Peržiūrėti šaltinį Muiskai

{{Regionasm
 | Spalva = #CD853F;
 | Tipas = Andų tolimosios šiaurės kultūra
 | Pavadinimas = Muiscas
 | Foto = Villa de Leyva el infiernito.jpg
 | Šalis = [[Kolumbija]]
 | Vėliava = 
 | Tauta = [[čibčai]]
 | Kalba = 
 | Valstybės = Hunca ir Bacatá
 | Laikotarpis = IX-XVI a.
 | Miestai = 
 | Titulas = 
 | Žemėlapis = Vorkolumbische Kulturen.png
 | Pastaba = 
 }}
'''Muiskai''' ({{es|Muiscas}}) – [[indėnai|indėnų]] tauta, gyvenusi dabartinės [[Kolumbija|Kolumbijos]] teritorijoje. Buvo įkūrę dvi Muiskų konfederacijas – hunkus ir bakatus. Tauta kalbėjo [[čibčų kalba]].

[[1537]] metais, pirmojo susitikimo su europiečiais – [[ispanai]]s – metu, muiskų populiacija siekė penkis milijonus.

Vertėsi žemės ūkiu: augino [[kukurūzai|kukurūzus]], [[bulvė|bulves]], [[medvilnė|medvilnę]]. Tarp kitų amatų, buvo išvystyta [[auksadirbystė]], [[keramika]], juvelyrika.

== Čibčų tautos ==
Bendrąja prasme čibčais vadinamos įvairios tautos, kalbančios [[čibčų kalbos|čibčų šeimos]] kalbomis. Jos paplitusios Kolumbijoje, [[Panama|Panamoje]], [[Kosta Rika|Kosta Rikoje]], [[Nikaragva|Nikaragvoje]], [[Hondūras|Hondūre]].

Verčiasi lydimine, vietomis ariamąja ir terasine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles, šakniagumbius, persikines palmes), taip pat žvejyba, medžiokle, rankiojimu, vidurio ir pietų Kolumbijoje laiko [[jūrų kiaulytė|jūrų kiaulytes]]. Išvystę amatus, prekybą.

Čibčų tautos išvysčiusios religinę-mitologinę sistemą, turi kunigijos luomą, visuomeninį susisluoksniavimą.

Pagrindinės čibčų tautos: talamankai – [[kabekarai]], [[bribriai]], [[terabai]]; pastai – [[kajapai]], [[koaikerai]], [[koloradai]]; taip pat [[gvaimiai]], [[Kunai (tauta)|kunai]], [[aruakai]], [[tunebai]], [[Motilonai|bariai]], [[guatusai]], [[borukai]], [[Sumai (tauta)|sumai]], [[ramai]], [[miskitai]], [[guambijai]], [[paesai]].<ref>{{Etno|CHIB|Чибча}}</ref>

== Šaltiniai ==
{{išn}}

{{ist-stub}}

[[Kategorija:Andų tautos]]
[[Kategorija:Ikikolumbinė Kolumbija]]
[[Kategorija:Čibčai]]
[[Kategorija:Kolumbijos indėnai]]