Peržiūrėti šaltinį Karibų jūra

{{Jūra 
| pavadinimas = Karibų jūra
| žemėlapis = Topographic30deg N0W60.png
| žempav = Karibų jūros topografinis žemėlapis
| baseinas = Atlanto vandenyno
| plotas = ~2 754 000
| paveiksliukas = La Galera.jpg
| fotopav = Valtys [[Margaritos sala|Margaritos salos]] pakrantėje
| krantas = ?
| kilme = ?
| vidgylis = ?
| didgylis = 7 686
| iteka = [[Magdalena (upė)|Magdalena]], [[Atratas]] ir kt.
}}
{{Coord|14|31|32|N|75|49|06|W|type:waterbody|display=t}}

'''Karibų jūra''' – tropinė [[Vakarų pusrutulis|Vakarų pusrutulio]] [[jūra]], priklausanti [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] baseinui. Ribos pietuose – [[Pietų Amerika]], vakaruose – [[Meksikos įlanka]], šiaurėje – [[Didieji Antilai]], rytuose [[Mažieji Antilai]]. Visas šis regionas paprastai vadinamas [[Karibų jūros regionas|Karibais]].

Pagal ispanišką tradiciją kartais vadinama Antilų jūra (''Mar de las Antillas''), taip pabrėžiant, kad nuo vandenyno ją skiria Antilų salos.

Viena didžiausių jūrų, plotas ~ 2 754 000 km². Giliausia vieta yra Kaimanų įduboje – 7 686 m.

== Pavadinimo kilmė ==
Pavadinimas kilęs iš [[Karibai|karibų]] indėnų genties, gyvenusios dabartinėse Antilų salose, vardo. Italų keliautojas [[Amerigas Vespučis]] teigė, kad terminas „charaibi“ indėnų kalba reiškia „protingi žmonės“ ir greičiausiai apibūdino pačius europiečius. Ilgą laiką po to, kai [[Kristupas Kolumbas]] atrado Vakarų Indiją, visas šis regionas buvo vadinamas Antilais, pagal tai ir jūra vadinta Antilų jūra.

== Istorija ==
{{Main|Karibų jūros regiono istorija}} ''Taip pat skaitykite straipsnį [[Piratai]]''
[[Vaizdas:Tulum.jpg|thumb|250px|[[Tulumas]], [[Majai|majų]] miestas [[Jukatano pusiasalis|Kintana Roo]] pakrantėje, Meksikoje]]
[[Vaizdas:Columbus landing on Hispaniola adj.jpg|250px|thumb|[[Kristupas Kolumbas|Kolumbas]] išsilaipina [[Espanjola|Espanjoloje]] 1492 m.]]
Pirmieji Antilų salų gyventojai buvo tainų (isp. ''taínos'') gentis ([[Aravakai|aravakų]] kalbų šeima) – žemdirbiai, žvejai, mokėję žiesti keraminius dirbinius – persikėlę į salas iš [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] maždaug prieš 3000 metų<ref>[http://www.salonhogar.net ''El Portal Educativo de America'']</ref>. Vėliau juos išstūmė karingi [[karibai]], atsikraustę iš [[Orinokas|Orinoko]] baseino; jų vardu pavadinta ir ši jūra.

Europiečiams dabartinė Karibų jūra buvo ''terra incognita'' iki 1492 m., kai [[Kristupas Kolumbas]], ieškodamas kelio į Indiją, išsilaipino [[San Salvadoras|San Salvadore]]. Po to visas salynas buvo sparčiai kolonizuotas, tapo Europos valstybių komercinių interesų zona, nes po ispanų šiomis žemėmis susidomėjo ir [[JK|Didžioji Britanija]] bei [[Prancūzija]], kurios surengė ekspedicijas ir užėmė kelias teritorijas: Prancūzija [[Martinika|Martiniką]] ir [[Gvadelupa|Gvadelupą]] (1635 m.), Didžioji Britanija [[Antigva|Antigvą]], [[Montseratas|Montseratą]], [[Barbuda|Barbudą]] ir [[Jamaika|Jamaiką]] (1655-66 m.).

