Peržiūrėti šaltinį NATO

{{Infolentelė
| title    = 
| titlestyle     = 
| above         = Šiaurės Atlanto sutarties organizacija<br>{{nobold|{{smaller|''North Atlantic Treaty Organization<br>Organisation du traité de l’Atlantique nord}}}}
| abovestyle     = background:#004990; color:white;
| image          = [[Vaizdas:Flag of NATO.svg|130px|border]]
| caption        = [[NATO vėliava|Vėliava]]
| image2         = [[Vaizdas:NATO OTAN landscape logo.svg|140px]]
| caption2       = Logotipas
| image3         = [[Vaizdas:North Atlantic Treaty Organization (orthographic projection) in NATO blue.svg|250px]]
| caption3       = NATO valstybės narės
| label1         = Santrumpa
| data1          = NATO, ''OTAN''
| label2         = Įkurta
| data2          = {{start date|1949|04|04}}
| label3         = Tipas
| data3          = [[Karinė sąjunga]]
| label4         = Būstinė
| data4          = [[Briuselis]], [[Belgija]]
| label5         = Narystė
| data5          = {{Collapsible list
| titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal;
| title      = [[NATO valstybės narės|32 valstybės]]
| {{flag|Albania}}
| {{flag|Belgium}}
| {{flag|Bulgaria}}
| {{flag|Czech Republic}}
| {{flag|Denmark}}
| {{flag|Estonia}}
| {{flag|Greece}}
| {{flag|Iceland}}
| {{flag|Spain}}
| {{flag|Italy}}
| {{flag|United Kingdom}}
| {{flag|USA|name=JAV}}
| {{flag|Montenegro}}
| {{flag|Canada}}
| {{flag|Croatia}}
| {{flag|Latvia}}
| {{flag|Poland}}
| {{flag|Lithuania}}
| {{flag|Luxembourg}}
| {{flag|Netherlands}}
| {{flag|Norway}}
| {{flag|Portugal}}
| {{flag|France}}
| {{flag|Romania}}
| {{flag|Slovakia}}
| {{flag|Slovenia}}
| {{flag|Finland}}
| {{flag|North Macedonia}}
| {{flag|Sweden}}
| {{flag|Turkey}}
| {{flag|Hungary}}
| {{flag|Germany}}
}}
| label6         = Oficialios kalbos
| data6          = [[Anglų kalba|Anglų]], [[prancūzų kalba|prancūzų]]
| label7         = [[NATO generalinis sekretorius|Generalinis sekretorius]]
| data7          = [[Mark Rutte]]
| label8         = Biudžetas
| data8          = 1,05 trln. $ (2021)<ref>{{cite web|url=https://www.nato.int/nato_static_fl2014/assets/pdf/2022/3/pdf/220331-def-exp-2021-en.PDF|title=Defence Expenditure of NATO Countries (2014–2021)|website=Nato.int|access-date=2022-12-07|archive-date=2023-01-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20230116100857/http://www.nato.int/nato_static_fl2014/assets/pdf/2022/3/pdf/220331-def-exp-2021-en.pdf|url-status=live}}</ref>
| label9         = Svetainė
| data9          = {{URL|www.nato.int}}
| data10         = '''Himnas:''' [[NATO himnas]]
| below          = 
}}

'''Šiaurės Atlanto sutarties organizacija''' ('''NATO''', {{en|North Atlantic Treaty Organization}}, {{fr|Organisation du traité de l’Atlantique nord, '''OTAN'''}}) – tarptautinė politinė ir [[Karinė sąjunga|karinė gynybinio pobūdžio sąjunga]], įkurta 1949 m.<ref>{{VLE|XVI|89-90||NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija), Šiaurės Atlanto paktas, Šiaurės Atlanto sąjunga}}</ref> Organizacijos įkūrimo pagrindas – 1949 m. balandžio 4 d. [[Vašingtonas|Vašingtone]] ([[JAV]]) pasirašyta [[Šiaurės Atlanto sutartis]].<ref name=":1">{{cite web |date=n.d. |title=What is NATO? |url=https://www.nato.int/nato-welcome/index.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220228095023/https://www.nato.int/nato-welcome/index.html |archive-date=28 February 2022 |access-date=2022-03-03|website=NATO – Homepage |publisher=}}</ref><ref>{{cite news |last1=Cook |first1=Lorne |date=25 May 2017 |title=NATO, the world's biggest military alliance, explained |website=Military Times|agency=Associated Press |url=https://www.militarytimes.com/news/pentagon-congress/2017/05/25/nato-the-world-s-biggest-military-alliance-explained/ |url-status=live |access-date=2022-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20170525215404/http://www.militarytimes.com/articles/nato-the-worlds-biggest-military-alliance-explained |archive-date=2017-05-25}}</ref>

