Peržiūrėti šaltinį Lietuvos komunistų partija

{{Info politinė partija
|pavadinimas                 = {{PAGENAME}}
|logotipas                   = [[Vaizdas:Emblem_of_the_Lithuanian_SSR.svg|150px]]
|colorcode                   = #D40000
|lyderis                     = 
|pirmininkas                 = 
|prezidentas                 =
|lyderio1_titulas            = Pirmasis sekretorius
|lyderio1_vardas             = [[Antanas Sniečkus]] {{smaller|(pirmas)}} <br/>[[Mykolas Burokevičius]] {{smaller|(paskutinis)}}
|įkūrimas                    = {{start date|1918|10|01}}
|būstinė                     = [[Vilnius]]
|įpėdinė                     = [[LDDP|Lietuvos demokratinė darbo partija]]<br>[[Socialistinis liaudies frontas]]
|panaikinta                  = {{end date|1991|08|23}}<ref>Partija panaikinta 1991 m., tačiau išlieka oficialia [[Genadijus Ziuganovas|Genadijaus Ziuganovo]] valdomos [[Komunistų partijų sąjunga - Sovietų Sąjungos Komunistų partija|Komunistų partijų sąjungos - SSRS Komunistų partijos]] nare</ref>
|narių                       = 
|ideologija                  = [[Komunizmas]]<br>[[Marksizmas-leninizmas]]
|pozicija                    = 
|nacionalinė                 = [[Sovietų Sąjungos komunistų partija]] (1940–1991)
|tarptautinė                 = [[Komunistų internacionalas]] (1919–1943)
|spalva                      = {{Color box|#D40000|border=darkgray}} [[Raudona]]
|vietos1_pavadinimas         = 
|vietos1                     = <!-- {{Info politinė partija/vietos|Kiekis|Iš viso|color}} -->
|vėliava                     = [[Vaizdas:Flag_of_the_Lithuanian_Soviet_Socialist_Republic_(1953–1988).svg|150px]]
|svetainė                    = 
|pastabos                    = 
}}
[[Vaizdas:Gedimino 9 palace in Vilnius1.JPG|thumb|270px|LKP centro komiteto būstinė 1948–1982 m. Šiuo metu – prekybos ir verslo centras „GO9“]]
[[Vaizdas:Building of the Government of Lithuania.JPG|thumb|270px|LKP centro komiteto būstinė 1982–1991 m. Šiuo metu – [[Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmai|LR Vyriausybės rūmai]]]]

'''Lietuvos komunistų partija''' ('''LKP''') – [[politinė partija]], veikusi [[1918]]–[[1991]] m. [[Lietuva|Lietuvoje]]. Valdančioji ir vienintelė [[partija]] Lietuvoje sovietinės okupacijos laikotarpiu ([[1940]]–[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1990]] m.). [[Ideologija]] rėmėsi [[Karl Marx|Karlo Markso]], [[Friedrich Engels|Frydricho Engelso]] ir [[Leninas|Lenino]] teorijomis. Seimas 2017 m. birželį LKP pripažino nusikalstama organizacija.<ref>{{Cite web | title = Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas: Seimui pakako ryžto Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija | work = lrs.lt | date = 2017-06-28 | accessdate = 2018-01-09 | url = http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=174806 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20170630201150/http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119 | archivedate = 2017-06-30 | url-status=live }}</ref>