Per Karibų jūrą driekėsi svarbūs vandens keliai, todėl čia siautėjo [[piratai]], kurie ne tik plėšė laivus, bet ir puldinėjo pakrančių gyvenvietes. 1625 m. Tortugos saloje piratai įsitvirtino ilgam – iki XVII a. pabaigos. Kita garsia piratų baze nuo 1656 m. tapo Port Rojalis (isp. „karališkasis uostas“) Jamaikoje, bet 1692 m. jį sunaikino galingas žemės drebėjimas.

XIX a. dalis kolonijų tapo nepriklausomos (vėliausiai [[Kuba]], gavusi nepriklausomybę 1898 m.), bet dalis liko europiečių valdomomis teritorijomis. Šiuo metu čia yra 22 užjūrio teritorijos ir 12 valstybių.

== Geografija ==
Karibų jūra pietuose remiasi į [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] žemyną. Tai [[Venesuela|Venesuelos]], [[Kolumbija|Kolumbijos]] ir [[Panama|Panamos]] pakrantės. Krantai vietomis horstiniai, daug kur žemi, salose supami koralų rifų. Didžiausios įlankos: [[Hondūro įlanka]], [[Darjeno įlanka]], [[Venesuelos įlanka]].<ref>{{GEC|198–199}}</ref>

Karibų jūros salos sudaro 3 200 km ilgio grandinę tarp Venesuelos ir Floridos ir skiria Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros. Jos skirstomos į tris grupes: [[Bahamai|Bahamas]], labiausiai nutolusias į šiaurę, Mažąsias Antilų salas (jas sudaro [[Antigva]], [[Grenada]], [[Trinidadas]] ir [[Tobagas]]), labiausiai nutolusias į rytus, ir Didžiąsias Antilų salas – kurias sudaro didžiausios salos – [[Kuba]], [[Jamaika]], ir didelė [[Haitis (sala)|Espanjolos sala]], kurią pasidalijusios dvi valstybės, Haitis ir Dominikos Respublika.

[[Vaizdas:Mer des Caraïbes.jpg|right|thumb|250px|Karibų jūros paplūdimys]]
Greta anksčiau paminėtų salų, juosiančių Karibų jūrą, joje yra ir daugiau salų bei salynų.

[[Nyderlandai|Nyderlandų]] teritorijos:
* [[Nyderlandų Antilai]]
* [[Bonairė]]
* [[Kiurasao]]
* [[Saba]]
* [[San Martenas (Marigo)|San Martinas]]
* [[Aruba]]

[[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] teritorijos:
* [[Angilija]]
* [[Bermudai]]
* [[Mergelių salos]]
* [[Kaimanų salos]]
* [[Terkso ir Kaikoso salos]]
* [[Montseratas]]
[[Venesuela|Venesuelos]] teritorijos:
* [[Margaritos sala]]
* [[Kočė]] ({{es|Isla de Coche}})
* [[Kubagva]]
* [[La Tortuga]] ({{es|Isla la Tortuga}})
ir kitos.

[[Kolumbija|Kolumbijos]] teritorijos:
* [[San Andresas (sala)|San Andreso sala]]
* [[Providensijos sala]] ({{es|Isla de Providencia}})
* Santa Katarinos sala ({{es|Isla Santa Atalina}})

[[Panama|Panamos]] teritorijos
* [[Bokas del Toro salynas]]
* Kuna Jalos salynas
* [[Eskudo de Veragvasas|Eskudo de Veragvaso salynas]]
* Didžioji sala ({{es|Isla Grande}})

[[Nikaragva|Nikaragvos]] teritorijos:
* [[Kukurūzų salos]] ([[ispanų kalba|isp.]] ''Islas del Maíz'')
* [[Kajos Miskitos]]

[[Hondūras|Hondūro]] teritorijos:
* [[Bahijos salos|Įlankos salos]] ([[ispanų kalba|isp.]] ''Islas de la Bahía'')
* [[Gulbių salos]] ({{es|Islas del Cisne}})

[[Belizas|Belizo]] teritorijos:
* Turnefės salos

[[Meksika|Meksikos]] teritorijos:
* [[Kosumelio sala]]
* Moterų sala ({{es|Isla Mujeres}})
* Kontojaus sala

Didžiausi Karibų jūros [[Uostas|uostai]] yra Kubos Santjagas, [[Port o Prensas]], [[Santo Domingas]], [[Karakasas]], [[Marakaibas]] , [[Barankilija]], [[Kartachena (Kolumbija)|Kartachena]] ir [[Belizas (miestas)|Belizas]].

