Peržiūrėti šaltinį Jusufas ibn Tašminas

'''Jusufas ibn Tašminas''' ([[Arabų kalba|arab.]]: يوسف بن تاشفين or يوسف بن تشفين, g. apie [[1006]] m. – m. [[1106]] m.) – nuo [[1061]] m. buvo [[Almoravidai|Almoravidų]] karo vadas [[Šiaurės Afrika|šiaurės Afrikoje]], o nuo [[1086]] m. [[Marokas|Maroko]] ir [[Al-Andalusija|Al-Andalusijos]] emyras. Jusufas ibn Tašminas buvo [[Abubakras ibn Umaras|Abubakro ibn Umaro]] sūnėnas.

Jusufas ibn Tašminas į valdžią atėjo kaip Almoravidų karo vadas. Iki jo, šalies politiniam gyvenimui įtaką darė du vadovai: religinis vadas – [[Abdalahas ibn Jasinas]] ir karinių pajėgų vadas. Po Jasino mirties [[1059]] m. šaliai vadovavo tik armijos vadas [[Abubakras ibn Umaras]]. Prasidėjus berberų neramumams [[Sachara|Sacharoje]], Abubakaras išvyko atstatyti tvarkos, o vadovavimą armijai [[1061]] m. pavedė savo sūnėnui Jusufui ibn Tašminui. Iki [[1070]] m. Tašminas kaupė jėgas karui su [[Magravai|Magravų dinastija]]. Per tą laiką buvo pastatyta nauja sostinė [[Marakešas]] vietoje [[Agmatas|Agmato]]<ref>http://www.minculture.gov.ma/fr/sitiArch%E9ologique%20Aghmat.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Agmatas — archeologinis [[Marokas|Maroko]] miestas</ref>.

== Kariniai laimėjimai ==
[[1070]] m. užimtas [[Fesas]], o iki [[1084]] m. užkariautas visas šiaurės vakarų [[Magribas]] iki [[Alžyras|Alžyro]]. Tai leido Jusufui atsiliepti į [[Ispanija|Ispanijos]] musulmonų pagalbos prašymą ir jis [[1084]] m. išsilaipino [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalyje]]. Su [[Sevilija|Sevilijos]], [[Badachosas|Badachoso]] ir [[Granada|Granados]] emyrų pagalba Jusufo ibn Tašmino armija [[1086]] m. [[spalio 23]] d. [[Zalako mūšis|Zalako mūšyje]] sutriuškino [[Alfonsas VI Kastilietis|Alfonsą VI Kastilietį]]. Pagal susitarimą su vietos emyrais, Jusufas Ispanijoje pasiliko tik tvirtovę [[Alchesirasas|Alchesirase]], o pats išvyko atgal į Marakešą. Po šio laimėjimo Jusufas pasivadino emyru.
Vis dėlto [[Taifa|Taifos]] pasekmės Ispanijos musulmonams buvo skaudžios. Nepraėjus ketveriems metams, nuo begalinės vietinių emyrų savivalės ir konfliktų, kilo maištas ir Jusufui Sevilijos emyro [[Mahometas ibn Abdal Mutamidas|Mahometo ibn Abdal Mutamido]] (Muhammad Ibn Abbad Al Mutamid) prašymu teko antrą kartą persikelti į Ispaniją. [[1090]] m. buvo užimta Malaga ir Granada. Tokie radikalūs žingsniai nepatiko Mahometui bei kitiems musulmonams ir jie pasikvietė Alfonsą VI į pagalbą. Problemas Ispanijoje Jusufas paliko spręsti karo vadui Zirui ibn Abubekrui, kuris sėkmingai užkariavo visą musulmoniškąją Ispaniją.

Po Abubakro ibn Umaro mirties [[1087]] m. prie Almoravidų prisijungė [[Sachara|Sacharos]] ir [[Sudanas|Sudano]] Almoravidai. IX a. paskutinį dešimtmetį Jusufas ibn Tašminas valdė nuo Alžyro iki [[Senegalas (upė)|Senegalo]] upės. Jis nesulaukė pilno musulmoniškosios Ispanijos prijungimo ir būdamas beveik 100 metų [[1106]] m. mirė.

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://mirslovarei.com/content_his/MAGRIB-I-EGIPET-V-X-XIII-VV-33482.html ''Istorinis žodynas''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081027225129/http://mirslovarei.com/content_his/MAGRIB-I-EGIPET-V-X-XIII-VV-33482.html |date=2008-10-27 }}
* [http://www.hukam.net/ ''Musulmonų vadovai'']

{{start box}}
{{succession box|title=[[Almoravidai|Almoravidų]] dinastija|before=[[Abubakras ibn Umaras]]|after=[[Ali ibn Jusufas]]|years=1061–1106}}
{{end box}}

[[Kategorija:Almoravidai]]