== Istorija ==

=== Atsiradimas ===
XIX a. 8-ajame dešimtmetyje atsirado pirmieji [[marksizmas|marksistiniai]] rateliai, iš kurių 9-ajame susikūrė pirmosios [[socialdemokratija|socialdemokratinės]] organizacijos. Komunistų partijos pirmtakai buvo marksistai ir socialdemokratai – revoliucionieriai, kurie perėmė revoliucinės [[demokratija|demokratijos]] ir [[liaudininkai|liaudininkų]] tradicijas bei metodus, taip pat daug ką iš Lenkijos darbininkų partijos „Proletariatas“ (Lietuvoje veikė [[1881]]–[[1886]] m.), kuri propagavo Markso ir Lenino mokymą bei proletarinį [[internacionalizmas|internacionalizmą]]. Revoliuciniai demokratai tuo metu buvo įsimaišę į Lietuvos socialdemokratų partiją ([[LSDP]]), Lietuvos darbo sąjungą, [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją]] ir kitas socialdemokratines organizacijas. [[Pirmasis Pasaulinis Karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu socialdemokratai – revoliucionieriai nutraukė ryšius su [[Menševikai|menševikiškais]] socialdemokratais ir [[1916]]–1917 m. Rusijoje sukūrė pirmąsias Lietuvos bolševikų organizacijas. [[1917]] m. rudenį šios organizacijos reorganizuotos į RSDDP(b) (nuo 1918 m. kovo – RKP(b)) Lietuvos sekciją. Aktyvistai pradėjo leisti pirmąją bolševikišką spaudą lietuvių kalba – laikraščius „[[Tiesa (laikraštis)|Tiesa]]“, „[[Komunistas (žurnalas)|Komunistas]]“ ir t. t. Didžiausią indėlį Lietuvos sekcijos tapimui atskira partija įnešė Lietuvos sekcijos centrinio biuro nariai [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]] ir [[Zigmontas Antanas Aleksa|Z. Angarietis]].

Pirmosios atskiros Lietuvos komunistinės organizacijos pradėjo kurtis [[1918]] m. pavasarį. 1918 m. vasarą įkurta Lietuvos ir Baltarusijos socialdemokratų darbininkų partija, vadovaujama [[Eidukevičius|P. Eidukevičiaus]]. Greitai ji užmezgė ryšius su RKP(b) Lietuvos sekcijos centriniu biuru. 1918 m. [[rugpjūčio 14]] d. Vilniuje surengtas nelegalus Lietuvos socialdemokratų – revoliucionierių suvažiavimas ir įkurta Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partija. Buvo planuojama, kad ji veiks Vokietijos okupacijos teritorijoje, t. y. Lietuvoje ir vakarų Baltarusijoje, užimtoje Vokietijos kariuomene 1915 m. rudenį. 1918 m. [[rugsėjo 15]] d. prasidėjo pirmasis Lietuvos komunistinių organizacijų kongresas. Nutarta vadovautis pritaikyta Lietuvai RKP(b) programa. Tais pačiais metais Vilniuje prasidėjo pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų Partijos suvažiavimas, kuris faktiškai tapo pirmuoju Lietuvos komunistų partijos suvažiavimu, nes Baltarusijos delegacija jame nedalyvavo. Suvažiavimas reorganizavo partiją, išrinko Centrinį komitetą, galų gale sukurta Lietuvos komunistų partija su jai priklausančiais 6 Lietuvos rajonais: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Marijampolės. Partija savo programoje tikslais paskelbė skleisti proletarinio internacionalizmo, socialistinio patriotizmo, komunizmo idėjas ir kovoti su Vokietijos okupacija, buržuazinio nacionalizmo apraiškomis bei darbininkų engimu.<ref>„Lietuvos Komunistų partijos istorijos apybraiža“, Vilnius, 1979.</ref><br />LKP buvo kuriama kaip Rusijos komunistinio judėjimo sudedamoji dalis ir formuojama Rusijos komunistų (bolševikų) partijos idėjiniais-teoriniais bei organizaciniais pagrindais.

=== Litbelas ===
{{main|Litbelas}}

[[Lapkričio 10]] d. LKP(b) Centro komitetas Vilniuje įkūrė Karinį-revoliucinį komitetą, skirtą ginkluotam [[sukilimas|sukilimui]], valdžios užėmimui bei [[perversmas|perversmui]] organizuoti. [[Lapkričio 11]] d. CK nutarė apginkluoti visus Lietuvos komunistus, pagal [[Raudonoji Armija|Raudonosios Armijos]] pavyzdį Tarybų Rusijoje organizuoti kovotojų būrius, pastatyti ginklų sandėlius. LKP paskelbė valdžios miestuose bei kaimuose užėmimą, [[žemės reforma|žemės reformą]], ir darbininkų tarybų kūrimą, valdžios organus, kuriuose „dalyvaus darbininkai, bežemiai ir mažažemiai valstiečiai“ (taip buvo parašyta Centro Komiteto nutarime). Gruodžio 8 d. Vilniuje įsteigta Laikinoji Revoliucinė Darbininkų ir Valstiečių Vyriausybė (pirmininkas – V. Kapsukas), kuri savo Manifestu gruodžio 16 d. paskelbė apie Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įkūrimą. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir dar keliuose didesniuose miestuose įvyko pirmieji vietinių Darbininkų deputatų tarybų rinkimai.

