Peržiūrėti šaltinį Juodkalnija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Juodkalnija|
 ilgas_pavadinimas = Juodkalnija|
 vietinis_pavadinimas = [[juodkalniečių kalba|juodk.]] Црна Гора<br />{{smaller|''Crna Gora''}}|
 kilm=Juodkalnijos|
 žemėlapis=Europe-Montenegro.svg|
 vėliava=Flag of Montenegro.svg|
 herbas=Coat of arms of Montenegro.svg|
 himnas = „[[Juodkalnijos himnas|O, ryški gegužės aušra]]“|
 herbo_plotis = 80 |
 kalbos=[[juodkalniečių kalba|juodkalniečių]]|
 sostinė=[[Podgorica]]|
 didžiausiasMiestas=[[Podgorica]]|
 valdovų=3|
 titulas1=[[Juodkalnijos valdžia|Prezidentas]]|
 pavardė1=[[Jakov Milatović]]|
 titulas2=[[Juodkalnijos valdžia|Ministras pirmininkas]]|
 pavardė2=[[Milojko Spajić]]|
 titulas3=|
 pavardė3=|
 plotoVieta=156|
 plotas=13&nbsp;812|
 vandens=2,6 %|
 gyvMetai=[[2021]]|
 gyventojuVieta=169|
 gyventoju=620&nbsp;739<ref>{{Cite web|url=http://www.monstat.org/eng/page.php?id=234&pageid=48|title=Statistical Office of Montenegro – MONSTAT|website=www.monstat.org}}</ref>|
 gyventojuTankis=45|
 tankumoVieta=133|
 BVPMetai=[[2020]]|
 BVPVieta=153|
 BVP=4,79<ref name="WEO2019">{{cite web |date=2019 m. spalio mėn. |url= https://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2019/02/weodata/weorept.aspx?sy=2018&ey=2020&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=72&pr1.y=18&c=943&s=NGDP_RPCH%2CNGDPD%2CPPPGDP%2CNGDPDPC%2CPPPPC&grp=0&a= |title=Report for Selected Countries and Subjects |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis Valiutos Fondas]] | access-date=2020-01-28}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=7&nbsp;688<ref name="WEO2019">{{cite web |date=2019 m. spalio mėn. |url= https://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2019/02/weodata/weorept.aspx?sy=2018&ey=2020&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&pr1.x=72&pr1.y=18&c=943&s=NGDP_RPCH%2CNGDPD%2CPPPGDP%2CNGDPDPC%2CPPPPC&grp=0&a= |title=Report for Selected Countries and Subjects |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis Valiutos Fondas]] | access-date=2020-01-28}}</ref>|
 BVPGyventojuiVieta=73|
 valiuta=[[Euras]], ([[€]]) ([[ISO 4217|EUR]])|
 laikoJuosta=[[UTC+1]] ([[Vidurio Europos laikas|CET]])|
 vasarosLaikas=[[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])|
 nepriklausomybėsĮvykis=Nuo [[Serbija ir Juodkalnija|Serbijos ir Juodkalnijos]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[2006]] m. [[birželio 3]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
 TLD=me|
 telKodas=+382
}}
'''Juodkalnija''' ([[juodkalniečių kalba|juodk.]] Црна Гора, ''Crna Gora'' – „Juodas kalnas“)<ref name="Vlada Crne Gore">{{cite web | title=Влада Црне Горе | website=Vlada Crne Gore | url=https://www.gov.me/naslovna?alphabet=cyr | language=cnr | access-date=9 April 2021 | archive-date=2021-05-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210514182820/https://www.gov.me/naslovna?alphabet=cyr | url-status=dead }}</ref><ref name="Влада Црне Горе">{{cite web | title=Vlada Crne Gore | website=Влада Црне Горе | url=https://www.gov.me/naslovna?alphabet=lat | language=cnr | access-date=9 April 2021 | archive-date=2021-05-13 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210513184345/https://www.gov.me/naslovna?alphabet=lat | url-status=dead }}</ref> – valstybė [[Pietryčių Europa|Pietryčių Europoje]], [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalyje, prie [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]]. Šiaurėje ribojasi su [[Bosnija ir Hercegovina]], šiaurės rytuose – su [[Serbija]], rytuose – su [[Kosovas|Kosovu]], pietryčiuose – su [[Albanija]], šiaurės vakaruose – su [[Kroatija]] ir [[Adrijos jūra]]. Sostinė ir didžiausias miestas – [[Podgorica]]. Istorinė ir kultūrinė Juodkalnijos sostinė – [[Cetinė]].