[[2018]] m. [[sausio 3]] d. oficialiai įteisintas [[NATO himnas]].<ref>[https://www.nato.int/cps/en/natohq/news_150419.htm NATO adopts official hymn]</ref> Organizacijai priklauso [[NATO valstybės narės|32 valstybės]], iš jų 30 yra Europoje, 2 – [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Sutarties organizacijos asocijuotosios narės: [[Armėnija]], [[Austrija]], [[Azerbaidžanas]], [[Bosnija ir Hercegovina]], [[Moldavija]], [[Sakartvelas]], [[Serbija]], [[Šveicarija]] ir Ukraina.<ref name=VLE/> Formalų arba neformalų norą tapti NATO narėmis yra pareiškę [[Bosnija ir Hercogovina]] (2018 m. sudarytas narystės veiksmų planas<ref>[https://balkaninsight.com/2018/12/05/nato-approves-membership-action-plan-with-bosnia-12-05-2018/ Lakic, Mladen (2018 m. gruodžio 5 d.). "NATO Approves Membership Action Plan for Bosnia" (''Balkan Insight'')]</ref>), [[Sakartvelas]] (2006 m. suintensyvintas dialogas<ref>[https://old.civil.ge/eng/article.php?id=13613?id=13613 "NATO Grants 'Intensified Dialogue' to Georgia" (''Civil Georgia'') 2006-09-21]</ref>), ir [[Ukraina]] (pareiškimas stoti pateiktas 2022 m. rugsėjį<ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/sep/30/ukraine-applies-for-nato-membership-after-russia-annexes-territory Harding, Luke; Koshiw, Isobel (2022 m. rugsėjo 30 d.) "Ukraine applies for Nato membership after Russia annexes territory" (''The Guardian'')]</ref>). Narystės yra siekęs [[Kipras]].<ref name=VLE/>

== Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai ==
* NATO atkurta atsižvelgiant į [[JTO|Jungtinių Tautų]] chartijos 51-ąjį straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO preambulėje, Aljanso nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir [[civilizacija|civilizaciją]], vadovaujantis [[demokratija|demokratijos]], individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.
* Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės – narės.
* Pasibaigus [[šaltasis karas|šaltajam karui]], NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš [[Vidurio Europa|Vidurio]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]].

NATO yra suverenių valstybių sąjunga, kuri pati nedaro įtakos šių valstybių suverenumui. NATO neturi nei parlamento, nei teisės ar prievartos institucijų.<ref name="terla">{{cite journal |last1=Randall |first1=Thomas E. |title=Legal Authority of NATO Commanders |journal=NATO Legal Gazette |date=2014 m. liepos mėn. |issue=34 |pages=39–45 |url=https://www.act.nato.int/application/files/1016/0999/3864/legal_gazette_34.pdf |access-date=2021-08-29|archive-date=2021-08-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20210829212244/https://www.act.nato.int/application/files/1016/0999/3864/legal_gazette_34.pdf |url-status=live }}</ref>

== Narės ==
{{main|NATO valstybės narės}}
[[Vaizdas:Map of NATO chronological.gif|400px|thumb|NATO šalys]]
Organizaciją 1949 m. įkūrė 12 šalių:
{{div col|3}}
* {{BELv}}
* {{DENv}}
* {{ISLv}}
* {{ITAv}}
* {{USAv}}
* {{GBRv}}
* {{CANv}}
* {{LUXv}}
* {{NEDv}}
* {{NORv}}
* {{PORv}}
* {{FRAv}}
{{div col end}}

Vėliau prisijungė kitos 20 šalių:
* 1952: {{GREv}}, {{TURv}}
* 1955: {{GERv}}
* 1982: {{ESPv}}
* 1999: {{CZEv}}, {{POLv}}, {{HUNv}}
* 2004: {{BULv}}, {{ESTv}}, {{LATv}}, {{LTUv}}, {{ROMv}}, {{SVKv}}, {{SLOv}}
* 2009: {{ALBv}}, {{CROv}}
* 2017: {{MNEv}}
* 2020: {{MKDv}}
* 2023: {{FINv}}<ref>[https://www.state.gov/protocol-to-the-north-atlantic-treaty-on-the-accession-of-finland/ "Protocol to the North Atlantic Treaty on the Accession of the Republic of Finland". [[Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas]]. 2022-10-11]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1955928/suomija-oficialiai-tapo-31-aja-nato-nare Suomija oficialiai tapo 31-ąja NATO nare]</ref>
* 2024: {{SWEv}}<ref>{{cite web|title=Notification Reference No. 2024-008|url=https://www.state.gov/wp-content/uploads/2024/03/NATO-Sweden-Accession-Protocol-Notification-of-Entry-Into-Force-March-7-2024.pdf|website=United States Department of State|date=7 March 2024|access-date=7 March 2024}}</ref>