[[1919]] m. [[vasario 27]] d. buvo priimtas sprendimas sukurti bendrą valstybę su [[Baltarusija]] ir įkurta Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika ([[Litbelas]]). 1919 m. kovo 4–6 d. Vilniuje įvyko antrasis (jungtinis) Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partijų suvažiavimas. Buvo priimtas nutarimas sujungti partijas ir įkurti vieningą Lietuvos ir Baltarusijos komunistų partiją. Centro Komiteto pirmininku buvo išrinktas Vincas Mickevičius-Kapsukas, o sekretoriumi – [[Knorinas|V. Knorinas]]. Pradėta kova su Vokietijos ir Lenkijos kariuomene ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomene ir policija. Itin sėkmingai su komunistais Lietuvoje kovojo [[Povilas Plechavičius]], faktiškai likvidavęs komunistų židinius Žemaitijoje.

Rugpjūčio mėnesį pralaimintys komunistai pasitraukė į pogrindį. Rugpjūčio 15 d. Kaune įkurtas Lietuvos komunistinių organizacijų centro biuras (sekretorius [[Aleksandras Jakševičius|A. Jakševičius]]), kiek vėliau Lietuvos-Baltarusijos CB įkurtas ir Vilniuje (žymiausias veikėjas – [[Kazys Giedrys|K. Giedrys]]). Abiejų CB veiklą koordinavo LBKP CK. Jie veikė teritorijoje, užimtoje lenkų (buvusiose [[Gardino gubernija|Gardino]] ir [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijose]]), kovojo tiek su lenkų, tiek su nepriklausomos Lietuvos valdžia. Netrukus buvo sukurtas V. Kapsuko vadovaujamas Centrinis biuras nelegaliam darbui prie LBKP CK. Šis biuras turėjo ypatingą reikšmę – jis užtikrino nenutraukiamą komunistinės spaudos leidimą. Taip pat komunistai prisiėmė vadovauti stichiškai prasidėjusiam Kauno garnizono kareivių sukilimui 1920 m. vasarį, skatino darbininkus griebtis ginklų, kurti [[profsąjunga]]s. Komunistai vadovavo pirmajam Lietuvos Profsąjungų suvažiavimui Kaune 1920 m. liepos 20–22 d. Tą vasarą imta ruoštis naujam ginkluotam perversmui Lietuvoje. Vis dėlto, sąlygos buvusiame Litbele labai smarkiai skyrėsi. Todėl LBKP plenumas priėmė nutarimą dėl partinių Lietuvos ir Baltarusijos organizacijų atskyrimo bei jų reorganizacijos. Didžioji dalis LBKP narių tuo metu veikė Lietuvoje ir Vilniuje, čia įvairiuose miestuose įkurti Centro Biurai, kurie 1921 m. vasario 12 d. susivienijo ir sudarė LKP CK.

1918 m. LKP turėjo 797 narius, 1919 m. – 4322, [[1920]] m. – 858.<ref>„Lietuvos Komunistų partijos istorija skaičiais“, Vilnius, 1989 m.</ref>

=== LKP veikla tarpukario Lietuvoje ===
Po 1920–1922 m., LKP susidūrė su nemaža partijos funkcionavimo problema. Dar labiau partijos gyvenimą apsunkino prasidėjusios Lietuvos valdžios represijos, antikomunistinės opozicijos atsiradimas daugumoje Lietuvos miestų. Komunistai partijos viduje pradėjo propagandinę veiklą, nemažą pagalbą KP suteikė [[Kominternas|Komunistinis Internacionalas]]. 1921–1940 m. LKP buvo Komunistinio Internacionalo Lietuvos Sekcija, atstovu prie Komunistinio Internacionalo Vykdomojo Komiteto (KIVK) nuo [[1921]] m. liepos buvo Zigmas Aleksa-Angarietis, nuo [[1923]] m. jo pavaduotoju buvo V. Kapsukas (nuo [[1924]] m. V. Kapsukas išrinktas kandidatu į KIVK narius, nuo [[1928]] m. – KIVK nariu). V. Kapsuko iniciatyva [[1920]] m. Maskvoje įkurta Lietuvos sovietinė partinė mokykla. 1921–1936 m. ten apmokė apie 550 komunistų.