Ankstyvaisiais viduramžiais dabartinės Juodkalnijos teritorijoje buvo trys kunigaikštystės: [[Duklia]], daugmaž pietinėje pusėje; [[Travunija]] vakaruose; [[Serbijos kunigaikštystė (viduramžiai)|Raška]] šiaurėje.<ref name=Luscombe>{{cite book |author1=David Luscombe |author2=Jonathan Riley-Smith |title=The New Cambridge Medieval History: Volume 4, c. 1024-c. 1198|url=https://books.google.com/books?id=cUl53tLtFukC&pg=PA267|date= 2004|publisher=[[Cambridge University Press]] | pages=266–|isbn=9780521414111 }}</ref><ref name=Sedlar>{{cite book |author1=Jean W Sedlar |title=East Central Europe in the Middle Ages, 1000–1500 |url=https://books.google.com/?id=4NYTCgAAQBAJ&lpg=PP1&dq=East%20Central%20Europe%20in%20the%20Middle%20Ages%2C%201000-1500&pg=PA32 |publisher=[[University of Washington Press]] |pages=21–|isbn=9780295800646 |date=2013 }}</ref><ref>{{cite book |author1=John Van Antwerp Fine |title=he early medieval Balkans: a critical survey from the sixth to the late twelfth century |url=https://books.google.com/?id=RSNpAAAAMAAJ&q=raska+duklja+serbian+principality&dq=raska+duklja+serbian+principality |publisher=[[University of Michigan Press]] |pages=194|isbn=9780472100255 |year=1983 }}</ref> 1042 m. archontas Stafanas Vojislavas pradėjo sukilimą ir iškovojo Duklios nepriklausomybę nuo Bizantijos imperijos bei tapo Vojislavjevičių dinastijos pradininku. XIV–XV a. iškilo nepriklausoma Zetos kunigaikštystė, kurią 1356–1421 m. valdė [[Balšičiai|Balšičių dinastija]], o 1431–1498 m. – Crnojevičių dinastija. Tuomet pradėtas naudoti ir Juodkalnijos vardas. Patekusi į Osmanų imperiją Juodakalnija 1697 m. faktiškai atgavo nepriklausomybę valdant Petrovič-Njegošo dinastijai. Iš pradžių tai buvo teokratinė valstybė, valdoma valdovų-vyskupų, nuo 1852 m. pradėjo valdyti pasaulietiniai valdovai. Juodkalnijos nepriklausomybę didžiosios valstybės ''de facto'' pripažino [[Berlyno kongresas|Berlyno kongrese]] 1878 m., po Juodkalnijos-Osmanų imperijos karo. 1905 m. šalis tapo karalyste. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] tapo [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] dalimi. Iširus Jugoslavijai Serbija ir Juodkalnija sudarė [[Serbija ir Juodkalnija|Federacinę Jugoslavijos Respubliką]], kuri 2003 m. buvo pervadinta į Serbijos ir Juodkalnijos Sąjungą. Juodkalnija šioje sąjungoje užėmė 13,5 % teritorijos. Po nepriklausomybės referendumo 2006 m. gegužę Juodkalnija paskelbė nepriklausomybę ir jos federacija su Serbija tų pačių metų birželio 3 d. buvo panaikinta.

Nuo 1990 m. Juodkalnijoje valdė Demokratinė socialistų partija kartu su mažesnėmis koalicinėmis partijomis. [[Pasaulio bankas]] šalį priskiria aukštesnių vidutinių pajamų šalims. Juodkalnija yra [[JTO]], [[NATO]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] ir Centrinės Europos Laisvosios Prekybos sutarties narė. Juodkalnija yra Viduržemio jūros valstybių sąjungos narė įkūrėja. Nuo 2010 m. turi oficialų Europos Sąjungos šalies-kandidatės statusą.<ref>[http://ria.ru/world/20120629/688074170.html Евросоюз одобрили начало переговоров о вступлении Черногории в ЕС]</ref> Nuo 2017 m. – NATO narė. Kaip valiutą naudoją [[euras|eurą]], nors formaliai [[eurozona|eurozonai]] nepriklauso.

