [[enkomjenda]]). Po to, kai daugelyje vietų indėnai visiškai išmirė, į kolonijas buvo pradėti vežti [[vergas|vergai]] iš Afrikos. 

Ispanai su įkarščiu krikštijo indėnus, ir greitai išnaikino visą indėnų kultūrą, kuri galėjo tam kliudyti. Tačiau iš pradžių krikštijimas tik iš dalies davė rezultatus, nes indėnai paprastai krikščionybės teiginius sujungdavo su savo tradiciniais tikėjimais. Kita vertus, ispanai nepiršo indėnams savo kalbos taip, kaip religijos, todėl kai kurios kalbos, pvz., [[kečujų kalba|kečujų]], [[aimarų kalba|aimarų]], [[gvaranių kalba|gvaranių]] ir [[nahuatlių kalba|nahuatlių (actekų)]] kalbos, kurias misionieriai naudojo skleisdami tarp indėnų krikščionybę, net išplito už savo natūralių geografinių ribų, joms buvo sukurtas raštas lotyniškų rašmenų pagrindu. 

Ilgainiui, ispanai ir indėnai susimaišė, sudarydami [[metisai|metisų]] klasę. Jie, kaip ir grynakraujai indėnai, buvo priversti mokėti nesąžiningus mokesčius ir buvo žiauriai baudžiami už nepaklusnumą. Daugelį indėnų meno kūrinių užkariautojai palaikė pagoniškais stabais ir sunaikino, o dirbinius iš aukso ir sidabro – perlydė.

== Kolonizuoti regionai ==
Ispanija kontroliavo didžiąją dalį pietų Amerikos, Centrinę Ameriką, [[Meksika|Meksiką]], Karibų jūros salas ir nemažą dalį dabartinių [[JAV]]. Vėliau dalis kolonijų buvo prarastos. 

Pirmieji Amerikos užkariavimo metai pasižymėjo kova tarp [[konkistadorai|konkistadorų]] ir karališkosios valdžios. Paprastai konkistadorai buvo neturtingi riteriai, kurie tikėjosi įgyti žemės ir ją dirbsiančių darbininkų (ko jie negalėjo gauti Europoje). 
=== Šiaurės ir Centrinė Amerika ===
{{main|Naujoji Ispanija}}
* [[Meksika]]
* [[Florida]], įskaitant dalį dabartinių [[Alabama|Alabamos]] ir [[Misisipė (valstija)|Misisipės]] valstijų
* Kalifornija ir Naujoji Meksika – sieną su [[JAV]] teisiškai nustatė [[1819]] m. [[Adams-Onís sutartis]]. Vidinės teritorijos ispanų nebuvo įsisavintos ar kontroliuojamos. Teritorija apėmė visą arba dalį šių šiuolaikinių JAV valstijų: [[Kalifornija]], [[Naujoji Meksika]], [[Arizona]], [[Teksasas]], [[Koloradas (valstija)|Koloradas]], [[Nevada]], [[Juta]], [[Oklahoma]], [[Kanzasas]], [[Vajomingas]].
* Luizianos teritorija – Ispanija ją kontoliavo tarp 1762-1800 m. . Dauguma šiaurinių ir žemyninių teritorijų nebuvo įsisavinta. Prancūzų kolonistai sudarė gyventojų daugumą. Teritorija apėmė šias dabartinės JAV valstijas: [[Luiziana]], [[Arkanzasas]], [[Oklahoma]], [[Misūris]], [[Kanzasas]], [[Ajova]], [[Nebraska]], [[Minesota]], [[Šiaurės Dakota]], [[Pietų Dakota]], [[Vajomingas]], [[Montana]], [[Koloradas (valstija)|Koloradas]], [[Aidahas]], bei dabartinės [[Kanada|Kanados]] [[Alberta|Albertos]] ir [[Saskačevanas|Saskačevano]] provincijas.
* [[Gvatemala]] – užkariauta 1523 m.
* [[Salvadoras]]
* [[Hondūras]]
* [[Nikaragva]] – užkariauta 1524 m. konkistadoro [[Francisco Hernández de Córdoba]]
* [[Kosta Rika]]

Šios šalys atsiskyrė nuo Ispanijos 1821 m. per [[Meksikos nepriklausomybės karas|Meksikos nepriklausomybės karą]]

* [[Panama]] – kaip [[Kolumbija|Kolumbijos]] dalis atsiskyrė nuo Ispanijos 1810 m. Atsiskyrė nuo Kolumbijos 1903 m.
=== Karibų jūros salos ===
{{main|Ispanijos Vakarų Indijos}}
Ispanija savinosi visas Karibų jūros salas, tačiau ne visose jose buvo įkurtos kolonijos. Ispanija buvo įkūrusi kolonijų tiek pavėjinėse, tiek ir priešvėjinėse salose:
* [[Antigva ir Barbuda]]
* [[Kuba]]
* [[Espanjola]] (dabartinės [[Haitis]] ir [[Dominikos Respublika]])
* [[Jamaika]]
* [[Puerto Rikas]]