LKP Lietuvoje buvo uždrausta, veikė nelegaliai, pagrindiniai jos darbai pokario pradžioje buvo komunistinės spaudos leidimas ir propagandinė veikla, šnipinėjimas TSRS naudai ir kita antivalstybinė veikla, koordinuojama iš Maskvos per pasiuntinybę Kaune. [[1926]] m. rinkimus Lietuvoje laimėjo dvi didžiausios kairiosios partijos – Lietuvos Socialdemokratų Partija ir Valstiečiai liaudininkai. Be jų kita stipri jėga buvo Krikščionys-demokratai, bet LSDP ir LVL koalicija buvo pakankamai stipri, kad vestų valstybę norimu kursu. Legalizuota Komunistų Partija, pasirašytos kelios bendradarbiavimo sutartys su [[Tarybų Sąjunga|TSRS]]. Komunistai kaip legali jėga ėmė rengti mitingus, kaltinti [[tautininkai|tautininkus]] ir Krikščionis Demokratus organizuojant valstybinį perversmą ir pačius tautininkus kaltinti nacionalizmu bei fašizmu. [[1926]] m. [[gruodžio 17]] d. įvyko tautininkų organizuotas [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|perversmas]], [[Antanas Smetona]] tapo Lietuvos vadovu, daug socialdemokratų, komunistų ir [[Komjaunimas|komjaunuolių]] suimta (nuteisti 1622 komunistai ir komjaunuoliai, iš jų 146 – sušaudyti), komunistų partija vėl uždrausta. Sušaudyta dauguma Centro Komiteto narių, dėl to netrukus reikėjo rinkti naują Centro Komitetą ir reorganizuoti visą partiją dėl smarkiai sumažėjusio narių skaičiaus.

[[1925]] m. sausį komunistų partijoje buvo 879 nariai. 1926 m. – 412, 1932 m. – 600, 1939 m. – apie 2000.

=== LKP sovietmečiu (1940–1989) ===
{{main|Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika}}

Sovietmečiu LKP buvo sudedamoji [[TSKP]] (iki 1952 m. vadinosi VKP; po – [[TSKP]]) dalis.
 
LKP 1940 m. LKP buvo lemtinga jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]]. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą.
1941 m. birželio 4 d. Tarybų Sąjungos [[NKVD]] komisaro pirmojo pavaduotojo Serovo buvo pasirašyta „Instrukcija dėl antisovietinio elemento išvežimo tvarkos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“. Sudarant sąrašus, daugiausia prisidėjo kaimų seniūnai ir komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo [[Justas Paleckis]] ir [[Antanas Sniečkus]].