== Istorija ==
{{main|Juodkalnijos istorija}}
Senovėje Juodkalnija sudarė [[Ilyrija|Ilyrijos]] dalį ir 9 m. buvo užimta [[Senovės Roma|romėnų]]. Valdoma kaip [[Dalmatija|Dalmatijos]], vėliau [[Praevalitanija|Praevalitanijos]] provincija. Pagal didžiausią regiono miestą [[Doklea]] kraštas romėnų buvo vadinamas ''Docleata''. Kuomet [[slavai]] 5-6 a. kolonizavo kraštą ir asimiliavo vietos [[ilyrai|ilyrus]], regiono pavadinimas buvo suslavintas ir tapo [[Duklja]]. Iki IX a. regione įtaką turėjo [[Bizantijos imperija]].

=== Ankstyvosios slavų valstybės ===

Vėliau čia susikūrė atskiras Duklios [[županatas]], priklausomas nuo [[Serbija|Serbijos]]. XI a. Dukljos vietinė dinastija [[Vojislavljevičiai]] (1034–1186) tapo svarbiausia Vakarų Balkanų dinastija, valdžiusi ne tik Duklją, bet ir aplinkines valstybėles, įskaitant [[Raška|Rašką]], [[Zahumlje]] ir [[Bosnija|Bosniją]]. XII a. valdžia regione perėjo [[Njemaničiai|Njemaničiams]], kurie sukūrė viduramžių [[Serbijos imperija|Serbijos imperiją]]. Maždaug nuo tada kraštas pradėtas vadinti [[Zeta (Juodkalnija)|Zeta]]. [[1356]]–[[1402]] m. Zeta buvo nepriklausoma kunigaikštystė, valdoma [[Balšičiai|Balšičių]] dinastijos. Tuo metu krašte galutinai įsitvirtino [[ortodoksai|ortodoksų]] tikėjimas (seniau kraštą stipriai veikė [[Venecijos respublika|Venecija]], kuri, kaip ir gretimoje [[Dalmatija|Dalmatijoje]], propagavo katalikybę).

[[1421]] m. Zeta vėl pateko į Serbijos sudėtį. Tuo metu Serbija buvo [[Serbijos despotatas|despotatas]], valdomas [[Lazarevičiai|Lazarevičių]]. [[1451]] m. Zetoje įsigalėjo nauja vietinė dinastija – [[Crnojevičiai]], valdę iki [[1498]] m. Jiems valdant kraštas jau tapo žinomas kaip ''Montenegro'', kas, išvertus iš italų kalbos ir reiškia Juodkalnija.

=== Osmanų imperijos valdžioje ===

Paskutiniaisiais Crnojevičių valdymo metais Juodkalnija aktyviai kovojo su [[Osmanų imperija]], tačiau buvo įjungta į jos sudėtį. [[1514]] m. čia sukurtas administracinis vienetas Juodkalnijos [[sandžakas]]. Tuo pat metu šalies pakrantę kontroliavo Venecija (ši dalis buvo žinoma kaip [[Venecijos Albanija]]), o kalnuotose vietovėse [[1516]] m. unikali Balkanams teokratinė valstybė, valdoma vyskupų ([[vladikos|vladikų]]). Nuo [[1696]] m. šis postas buvo paveldimas [[Petrovič-Njegoš]] dinastijos.

=== Juodkalnijos kunigaikštystė ir karalystė ===

[[1852]] m. Juodkalnijos vyskupas Danilo II sekuliarizavo šalį, ėmė tituluotis [[kunigaikštis|kunigaikščiu]]. Taip įkurta nominaliai nuo Osmanų imperijos priklausoma [[Juodkalnijos kunigaikštystė]]. Šaliai ne kartą patyrus triuškinančias pergales prieš turkus, [[1878]] m. [[Berlyno kongresas|Berlyno kongrese]] Juodkalnijai oficialiai suteikta [[nepriklausomybė]] nuo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]]. Valstybė sparčiai modernizavosi, [[1905]] m. išleista konstitucija.

[[Vaizdas:Montenegro1913.png|thumb|left|Juodkalnijos Karalystė 1913 m.]]
[[1910]] m. Juodkalnija tapo [[Juodkalnijos karalystė|karalyste]]. Po [[Balkanų karai|Balkanų karų]] (1912–1913) galutinai nustatytos jos sienos. Šiais sprendimais Juodkalnija nebeteko savo istorinių žemių pietuose (su [[Škoderis|Škoderiu]]), kurios atiduotos [[Albanija]]i. Vietoj to, ji tuo metu valdė žemes rytuose (visą istorinį [[Sandžakas (regionas)|Sandžaką]]).