== Geologija ==
Po Karibų jūra plyti ~3,2 mln km² ploto vandenyninė tektoninė [[Tektoninė plokštė|Karibų plokštė]], besiribojanti su Šiaurės Amerikos, [[Pietų Amerikos plokštė|Pietų Amerikos]] ir Kokosų plokštėmis. Judėdama rytų-pietryčių kryptimi ir susidurdama su Kokosų plokšte, Karibų plokštė formuoja [[Plokščių tektonika|konservatyvųjį]], arba transforminį pakraštį. Todėl šis regionas yra tektoniškai ir vulkaniškai aktyvus: per pastaruosius 500 metų užfiksuota keliolika žemės drebėjimų virš 7,5 [[Žemės drebėjimas|magnitudės]], o galingiausias dokumentuotas žemės drebėjimas 1948 m. siekė 8,1 magnitudės.<ref> {{cite web | last = Dawicki | first = Shelley | url = http://www.whoi.edu/oceanus/viewArticle.do?id=3964 | title = Tsunamis in the Caribbean? It's Possible. | format = | work = | publisher = Oceanus | accessdate=2018-03-03}}</ref> 1902 m. išsiveržęs [[Pelė ugnikalnis]] visiškai sunaikino didžiausią [[Martinika|Martinikoje]] Sen Pjero miestą.

Karibų jūros dugne slypi dvi gilios įdubos: Puerto Riko įduba (8605 m gylio, 800–900 km ilgio; giliausia Atlanto vandenyno vieta) ir Ispanjolos įduba (4500 m. gylio ir 550 km ilgio).

Jūros dugną povandeniniai kalnagūbriai skaido į penkis duburius: Grenados, Venesuelos, Kolumbijos, Kaimanų ir Jukatano. Atlanto vandenynas jungiasi su Karibų jūra Anegados sąsiauriu (tarp [[Didžiosios Britanijos Mergelių salos|Didžiosios Britanijos Mergelių salų]] ir Sombrero salos ([[Angilija]]) ir Priešvėjiniu sąsiauriu ({{en|Windward passage}}, {{es|Paso de los Vientos}}) tarp Kubos ir [[Haitis|Haičio]].

== Hidrografija ==
Hidrografinis Karibų baseinas – vienas didžiausių planetoje. Ilgiausia įtekanti upė yra [[Magdalena (upė)|Magdalena]] ([[Kolumbija]], 1540 km ilgio, baseino plotas 260 000 km²). Nepaisant gausaus upių atnešamo vandens kiekio, tai viena sūriausių jūrų, jos druskingumas siekia 36 promiles.<ref>J. Gray, D. Wilson (NOAA/NODC) http://assets.panda.org/img/original/monthly_salinity_caribbean.gif</ref> Vanduo skaidrus, vidutinė temperatūra kinta nuo 25,5&nbsp;°C žiemą iki 28&nbsp;°C vasarą.

[[Potvynis ir atoslūgis|Potvynių]] amplitudė maža, tik ~0,3 m.

Paviršiniai Atlanto vandenys patenka į Karibų jūrą per sąsiaurius tarp Mažųjų Antilų, srūva į vakarus ir sušilę pro [[Jukatano sąsiauris|Jukatano]] sąsiaurį išteka į [[Meksikos įlanka|Meksikos įlanką]], kur prasideda [[Golfo srovė]].

Nuo 1914 m. Karibų jūrą su [[Ramusis vandenynas|Ramiuoju vandenynu]] jungia [[Panamos kanalas]].

Su Karibų jūra jungiasi [[Marakaibo ežeras]], antrasis pagal dydį Pietų Amerikoje.

== Klimatas ==
[[Vaizdas:NASA ASMR-E image of average SSTs of Hurricane Katrina.jpg|thumb|right|250px|Vidutinė Karibų jūros vandens temperatūra rugpjūčio pabaigoje]]

Regione vyrauja šiaurės rytų [[Pasatas|pasatai]].