A. Sniečkus [[1956]] m. [[lapkričio 16]] d. prašė Tarybų Sąjungos komunistų partijos CK uždrausti apsigyventi Lietuvoje ir gretimose teritorijose „teistiems už kontrrevoliucinius nusikaltimus“, nes apie 8 tūkst. žmonių „savavališkai sugrįžo į Lietuvą“. Kadangi [[LTSR|Lietuvos TSR]] [[KGB]] sekė visus grįžtančius sovietinio teroro ir naikinimo sistemos liudytojus, LKP CK sekretorius B. Šarkovas pasiūlė padauginti saugumiečių. Jie turėjo garantuoti, kad pro sudaromą draudimų ir apribojimų sieną neprasmuks nė vienas buvęs kalinys ar tremtinys, o jau įsikūrusiems (ir įsikursiantiems) Lietuvoje bus sudarytos nepakeliamos gyvenimo sąlygos. [[1957]] m. [[sausio 14]] d. Tarybų Sąjungos VRM sprendimu Kaunas buvo pavadintas miestu su ypatingu pasų režimu, kuriame draudžiama gyventi kalintiems „už kontrrevoliucinius nusikaltimus“ ir „už banditizmą“. 1957 m. [[sausio 21]] d.<ref>[http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=B2E81793-BDCD-40C5-ADCF-4EBCB6DE0D8C Įsakas dėl galios netekimo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131217024213/http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=B2E81793-BDCD-40C5-ADCF-4EBCB6DE0D8C |date=2013-12-17 }}. (žiūrėta 2012 m. kovo 6 d.)</ref> J. Paleckis pasirašė įsaką, kuriuo buvusiems Lietuvos vyriausybės, politinių partijų vadovams, pogrindininkams ir [[Lietuvos partizanai|partizanams]], atlikusiems bausmę, buvo uždrausta grįžti į Lietuvą. Tiems, kurie vis dėlto grįžtų, buvo numatyta nauja bausmė – 5 metai tremties<ref>[http://lt.wikisource.org/wiki/1957_01_21_Lietuvos_TSR_AT_Prezidiumo_%C4%AFsakas Lietuvos TSR AT Prezidiumo 1957 m. sausio 21 d. įsakas „Dėl uždraudimo grįžti į Lietuvą nuteistiesiems ir atlikusiems bausmę buvusiems Lietuvos buržuazinių vyriausybių vadovams, buržuazinių politinių partijų vadovams, lietuvių nacionalistinio pogrindžio aktyviems dalyviams, antitarybinių organizacijų vadovams”]</ref>. Šis įsakas pristabdė lietuvių grįžimą, todėl [[Latvija|Latvijoje]], [[Gardinas|Gardine]] ir [[Kaliningrado sritis|Karaliaučiaus srityje]] ėmė augti lietuviškos buvusių kalinių bendruomenės.

Pokario metais LKP organizavo [[Naikintojų batalionai|naikintojų batalionų]] (liaudiškai vadinamų ''[[stribas|stribų]]'') formuotes kovai su [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizaniniu judėjimu]].

[[1945]] m. LKP turėjo 3536 narius, [[1950]] m. – 27 753 narius, [[1970]] m. – 116 603, [[1986]] m. – 197 274.

=== LKP ir Lietuvos nepriklausomybė ===
[[Vaizdas:Embassy of Germany in Vilnius.JPG|thumb|right|250px|LKP [[Spalio rajonas|Spalio rajono]] komitetas, kuriame 1989 m. pab. buvo įkurta LKP (TSKP).]]
[[1989]] m. [[gruodžio 20]] d. LKP XX suvažiavimo metu LKP atsiskyrė nuo TSKP.<ref name="Liekis1996_53-57">{{cite book|author=[[Algimantas Liekis]]|title=LKP agonijos kronika I|publisher=[[Lietuvos mokslas (leidinys)|Lietuvos mokslas]]|year=1996|pages=53-57|url=http://knyga.lietuvai.lt/w/images/0/01/LKP_agonijos_kronika_I.pdf|accessdate=2019-12-10}}</ref> 1990 m. gruodžio 8 d. LKP suvažiavime partija pakeitė pavadinimą ir pasivadino [[LDDP|Lietuvos demokratine darbo partija]]. 1990–1991 m. tuo pat metu veikė su partijos atsiskyrimu nuo TSKP nesutikusi [[Lietuvos komunistų partija (TSKP)|Lietuvos Komunistų partija ant TSKP platformos]], vadovaujama [[Mykolas Burokevičius|Mykolo Burokevičiaus]].

[[1991]] m. sausio 11 d. LKP (TSKP) nusiuntė ultimatumą [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|LR Aukščiausiai Tarybai]], reikalavo vesti kovą už nepriklausomybę laikantis okupacinių LTSR ir [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] konstitucijų (remiantis 69 [[1978 m. Lietuvos TSR Konstitucija|LTSR Konstitucijos]] straipsniu: „Lietuvos TSR pasilieka teisę laisvai išstoti iš TSR Sąjungos“, o TSRS Konstitucija užtikrina tas teises). Kitą dieną po ultimatumo AT vyko balsavimas, kurio metu reikalavimai buvo atmesti. Tą pačią dieną LKP (TSKP) įkūrė Lietuvos nacionalinį gelbėjimo komitetą, kurio pagrindinė užduotis buvo atkurti Lietuvos TSR ir grąžinti seną LTSR Konstituciją (keitimui prireikus, elgtis pagal tos Konstitucijos nuostatas). LKP taip pat sudarė savo vyriausybę, pasiruošusią perimti valdžią. Po [[Sausio įvykiai (1991 m.)|sausio 13-osios]] įvykių Lietuvoje KP pirmasis sekretorius M. Burokevičius kelis kartus viešai pasisakė už ginkluoto valstybinio perversmo būtinybę, dėl ko LKP buvo apkaltinta valstybinio perversmo organizavimu ir uždrausta. [[Rugpjūčio 22]] d. LKP vadovams ir keliems aktyvistams pateikti kaltinimai dalyvavimu Sausio įvykiuose (tarp jų ir pirmajam sekretoriui). [[1999]] m. rugpjūčio 23 d. M. Burokevičius su dar keliais aktyvistais nuteistas kalėti 12 metų už žudynių ir valstybinio perversmo organizavimą.

