Peržiūrėti šaltinį Kovas

{{otheruses}}
{{KovoKalendorius}}
'''Kovas''' – trečiasis [[metai|metų]] [[mėnuo]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]], jį sudaro 31 [[diena]].

Romėnų kalendoriuje kovas ilgą laiką buvo pirmasis mėnuo. Tik po [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] kalendoriaus reformos 45 m. pr. m. e. metai prasidėjo sausio 1 d. Tradicija kovą laikyti pirmuoju metų mėnesiu daugelyje šalių išliko ilgą laiką. [[Prancūzija|Prancūzijoje]] Naujieji Metai perkelti į [[sausio 1]] d. [[1564]] m. [[Britų imperija|Didžioji Britanija]] ir jos kolonijos naujais metais laikė [[kovo 25]] d. iki [[1752]] m., t. y. metų, kai galutinai priėmė [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]].

Lotyniškas mėnesio pavadinimas ''Martius'' kildinamas iš [[Romėnų mitologija|romėnų]] karo dievo [[Marsas (dievas)|Marso]] vardo. Šis mėnuo buvo laikomas sėkmingu karui pradėti.

Senovės graikų civilizacijoje kovas buvo vadinamas ''Anthesterion''.

* Kovas prasideda ta pačia [[savaitė]]s [[diena]], kaip [[lapkritis]], o ne [[Keliamieji metai|keliamaisiais metais]] – ir kaip [[vasaris]].

== Lietuviški vardai ==
* '''Karvelis, karvelinis, balandis''' – dėl to, kad šį mėnesį pasirodydavo [[Karveliniai paukščiai|laukiniai balandžiai]] – [[uldukas|uldukai]], [[keršulis|keršuliai]].
* '''Morčius''' – dėl [[slavų kalbos|slavų kalbų]] įtakos (''mart'' variantas)
* '''Kovas''' – pirmąkart kaip ''kowas'' paminėtas kalendorių leidėjo [[Laurynas Ivinskis|L. Ivinskio]].
* '''Glušėkas''' – apie [[Marcinkonys|Marcinkonis]], [[Zervynos|Zervynas]] dzūkai pavadino mėnesį dėl to, kad [[kurtinys|kurtiniai]] (tarmiškai „glušėkai“) ima kelti tuoktuves.
* '''Burblėkas''' – apie [[Labanoras|Labanorą]] vadintas (poravimo metu užburbliuoja [[tetervinas|tetervinai]]).
* '''Šutinis''' (nuo veiksmažodžio ''šusti'' arba jo vedinio ''šutas'' – turimas omenyje sniego atšutimas, atitirpimas) <ref>[[Vincas Urbutis]]. Baltų etimologijos etiudai / Vilnius, „Mokslas“, 1981. 118–119 p.</ref>

== Lietuvos klimatas ==
[[Vaizdas:White_Stork_Glider.jpg|thumb|left|250px|Kovo pabaigoje į [[Lietuva|Lietuvą]] parskrenda [[Baltasis gandras|baltieji gandrai]]]]
[[Vaizdas:Salix caprea catkins 080315-1.jpg|thumb|right|250px|Kovą pasirodo [[karklas|karklų]] [[Žirginys|„kačiukai“]] (pav.[[blindė]])]]

{{Plačiau|Lietuvos klimatas}}

Kovo mėnesį dienos ilgumas siekia nuo 10:44 iki 12:58 valandų, [[Saulė]]s spinduliavimo balansas tampa teigiamas. Pradeda tirpti [[sniegas]], įšyla [[Dirvožemis|dirva]]. Vis dažniau [[oras|oro]] [[temperatūra]] pakyla virš 0&nbsp;°C. Pirmiausiai atšyla pietų Lietuvoje ir pajūryje. Priklausomai nuo metų kovo temperatūros būna labai skirtingos: šaltais metais giedromis [[naktis|naktimis]] temperatūra gali nukristi žemiau -20&nbsp;°C, o karštais metais [[diena|dienomis]] gali sušilti iki 17-20&nbsp;°C. Kovo rekordinės užfiksuotos temperatūros: aukščiausia +21,8&nbsp;°C ([[1968]] m., [[Kybartai]]), žemiausia –37,5&nbsp;°C ([[1964]] m., [[Varėna]])<ref>http://www.meteo.lt/ivair_ekstr_reisk.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101127092906/http://meteo.lt//ivair_ekstr_reisk.php |date=2010-11-27 }}</ref>.