=== Jugoslavija ir nepriklausomybė ===
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], [[1916]] m. valstybę okupavo [[Austrija-Vengrija]], karalius [[Nikola I]] pabėgo iš šalies, Juodkalnija [[1922]] m. buvo įjungta į [[Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė|Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę]] (ji sudarė Zetos banatą). Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ji tapo socialistinės [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] dalimi.

Jugoslavijai skylant, atsižvelgiant į referendumo rezultatus, [[1992]] m. Juodkalnija liko jos sudėtyje kartu su Serbija. [[2003]] m. Jugoslavijos valstybė perorganizuota į dviejų respublikų federaciją – [[Serbija ir Juodkalnija|Serbiją ir Juodkalniją]]. Didėjant įtampai tarp abiejų sudėtinių dalių, 2006 m. birželio 3 d. Juodkalnijos [[parlamentas]] paskelbė [[respublika|respublikos]] nepriklausomybę, įteisindamas 2006 m. gegužės 21 d. vykusio [[referendumas|referendumo]] dėl atsiskyrimo nuo Serbijos ir Juodkalnijos rezultatus. Juodkalnija į NATO organizaciją įstojo 2017 m. birželio 5 d.

== Politinė sistema ==
{{main|Juodkalnijos politinė sistema}}

[[Vaizdas:Milo Đukanović in 2010.jpg|right|180px|thumb|Dabartinis Juodkalnijos prezidentas [[Milas Džiukanovičius]]]]
Juodkalnija yra [[parlamentas|parlamentinė]] [[demokratija|demokratinė]] [[respublika]]. 2007 m. spalio 22 d. priimta [[Juodklanijos Konstitucija|Konstitucija]] skelbia, kad šalis yra „pilietinė, demokratinė, [[aplinkosauga|ekologinė]] ir [[Socialinis teisingumas|socialinio teisingumo]] valstybė, kurioje galioja [[įstatymo viršenybė]]“.<ref>[http://www.comparativeconstitutionsproject.org/files/Montenegro_2007.pdf The Constitution of Montenegro]</ref>

[[Juodkalnijos prezidentas]] yra valstybės vadovas, renkamas penkerių metų kadencijai tiesioginiuose [[rinkimai|rinkimuose]]. Jis atstovauja šaliai užsienyje; pasirašo ir skelbia įstatymus; siūlo parlamentui ministro pirmininko, Konstitucinio teismo teisėjų ir [[žmogaus teisės|žmogaus teisių]] bei laisvių apsaugos pareigūno kandidatūras; skiria [[ambasada|ambasadų]] vadovus; teikia [[amnestija|amnestiją]]; skelbia parlamento rinkimus; ir kita. Prezidento rezidencija yra [[Cetinė]] mieste. Šiuo metu pareigas eina [[Filip Vujanović]].

[[Vykdomoji valdžia]] sudaryta iš ministerijų, kurioms vadovauja [[Juodkalnijos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]]. Juo šiuo metu yra [[Milas Džiukanovičius]].

Juodkalnijos [[įstatymų leidžiamoji valdžia]] priklauso vienų rūmų 81 vietos [[Juodkalnijos parlamentas|parlamentui]]. Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Parlamentas leidžia įstatymus, ratifikuoja sutartis, skiria ministrą pirmininką, ministrus, teismų teisėjus, priima biudžetą ir atlieka kitas funkcijas. Jis taip pat turi galią paprastąja dauguma pareikšti [[Pasitikėjimo votumas|nepasitikėjimą]] vyriausybei. Dabartinis parlamento pirmininkas – [[Ranko Krivokapić]].

Šalyje veikia daugiapartinė sistema. Po 2009 m. rinkimų parlamente daugumą (47 vietas) turi Koalicija už europietišką Juodkalniją.

Juodkalnija priklauso [[JTO]], [[PSO]], [[TVF]], [[Europos Taryba]]i, [[PPO]], [[NATO]] ir kitoms [[tarptautinė organizacija|tarptautinėms organizacijoms]], siekia narystės [[ES]]. 

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Juodkalnijos savivaldybės}}

Juodkalnija suskirstyta į 21 savivaldybę (oпштина, ''[[opština]]'').