== Struktūra ir vadovybė ==

=== LKP CK pirmieji sekretoriai ===

* [[Pranas Eidukevičius]] ([[1918]]–[[1919]] m.),
* [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]] ([[1919]]–[[1920]] m.; [[1919]] m. Lietuvos – Baltarusijos TSR I sekretorius),
* [[Karolis Požėla]] ([[1920]]–[[1926]] m.),
* [[Antanas Sniečkus]] ([[1926]]–[[1931]] m.),
* [[Motiejus Šumauskas]] ([[1931]]–[[1936]] m.),
* [[Antanas Sniečkus]] ([[1936]]–[[1974]] m.),
* [[Petras Griškevičius]] (1974–[[1987]] m.),
* [[Ringaudas Bronislovas Songaila]] (1987–[[1988]] m.),
* [[Algirdas Brazauskas]] (1988–[[1990]] m.),
* [[Mykolas Burokevičius]] (1990–[[1991]] m.)

=== Antrieji sekretoriai ===
{{main|LKP CK II sekretorius}}

=== LKP CK biuras ===

Nariai (1986 m. duomenimis):

{| {{graži lentelė}} class="sortable"
|-
| '''Narys''' || '''Nuo''' || '''Iki'''
|-
| [[Michailas Afoninas]] || 1953 || 1956
|-
| [[Vasilijus Aronovas]] || 1952 || 1954
|-
| [[Vytautas Astrauskas (1930)|Vytautas Astrauskas]] || 1981 ||
|-
| [[Vladas Augustinaitis]] || 1954 || 1956
|-
| [[Albertas Barauskas]] || 1956 || 1982
|-
| [[Antanas Barkauskas]] || 1961 || 1985
|-
| [[Juozas Bartašiūnas]] || 1944 || 1949
|-
| [[Juozas Bernatavičius]] || 1986 ||
|-
| [[Feliksas Bieliauskas]] || 1950<br />1958 || 1954<br />1963
|-
| [[Algirdas Brazauskas]] || 1977 ||
|-
| [[Valerijus Charazovas]] || 1967 || 1978
|-
| [[Aleksandras Česnavičius]] || 1962 || 1966
|-
| [[Aleksejus Čistiakovas]] || 1949 || 1952
|-
| [[Nikolajus Dybenka]] || 1978 ||
|-
| [[Algirdas Ferensas]] || 1967 ||
|-
| [[Stasys Filipavičius]] || 1950 || 1952
|-
| [[Mečislovas Gedvilas]] || 1940 || 1956
|-
| [[Piotras Gladkovas]] || 1941 || 1941
|-
| N. Gorlinskis || 1949 || 1949
|-
| [[Nikolajus Gridinas]] || 1941 || 1944
|-
| [[Juozas Grigalavičius]] || 1941 || 1946
|-
| [[Petras Griškevičius]] || 1971 ||
|-
| [[Nikolajus Gusevas]] || 1952 || 1954
|-
| [[Aleksandras Gudaitis-Guzevičius]] || 1940 || 1949
|-
| A. Isačenka || 1944 || 1946
|-
| D. Jefimovas || 1945 || 1946
|-
| [[Alfonsas Kairelis]] || 1982 ||
|-
| [[Ksaveras Kairys]] || 1960<br />1967 || 1962<br />1984
|-
| P. Kapralovas || 1949 || 1952
|-
| [[Marijonas Kenevičius]] || 1954 || 1958
|-
| [[Piotras Kondakovas]] || 1952 || 1954
|-
| [[Piotras Levickis]] || 1956 || 1958
|-
| [[Kazimieras Liaudis]] || 1944 || 1960
|-
| [[Kazimieras Mackevičius (1932)|Kazimieras Mackevičius]] || 1971 || 1977
|-
| [[Juozas Maniušis]] || 1955 || 1981
|-
| [[Icikas Meskupas]] || 1940 || 1942
|-
| [[Vladislovas Mikučiauskas]] || 1984 ||
|-
| [[Vasilijus Morozovas]] || 1941 ||
|-
| [[Anatolijus Moskvinovas]] || 1950 || 1952
|-
| [[Vladas Niunka]] || 1944 || 1961
|-
| [[Jonas Novickas]] || 1960 || 1964
|-
| [[Eduardas Ozarskis]] || 1946<br />1953 || 1950<br />1960
|-
| [[Justas Paleckis]] || 1940 || 1967
|-
| [[Juozas Petkevičius (1924)|Juozas Petkevičius]] || 1986 ||
|-
| [[Vasilijus Pisarevas]] || 1949 || 1954
|-
| [[Borisas Popovas]] || 1961 || 1967
|-
| [[Kazys Preikšas]] || 1940 || 1954
|-
| [[Antanas Raguotis]] || 1952 || 1953
|-
| [[Vytautas Sakalauskas (1933)|Vytautas Sakalauskas]] || 1976<br />1985 || 1984
|-
| [[Antanas Sniečkus]] || 1940 || 1974
|-
| [[Ringaudas Songaila]] || 1962 ||
|-
| [[Borisas Šarkovas]] || 1956 || 1961
|-
| [[Lionginas Šepetys]] || 1976 ||
|-
| [[Petras Šileikis]] || 1986 ||
|-
| [[Motiejus Šumauskas]] || 1949<br />1953 || 1952<br />1976
|-
| [[Daniilas Šupikovas]] || 1940 || 1952
|-
| [[Aleksandras Trofimovas]] || 1946 || 1952
|-
| [[Jonas Vildžiūnas]] || 1953 ||1954
|-
| [[Genrikas Zimanas]] || 1958 || 1962
|}