Kovą vidutiniškai iškrenta 29–39 mm [[krituliai|kritulių]], iš kurių ~70 % sudaro mišrūs krituliai ir [[sniegas]]. Šaltais metais kai visą [[žiema|žiemą]] sniegas netirpsta, kovą susidaro rekordinė sniego danga (iki 94 cm, 1931 m. [[Laukuva]]). Vėjuotų dienų, kurių metu [[vėjas|vėjo]] greitis viršija 8 m/s vidutiniškai būna 6-8, pajūryje 13. Dienų su [[rūkas|rūku]] nuo 3 (Ukmergėje) iki 9 (Laukuvoje, Telšiuose). Vidutinė rūko trukmė 48-66 h. Vidutiniškai būna 2-4 dienos su [[pūga|pūgomis]]<ref>{{TLE|1|380||Kovas}}</ref>.

Kovą paprastai sužydi [[karklas|karklai]] ir [[gluosnis|gluosniai]]. Šiltais metais kai anksti nutirpsta sniegas gali pradėti kaltis [[žolė]], sužydi [[snieguolė]]s.

[[Kovo 4]] dieną minima sena [[Lietuvių tradicijos ir papročiai|lietuvių šventė]] – [[kovarnių diena]], nes apytikriai apie šią dieną į Lietuvą sugrįžta [[kovas (paukštis)|kovai]]. [[Kovo 19]] dieną minima [[pempės diena]] (per [[Juozapinės|Juozapines]]) ir buvo tikima jeigu šią dieną parskrenda [[pempė]]s, prasidės atšilimas, o jeigu šią dieną bus giedra, tai bus pieningi [[metai]]. Apytikriai [[kovo 25]] d. į Lietuvą parskrenda [[baltasis gandras|baltieji gandrai]], dėl to lietuvių protėviai šią dieną švęsdavo [[Gandro diena|gandro sugrįžtuves (blovieščių)]].

== [[Šventė]]s ir atmintinos datos Lietuvoje ==
* [[Kovo 4]] d.
** [[Kovarnių diena]], [[Šv. Kazimieras|Kazimierinės]]

* [[Kovo 8]] d.
** [[Tarptautinė moters diena]]

* [[Kovo 10]] d.
** [[40 paukščių diena]]

* [[Kovo 11]] d.
** [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena]] – [[Lietuva]]

* [[Kovo 16]] d.
** [[Knygnešio diena]]

* [[Kovo 19]] d.
** [[Pempės šventė]], [[Šv. Juozapas|Juozapinės]]

* [[Kovo 20]]–[[kovo 21|21]] d.
** [[Žemės diena]]
** [[Pavasario lygiadienis]] ([[Pavasario lygė]]) – [[Baltų šventė]]

* [[Kovo 25]] d.
** [[Gandro diena|Blovieščiai arba gandro diena]]

Taip pat kovo mėnesį švenčiamos [[Užgavėnės]], [[Pelenų diena]], jos švenčiamos perkeltinėmis [[metai|metų]] dienomis prieš [[Velykos|Velykas]].

== [[Astronomija]] ==
[[Saulė]] kovą pereina per [[Vandenis|Vandenio]] ([[vasario 16]] – [[kovo 11]]) ir [[Žuvys (astronomija)|Žuvų]] ([[kovo 12]] – [[balandžio 17]]) [[žvaigždynas|žvaigždynus]].

== [[Zodiakas]] ==
Kovo [[zodiakas|zodiako]] ženklai:
* Žuvys ([[vasario 19]] – [[kovo 20]])
* [[Avinas (žvaigždynas)|Avinas]] ([[kovo 21]] – [[balandžio 19]])

<!---

== Senolių išmintis ==
--->

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://day.lt/diena/2012.03.01 Kalendorius]

{{vikižodynas|kovas}}
{{Commons|Category:March}}

{{mėnesiai}}

[[Kategorija:Kovas]]
[[Kategorija:Pavasaris]]