Peržiūrėti šaltinį Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas

{{Žmogaus biografija
| Foto = 
| Herbas = POL COA Kryszpin.svg
| Herbo pavadinimas = Krišpinas (herbas)
| Giminė =Krišpinai-Kiršenšteinai 
| Gimė = 
| Gimimo vieta = 
| Mirė = {{Mirė||||||}}
| Mirties vieta = 
| Tėvas =[[Martynas Mykolas Krišpinas-Kiršenšteinas]]
| Motina =Jana Volodkevičiūtė
| Žmonos = 
| Vaikai = 
| veikla = 
| vikiteka = 
}}
{{Šaltiniai}}

'''Jurgis Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas''' ({{pl|Jerzy Hieronim Kryszpin-Kirszensztein}}, apie [[1673]]–[[1736]]) – [[LDK]] valstybinis ir karinis veikėjas, [[Lietuvos lauko etmonas]] ([[1710]]–[[1711]]), [[Lietuvos lauko raštininkas]] ir Lietuvos armijos generalinis regimentas nuo [[1704]] metų, [[Žemaitijos kaštelionas]], Lietuvos armijos autoramento generolas-leitenantas nuo [[1722]] metų, Oršos seniūnas nuo [[1701]] metų.

== Biografija ==
Lietuvos [[pataurininkis|pataurininkio]] ir Trakų kašteliono Martyno Mykolo Krišpino-Kiršenšteino (m. [[1700]]) ir Janos Volodkovičiūtės sūnus. 1694 metais įstojo į [[Padujos universitetas|Padujos universitetą]]. Šiaurės karo metu buvo vienas iš Lietuvos armijos būrio vadų, bendrai vadovaujant Lietuvos didžiajam etmonui Mykolui Servacijui Višnioveckiui. [[1707]] metais paliko Augusto Stipriojo šalininkų stovyklą ir perėjo į Stanislovo Leščinskio pusę, už ką iš paskutinio gavo Karūnos didžiojo pataurininkio pareigybę. 

Po Poltavos mūšio bėgo į Prūsiją, kur Stanislovas Leščinskis priskyrė jam Lietuvos didžiojo etmono titulą. Tą titulą jis prarado jau [[1711]] metais, kada į Prūsiją atvyko Mykolas Servacijus Višnioveckis.[[1711]] metų [[rugsėjo 4]] d. kartu su Višnioveckio įgulom dalyvavo nesėkmingame reide į lietuvių žemes. Nuo [[1713]] metų kovo buvo su Leščinskiu [[Benderai|Benderuose]], kur organizavo išpuolį į Krymo turkų žemes. Įstojo į Švedijos karaliaus Karolio tarnybą su tūkstančio talerų metiniu atlyginimu.  

[[1714]] metais dalyvavo Mykolo Servacijaumi Višniveckiu įsiveržime į Lenkiją. Tais pačiais metais apsigyveno Vroclavoje. Pradėjo tarnauti karalaičiui Konstantijui Vladislovui Sobieskiui. [[1718]] metais išvyko į Paryžių. [[1721]] metais palaikant Rusijos imperatoriui Petrui I gavo amnestiją ir grįžo į tėvynę. [[1722 ]] metais tapo delegatu į seimą.

== Literatūra ==
* ''Wasilewski T''. Jerzy Hieronim Kryszpin-Kirszensztein // Polski Słownik Biograficzny. – T. XV. – 1970. – S. 500–501.

{{start box}}
{{s-off}}
|-
{{succession box | before =[[Aleksandras Juozapas Unichovskis]]  
| title =[[Vaizdas:POL województwo żmudzkie IRP COA.svg|left|30px]] [[Žemaitijos kaštelionas]]
|years=[[1704]]
| after =[[Juozapas Skuminas Tiškevičius]]}}
{{end box}}
{{Žemaitijos kaštelionai}}

{{DEFAULTSORT:Krišpinas-Kiršenšteinas, Jurgis Jeronimas}}
[[Kategorija:Krišpinai-Kiršenšteinai]]
[[Kategorija:Žemaitijos kaštelionai]]
[[Kategorija:ATR pasaulietiniai senatoriai]]
[[Kategorija:ATR generolai leitenantai]]
[[Kategorija:Lietuvos didieji raštininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos pataurininkiai]]
[[Kategorija:Lietuvos lauko etmonai]]
[[Kategorija:Oršos seniūnai]]
[[Kategorija:ATR Seimo atstovai]]