=== LKP CK sekretoriatas ===
LKP CK sekretoriais partijos egzistavimo laikotarpiu buvo:
* [[Antanas Sniečkus]], 1-asis sekretorius – iki mirties [[1974]] m.,
* [[Icikas Meskupas (Adomas)]], 2-asis sekretorius [[1940]]–[[1942]] m.,
* [[Kazys Preikšas]], sekretorius propagandai 1940–[[1948]] m.,
* [[Nikolajus Gridinas]], sekretorius kadrams [[1944]]–[[1945]] m.,
* [[Antanas Petrauskas]], sekretorius maisto pramonei [[1941]] m.,
* [[Michailas Čiblis]], sekretorius pramonei [[1941]] m.,
* [[Aleksandras Zubovas]], sekretorius transportui [[1941]] m.,
* [[Vladas Niunka]], 2-asis sekretorius 1944 m. balandžio-gruodžio mėn.; sekretorius propagandai ir agitacijai [[1948]]–1961 m.,
* [[Aleksandras Isačenka]], 2-asis sekretorius 1944–[[1946]] m.,
* [[Mykolas Junčas-Kučinskas]], sekretorius kadrams 1945–[[1946]] m.,
* [[Kazimieras Liaudis]], 3-asis sekretorius 1945–[[1947]] m.; 2-asis sekretorius 1953–[[1954]] m.,
* [[Eduardas Ozarskis]], sekretorius pramonei ir transportui 1947–1950 m.,
* [[Aleksandras Trofimovas]], 2-asis sekretorius 1946–[[1952]] m.,
* [[Daniilas Šupikovas]], sekretorius kadrams 1947–1950 m.,
* [[Anatolijus Moskvinovas]], sekretorius 1950–1952 m.,
* [[Stasys Filipavičius]], sekretorius 1950–1952 m.,
* [[Feliksas Bieliauskas]], sekretorius 1951–[[1952]] m.,
* [[Vasilijus Aronovas]], 2-asis sekretorius 1952–[[1953]] m.,
* [[Motiejus Šumauskas]], 2-asis sekretorius 1954–1956 m.,
* [[Alfonsas Gailevičius]], sekretorius 1954 m.,
* [[Juozas Maniušis]], sekretorius 1955–[[1967]] m.,
* [[Borisas Šarkovas]], 2-asis sekretorius 1956–1961 m.,
* [[Michailas Afoninas]], sekretorius 1956–[[1957]] m.,
* [[Albertas Barauskas]], sekretorius 1957–[[1965]] m.,
* [[Antanas Barkauskas]], sekretorius 1961–1975 m.,
* [[Ringaudas Songaila]], sekretorius 1962–1981 m.; 1-asis sekretorius 1987–[[1988]] m.,
* [[Borisas Popovas]], 2-asis sekretorius [[1964]]–1967 m.,
* [[Valerijus Charazovas]], 2-asis sekretorius 1967–[[1978]] m.,
* [[Algirdas Ferensas]], sekretorius 1967–[[1977]] m.,
* [[Petras Griškevičius]], 1-asis sekretorius 1974–1987 m.,
* [[Lionginas Šepetys]], sekretorius 1975–1989 m.,
* [[Algirdas Brazauskas]], sekretorius 1977–1988 m.; 1-asis sekretorius 1988–[[1989]] m.,
* [[Nikolajus Dybenka]], 2-asis sekretorius 1978–[[1986]] m.,
* [[Vytautas Astrauskas]], sekretorius 1981–[[1988]] m.,
* [[Nikolajus Mitkinas]], 2-asis sekretorius 1986–1988 m.,
* [[Stanislovas Giedraitis]], sekretorius 1988–1989 m.,
* [[Vladimiras Beriozovas]], 2-asis sekretorius 1988–[[1990]] m.,
* [[Bronislovas Zaikauskas]], sekretorius 1988–1989 m.,
* [[Valerijonas Baltrūnas]], sekretorius 1989 m.,
* [[Kęstutis Glaveckas]], sekretorius 1989–1990 m.,
* [[Justas Vincas Paleckis]], sekretorius 1989–1990 m.,
* [[Povilas Gylys]], sekretorius 1990 m.,
* [[Gediminas Kirkilas]], sekretorius 1990 m.<ref>[http://www.knowbysight.info/GGG/07636.asp Секретариат ЦК КП(б) – КП Литвы] (Справочник по истории Коммунистической партии и Советского Союза 1898–1991
)</ref>.