Karibų jūros baseinas yra didžiausia Vakarų pusrutulio [[atogrąžos|tropinių]] [[Uraganas|uraganų]] sritis. Žemo slėgio sritys, susidariusios [[Afrika|Afrikos]] vakarinėje pakrantėje, keliauja skersai Atlanto, ir kai kurios iš jų Karibų baseine tampa tropikų audromis. Jų sezonas trunka nuo liepos iki gruodžio, aktyviausias laikotarpis – rugpjūtis ir rugsėjis. Vidutiniškai per metus susiformuoja devynios tropikų audros, iš kurių penkios pasiekia uragano galią. JAV Nacionalinio uraganų centro duomenimis, nuo 1494 iki 1900 m. šioje zonoje siautė 385 uraganai.

Milžiniška griaunamoji uraganų galia nuolatos kelia pavojų ne tik žmonių gyvybei ir turtui, bet ir Karibų jūros regiono gamtai. Galingos bangos ardo [[Koralinis rifas|koralinius rifus]], užneša juos smėliu ir purvu, ardo paplūdimius.

== Fauna ir flora ==
[[Vaizdas:FL_fig04.jpg|thumb|250px|left|Amerikinis lamantinas]]
Karibų jūros ekologinė sistema yra palyginti neproduktyvi, išskyrus Venesuelos pakrantę, kurioje stambios upės atneša daug maistinių medžiagų. [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija|Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos]] 1985 metų duomenimis, suminis Karibų jūros žvejybos laimikis siekė 0,5 mln tonų, iš kurių Venesuelai teko 53,5 %, Kubai 16 %, [[Gajana]]i 8 % ir [[Dominikos Respublika]]i 3 % (tikėtina, kad realūs skaičiai yra didesni). Maistui gaudoma 170 žuvų rūšių, bet didesnę komercinę vertę turi tik apie 50 rūšių, tarp kurių paminėtini [[Paprastieji tunai|geltonpelekiai tunai]], [[Durklažuvinės|durklažuvės]], koralinių rifų žuvys. Vienas iš vertingiausių šio regiono jūros laimikių yra omarai.

Karibų jūroje gyvena amerikiniai lamantinai (''Trichechus manatus'') – stambūs [[Sirenos (gyvūnai)|sirenų]] būrio žinduoliai.
[[Vaizdas:Great_Blue_Hole.jpg|thumb|250px|right|300 m skersmens ir 120 m. gylio [[Didžioji Žydroji skylė]]]]
Skaidriame ir šiltame vandenyje klesti koralai – čia aptinkami vieni didžiausių planetoje koralinių rifų (įvairių šaltinių duomenys labai skiriasi – nuo 7,6 % iki 29 % pasaulinio koralinių rifų ploto), jų bendras plotas vertinamas iki 50 000 km² <ref>[http://marine.wri.org/pubs_content_text.cfm?ContentID=744 Status of coral reefs in the Caribbean and Atlantic Ocean] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060621003446/http://marine.wri.org/pubs_content_text.cfm?ContentID=744 |date=2006-06-21 }} World Resource Institute. URL accessed on April 29, 2006.</ref>. Išilgai [[Belizas|Belizo]] pakrantės driekiasi antrasis planetoje pagal dydį (apie 300 km. ilgio) Belizo koralinis rifas. Dar 1942 m. jį aprašė [[Čarlzas Darvinas]]. Rife aptinkama 70 kietųjų koralų, 36 minkštųjų koralų rūšys, apie 500 žuvų rūšių ir didelė [[Bestuburiai|bestuburių]] įvairovė.

Nuo 1996 m. Belizo rifas įtrauktas į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].