=== Pietų Amerika ===
{{main|Naujoji Granada|Peru vicekaralystė|La Platos vicekaralystė}}
* [[Argentina]] – [[Buenos Airės]] įkurtos [[1536]] m. ([[1539]] m. apleistos, iš naujo įkurtos [[1580]] m.). Nepriklausomybė paskelbta [[1816]] m.
* [[Bolivija]] – [[La Pasas]] įkurtas [[1548]] m. Nepriklausomybė paskelbta [[1825]] m.
* [[Čilė]] – [[1541]] m. užkariauta [[inkai|inkų]] imperija. Nepriklausomybė paskelbta [[1818]] m.
* [[Ekvadoras]] – [[1532]] m. užkariavo [[konkistadorai|konkistadoras]] [[Francisco Pizarro]]. [[1809]] atsiskyrė nuo Ispanijos ir tapo [[Didžiojo Kolumbija|Didžiosios Kolumbijos]] dalimi.
* [[Kolumbija]] – [[1510]] m. ispanai įkūrė [[Darjenas|Darjeną]], pirmąją europiečių gyvenvietę žemyne.
[[1538]] sukurta [[Naujoji Granada|Naujosios Granados]] kolonija. Nepriklausomybė paskelbta [[1810]] m.
* [[Paragvajus]] – [[Asunsjonas]] įkurtas [[1537]] m. Nepriklausomybė paskelbta [[1811]] m.
* [[Peru]] – [[Peru užkariavimas|Inkų imperija užkariauta]] [[1531]] konkistadoro [[Francisco Pizarro]].
* [[Urugvajus]] – atimtas iš [[Portugalija|Portugalijos]] [[1778]] m. 1821-1828 [[Brazilija|Brazilijos]] dalis. Nepriklausomybė nuo [[1828]] m.
* [[Venesuela]] – [[Karakasas]] įkurtas [[1567]] m. Nepriklausomybė paskelbta [[1811]] m.
== Prekyba su Naujuoju pasauliu ==
Visi taurieji metalai kolonijose buvo apdėti [[Quinto Real]] mokesčiu, t. y. karaliui atitekdavo penktadalis. Amerikos sidabras (ypač iš Sakateko ir Potosi kasyklų) tapo pagrindiniu Ispanijos iždo finansavimo šaltiniu, tai leido Ispanijos karaliams kariauti karus prieš reformaciją Europoje.

Visą prekybą tarp Europos ir Amerikos buvo leidžiama vykdyti tik per [[Sevilija|Sevilijos]] (vėliau [[Kadis|Kadžio]]) uostą.

Iš Meksikos taip pat buvo vykdoma ir [[Filipinų kolonizacija]], iš ten [[Filipinai]] buvo administruojami iki pat 1821 m.

== Ispanų valdų šiaurinė riba ==
[[1720]] m. nedidelė ekspedicija iš Santa Fe (dabartinė [[JAV]] [[Naujoji Meksika|Naujosios Meksikos]] valstija) susitiko ir mėgino derėtis su prancūzų sąjungininkais [[Pauniai|pauniais]] dabartinės JAV [[Nebraska|Nebraskos]] valstijos teritorijoje. Tačiau santykiai susiklostė prastai, ir prasidėjo mūšis, kurio metu ispanai buvo sumušti (tik 13 sugrįžo į Naująją Meksiką). Šis mažas susidūrimas žymi tolimiausią ispanų pasistūmėjimo [[Didžiosios lygumos|Didžiosiose lygumose]] ribą.

[[1781]] m., [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]] metu, ispanų ekspedicija iš Sent Lujiso (dabar JAV Misūrio valstija) pasistūmėjo iki Fort St. Joseph (pačiuose dabartinės Mičigano valstijos pietuose) ir užėmė britų fortą. Tačiau šiuo faktu paremtos ispanų teritorinės pretenzijos nebuvo patvirtintos [[Paryžiaus sutartis (1783)|sutartimis ir derybomis]].

[[1791]] m. Ispanijos kolonijų šiaurinės sienos Ramiojo vandenyno pakrantėje buvo nustatytos [[Nutkos konvencija]], kuria ispanai pripažino britų kontrolę dabartiniame [[Oregonas|Oregone]].
{{Kolonijos Amerikoje}}
[[Kategorija:Ispanijos kolonijos Amerikoje| ]]