== Geografija ==
{{Main|Juodkalnijos geografija}}
[[Vaizdas:Durmitor national park montenegro.jpg|thumb|240px|[[Durmitoras]]]]
[[Vaizdas:Moraca Valley.JPG|thumb|240px|Moračos slėnis]]

Šalies teritoriją galima sąlyginai suskirstyti į tris dalis: Adrijos jūros pakrantė, santykinai lygumų dominuojamą centrinė šalies dalis, kurioje yra du didžiausi šalies miestai: Podgorica ir Nikšičius, ir kalnuotoji rytinė šalies dalis.

Valstybės sausumos sienų ilgis yra 614 km: vakaruose su [[Kroatija]] – 14 km, šiaurės rytuose su [[Serbija]] ir [[Kosovas|Kosovu]] – 203 km, šiaurės vakaruose su [[Bosnija ir Hercegovina]] – 225 km, pietryčiuose su [[Albanija]] – 172 km. Šalies paviršius labai kalnuotas, nes jos teritorija driekiasi [[Dinarų kalnynas]]. Tik pajūryje yra siaura (6 km pločio) žemuma. Ją ties [[Kotoras|Kotoru]] kerta [[Orjenas|Orjeno kalnagūbris]] ir leidžiasi tiesiai į jūrą.

Kranto linijos ilgis 293,5 km. Ji daugiausia lygi, tik [[Kotoro įlanka]] (bendras plotas 87,3 km²) iki 29,6 km įsiterpia į žemyną. Juodkalnija turi 14 jūros salų, kurių bendra kranto linija yra 15,6 km ilgio.

Aukščiausia šalies vieta yra [[Zla Kolata]] viršūnė (2534 m) [[Prokletijės kalnai|Prokletijės kalnuose]], Albanijos pasienyje. Kiti didesni kalnų masyvai yra [[Siniajevina]], [[Bjelasica]], [[Durmitoras]], [[Komovai]], Orjenas. Kalnuose daug kur paplitę karstiniai dariniai.

Kalnus giliais slėniais raižo upės, vietomis sudarydamos gilius kanjonus (pvz., [[Taros kanjonas]]). Pietrytinė Juodkalnijos dalis priklauso Adrijos jūros baseinui, į jį patenka [[Morača]] (99 km), [[Zeta (upė)|Zeta]], [[Cijevna]], [[Bojana]] (30 km). Likusi šalis priklauso [[Drina|Drinos]] baseinui, jame yra [[Limas]] (123 km), [[Tara (upė)|Tara]] (144 km), [[Piva]]). Pačiuose rytuose yra [[Morava|Moravos]] ir [[Drinas|Drino]] baseinų pakraščiai. Didžiausias šalies ežeras (didžiausias ir visuose Balkanuose) – [[Skadaro ežeras|Skadaro]], telkšantis ties siena su Albanija. Kiti ežerai ledyniniai, maži, tačiau upių slėniuose yra įrengtų nemažų tvenkinių.

[[Klimatas]] pakrantėje subtropinis, Viduržemio tipo su karštomis ir sausomis vasaromis, bei drėgnomis ir šiltomis žiemomis. Kalnuose klimatas atšiauresnis, žiemą būdingos minusinės temperatūros, gausu [[sniegas|sniego]]. Pakrantėje vidutiniškai per metus iškrenta beveik 5000 mm kritulių.

Šalis miškinga, pasižymi didele augalijos įvairove. [[Miškai]] dengia apie trečdalį šalies ploto ir išlikę daugiausia kalnuose ([[skroblas|skroblai]], [[bukas|bukai]], [[kaštonas|kaštonai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], aukštikalnėse – [[pušis|pušys]], [[eglė]]s, [[kėnis|kėniai]]). Bjelasicos kalnuose išlikusi sengirė, vadinama [[Biogrado miškas|Biogrado mišku]]. Pakrantėje senovėje augo [[visžalis kiparisas|kiparisų]] ir ąžuolų giraitės, bet jas iškirtus suvešėjo [[makvija|makvijos]] krūmynai. Nacionaliniai parkai Juodkalnijoje yra 4, jie užima 8,1 % šalies ploto: Durmitoro, Biogrado miško, Skadaro ir [[Lovčenas|Lovčeno]].