=== Suvažiavimai ===
* XX – [[1989]] m. [[gruodžio 19]]–[[gruodžio 23|23]] d.<ref name="Liekis1996_53-57"/>

== Žymiausi veikėjai ==
* [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]],
* [[Karolis Požėla]],
* [[Juozas Greifenbergeris]],
* [[Kazys Giedrys]],
* [[Rapolas Čarnas]],
* [[Justas Paleckis]],
* [[Antanas Sniečkus]],
* [[Motiejus Šumauskas]],
* [[Petras Griškevičius]],
* [[Algirdas Brazauskas]].

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.genocid.lt/Leidyba/5/nijole5.htm „Lietuvos komunistų tautinė ir socialinė sudėtis 1939–1940 m.“] (straipsnis)
* [http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/I%20Soviet%20okupac%20Nusikalt%20aneksav/Okupac%20politikos%20sistema/Visuomeniniu%20strukturu%20vaidmuo/Nusikalstamos%20politikos%20sistema%201940-41%20_isvados_.pdf Nusikalstama okupacinės politikos sistema – okupacinių politinių ir visuomeninių struktūrų vaidmuo ir kolaboravimas su jomis 1940–1941 m.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (išvados)
* [http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyrimu_baze/II%20Sovietine%20okupacija%20I%20etapas/Sovietu%20Sajungos%20strukturu%20vaidmuo/V.%20Tininio%20tyrimas/Nusikalstamos%20politikos%20sistema%201945-53%20_isvados_%20NR%201.pdf Nusikalstama okupacinės politikos sistema – okupacinių(represinių) struktūrų vaidmuo ir kolaboravimas su jomis 1944–1953 m.]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (išvados)

[[Kategorija:Lietuvos TSR]]
[[Kategorija:Komunistų partijos]]
[[Kategorija:Lietuvos partijos]]
[[Kategorija:Lietuvos partijos 1918-1940 m.]]