== Ekologija ==
Karibų jūros [[ekosistemos būklė]] nėra gera, ypač sekliuose vandenyse bei koraliniuose rifuose. Koralai kenčia nuo padidėjusio vandens drumstumo, [[Koralinis rifas#Koralų blukimas|blunka]] dėl kol kas neišaiškintų priežasčių (greičiausiai dėl viso komplekso: kylančios vandens temperatūros, taršos, maistinių medžiagų pertekliaus ir kitų; per pastaruosius trejus metus blukimas pastebėtas ~42 % visų koralų populiacijų <ref>[https://web.archive.org/web/20051106040603/http://www.cbsnews.com/stories/2005/11/03/ap/tech/mainD8DKNQH80.shtml Bleaching Threatens Caribbean Coral Reefs]. CBS News. URL accessed on April 29, 2006.</ref>), juos mechaniškai žaloja [[Uraganas|uraganai]], audros, narai ir laivų inkarai, retina ligos ir [[daugiašerės žieduotosios kirmėlės]], nuodija naftos produktai ir upių atnešti [[Erozija|eroduojančių]] dirvų teršalai.
[[Vaizdas:Elkhorn_coral.jpg|thumb|25px|right|Koralas ''Acropora palmata'']]
Kai kurios populiacijos labai sumažėjo dėl ligų poveikio: vienos iš pagrindinių Karibų jūroje augančių koralų rūšių ''Acropora palmata'' kai kuriose augavietėse beliko tik 10 %, nežiūrint šiai rūšiai būdingo labai spartaus augimo (iki 5–10 cm per metus), kadangi koralinius rifus niokoja net kelios pavojingos, sparčiai plintančios ligos.

Spartus ekologinės būklės prastėjimas aktualus ne vien gamtosauginiu, bet ir ekonominiu požiūriu, kadangi metinės šio regiono turizmo pajamos siekia 3,1–4,6 mlrd. USD<ref> [http://news.bbc.co.uk/1/hi/sci/tech/3679332.stm Alarm sounded for Caribbean coral]. BBC News. URL accessed on April 29, 2006.</ref>, o nuniokota gamta tampa nepatraukli turistams.

1986 m. įsigaliojo Karibų regiono jūrų ekosistemos apsaugos susitarimas (''Protocol of the Convention for the Protection and Development of the Marine Environment of the Wider Caribbean Region''), kurį ratifikavusios šalys įsipareigoja saugoti nykstančias Karibų jūros rūšis, drausdamos kai kurias veiklas, kenkiančias jūros ekosistemoms.<ref>[http://www.nmfs.noaa.gov/pr/international/spaw.htm  Protocol Concerning Specially Protected Areas and Wildlife to the Convention for the Protection and Development of the Marine Environment of the Wider Caribbean Region (SPAW)] NOAA Fisheries:
Office of Protected Resources. URL accessed on April 30, 2006.</ref>

== Ekonomika ==
Karibų jūros baseinas yra vienas iš svarbiausių naftos gavybos centrų planetoje: čia jos kasmet išgaunama ~170 mln t.<ref name="marinepollution">[http://www.cep.unep.org/issues/lbsp.html An Overview of Land Based Sources of Marine Pollution] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20061207011407/http://www.cep.unep.org/issues/lbsp.html |date=2006-12-07 }} Caribbean Environment Programme. URL last accessed May 14, 2006.</ref> Išplėtota žuvininkystė (sugaunama apie 0,5 mln t. per metus)<ref>[http://na.nefsc.noaa.gov/lme/text/lme12.htm#fish LME 12: Caribbean Sea] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060504182758/http://na.nefsc.noaa.gov/lme/text/lme12.htm#fish |date=2006-05-04 }} NOAA Fisheries Northeast Fisheries Science Center Narragansett Laboratory. URL last accessed May 14, 2006</ref>.

Vienas iš svarbių pajamų šaltinių yra turizmo pramonė, nes čia kasmet apsilanko ~12 milijonų turistų, iš kurių didelė dalis – kruiziniais laivais.

== Išnašos ==
{{išnašos}}

== Literatūra ==
* Snyderman, Marty (1996) Guide to Marine Life: Caribbean-Bahamas-Florida; page 13-14, 19. Aqua Quest Publications, Inc. ISBN 1-881652-06-8
* Glover K., Linda (2004) Defying Ocean’s End: An Agenda For Action; page 9. Island Press. ISBN 1-55963-755-2
* Peters, Philip Dickenson (2003) Caribbean WOW 2.0; page 100. Islandguru Media. ISBN 1-929970-04-8
{{commons|Caribbean Sea}}
{{SavStr}}
{{verta}}




[[Kategorija:Jūros]]
[[Kategorija:Atlanto vandenynas]]