Didžiausi Juodkalnijos miestai:
* [[Podgorica]] (sostinė; 211 788 gyventojai)
* [[Nikšičius]] (104 706)
* [[Bijelo Poljė]] (55 628)
* [[Beranė]] (49 953)
* [[Plevlė]] (44 593)
* [[Herceg Novis]] (30 593, su [[Igalas|Igalu]])
* [[Cetinė]] (buvusi sostinė, 20 307)

== Ekonomika ==
{{main|Juodkalnijos ekonomika|Juodkalnijos turizmas}}

Juodkalnija labai kalnuota ir miškinga, o šiaurė visai neįdirbama, todėl [[žemės ūkis]] nelabai išplėtotas. Auginamos [[vynuogės]]. Podgorica – [[Pramonė|pramonės]] centras. [[Baras (Juodkalnija)|Baras]] prie Adrijos jūros – svarbiausias uostas. Svarbus ir Nikšičius.

== Gyventojai ==

=== Tautinė sudėtis ===
[[Vaizdas:montenegroetno03.png|thumb|Etninis Juodkalnijos žemėlapis (pagal 2003 m. surašymą)
{{legend|#f20000|[[Juodkalniečiai]]}}
{{legend|#359aff|[[Serbai]]}}
{{legend|#008000|[[Bosniai]]}}
{{legend|#d5d5aa|[[Albanai]]}}
{{legend|#67d801|[[Etniniai musulmonai]]}}
{{legend|#ffb997|[[Kroatai]]}}
{{legend|#804000|[[Romai]]}}
{{legend|#dc9ffd|Nėra etninės daugumos}}
{{legend|#ffff00|Negyvenamos teritorijos/nėra duomenų}}
]]
Tautinė sudėtis (pagal 2003 m. surašymą):<ref>[http://www.monstat.cg.yu/Popis/Popis01a.zip Official results of the 2003 Montenegrin census] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081118173318/http://www.monstat.cg.yu/Popis/Popis01a.zip |date=2008-11-18 }}</ref>
* [[Juodkalniečiai]] – 43,16 %
* [[Serbai]] – 31,99 %
* [[Bosniai]] – 7,77 %
* [[Albanai]] – 5,03 %
* [[Etniniai musulmonai]] – 3,97 %
* [[Kroatai]] – 1,1 %
* [[Čigonai]] – 0,42 %
* [[Jugoslavai]] – 0,3 %
* Kiti – 6,26 %

Reiktų pažymėti, kad skirtumas tarp serbų ir juodkalniečių yra iš esmės tik politiniame identitete, todėl „juodkalniečių“ ir „serbų“ procentai skirtingų metų surašymuose smarkiai svyruoja ir taip vyksta ne dėl tikrų demografinių pokyčių, bet dėl to, kad gyventojai kitaip supranta savo identitetą.<ref>[http://www.njegos.org/census/index.htm Montenegrin Census' from 1909 to 2003]</ref>

=== Kalbos ===
Nuo 2007 m. oficiali šalies kalba yra [[juodkalniečių kalba|juodkalniečių]]. Ji nuo [[serbų kalba|serbų]] kalbos skiriasi tik tarimo ypatumais ir keletu žodžių, perimtų iš kitų kalbų, todėl daug [[serbai|serbų]] ją laiko tik savo kalbos variantu. [[Bosnių kalba|Bosnių]] ir [[Kroatų kalba|kroatų]] kalbos taip pat yra labai panašios į serbų ir juodkalniečių. Pasiskirstymas pagal kalbas (2003 m. surašymo duomenys):
* [[Serbų kalba|Serbų]] – 63,49 %
* [[Juodkalniečių kalba|Juodkalniečių]] – 21,96 %
* [[Bosnių kalba|Bosnių]] – 5,49 %
* [[Kroatų kalba|Kroatų]] – 0,45 %
* Kitos – 3,34 %

=== Religija ===
Pasiskirstymas pagal religijas (2003 m. surašymo duomenys):
* [[Stačiatikybė Juodkalnijoje|Stačiatikiai]] – 74,21 %
* [[Musulmonai]] – 17,74 % (daugiausiai [[sunitai]])
* [[Romos katalikai]] – 3,54 %
* Kiti – 4,48 %
<!--
== Kultūra ==-->

== Kita informacija ==
* [[Juodkalnijos transportas]]

== Šaltiniai ==
{{Commons|Црна Гора / Crna Gora}}
{{vikižodynas}}
{{Išnašos}}

{{Europa}}
[[Kategorija:Juodkalnija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]