== Istorija ==
[[1947]] m. [[kovo 4]] d. [[Prancūzija]] ir [[Jungtinė Karalystė]] pasirašė Diunkerko sutartį kaip ''Aljanso ir savitarpio pagalbos sutartį'' galimų [[SSRS]] ar [[Vokietija|Vokietijos]] užpuolimų atveju. [[1948]] m. kovo mėn. šis aljansas buvo išplėstas [[Briuselio sutartis|Briuselio sutartimi]], įtraukiant [[Beniliuksas|Beniliukso]] šalis, sudarant Briuselio sutarties organizaciją, vadintą Vakarų sąjunga.<ref>{{Cite web|url=https://www.cvce.eu/en/collections/unit-content/-/unit/d5906df5-4f83-4603-85f7-0cabc24b9fe1/051bd03c-4887-4f53-82eb-0f12e59f8dbd|title=The origins of WEU: Western Union|date=2009 m. gruodžio mėn.|website=University of Luxembourg|access-date=2018-07-23}}</ref> Derybos dėl platesnio karinio aljanso, kuris galėtų apimti Šiaurės Ameriką, tą mėnesį taip pat prasidėjo [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Valstijose]], kur užsienio politika pagal [[Trumeno doktrina|Trumano doktriną]] skatino tarptautinį solidarumą prieš veiksmus, kuriuos JAV laikė komunistine agresija, pavyzdžiui, [[1948 m. valstybinis perversmas Čekoslovakijoje|1948 m. vasario mėn. perversmą]] Čekoslovakijoje. Šių derybų rezultatas – [[1949]] m. [[balandžio 4]] d. Vakarų Sąjungos valstybės narės, prie jų prisijungus JAV, Kanadai, Portugalijai, Italijai, Norvegijai, Danijai ir Islandijai, pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį.<ref name="history">{{Cite web|url=http://nato.int/cps/en/natohq/declassified_139339.htm|title=A short history of NATO|publisher=NATO|access-date=2017-03-26}}</ref> Pagrindinis sutarties autorius ir rengėjas buvo Kanados diplomatas [[Lester B. Pearson]].<ref>{{Cite web|url=https://www.nato.int/cps/en/natohq/declassified_161511.htm|title=Canada and NATO - 1949|access-date=2022-04-14}}</ref> <ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=8LgDutkaOU0C&dq=%22author+of+the+north+atlantic+treaty%22&pg=PA293|title=Speaking Out: A Congressman's Lifelong Fight Against Bigotry, Famine, and War - Paul Findley - Google Books|isbn=9781569768914|last=Findley|first=Paul}}</ref><ref>{{Cite book|url=https://books.google.com/books?id=nktsAAAAIAAJ&q=%22founder+of+the+north+atlantic+treaty%22|title=The McGraw-Hill Encyclopedia of World Biography: An International Reference Work - Google Books|publisher=McGraw-Hill|isbn=9780070796331}}</ref>

Šiaurės Atlanto sutartis kurį laiką aktyvuota nebuvo - jos įgyvendinimą paskatino [[Korėjos karas]]. 1951 m. įkurtas Aukščiausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje štabas (''SHAPE''), tapęs atsakingas už sutartis dėl įrangos standartizavimo ir dėl užsienio karinių pajėgų dislokavimo Europos šalyse. 1952 m. buvo įsteigtas NATO generalinio sekretoriaus postas. Tais metais taip pat įvyko pirmosios didelės NATO jūrų pratybos „''Mainbrace''“, į organizaciją įstojo [[Graikija]] bei [[Turkija]]. Po Londono ir Paryžiaus konferencijų [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijai]] buvo leista persiginkluoti ir [[1955]] m. gegužę įstoti į NATO. Tai laikoma esminiu veiksniu, paskatinusiu SSRS įkurti [[Varšuvos sutarties organizacija|Varšuvos sutarties organizaciją]].<ref>{{cite news |url= https://www.politico.com/story/2014/05/this-day-in-politics-106640 |title= Soviet Union establishes Warsaw Pact, May 14, 1955 |website= Politico |first= Andrew |last= Glass |date=2014-05-14|access-date=2022-06-10|archive-date=2022-09-24|archive-url= https://web.archive.org/web/20220924060153/https://www.politico.com/story/2014/05/this-day-in-politics-106640 |url-status= live }}</ref>

1961 m. [[VDR|Rytų Vokietija]] pastatė [[Berlyno siena|Berlyno sieną]], įtampa tarp Šaltojo karo dalyvių pasiekė aukščiausią tašką. Europoje buvo dislokuota 400 tūkst. JAV karių.<ref>{{Cite web|url=https://www.nationalww2museum.org/war/articles/should-united-states-keep-troops-germany|title=Should the United States Keep Troops in Germany?|last=Olmsted|first=Dan|date=2020 m. rugsėjo mėn.|website=National WW2 Museum|access-date=2021-02-22}}</ref>

1989 m. revoliucijos Europoje paskatino iš naujo įvertinti NATO strateginę paskirtį. 1990 m. spalį [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Rytų Vokietija]] [[Vokietijos susivienijimas|tapo Vokietijos Federacinės Respublikos ir aljanso dalimi]], o 1990 m. lapkritį aljansas Paryžiuje su Sovietų Sąjunga pasirašė Sutartį dėl konvencinių ginkluotųjų pajėgų Europoje, kuri įpareigojo konkretų karinio kontingento mažinimą visame žemyne. Žlugus Varšuvos pakto organizacijai ir subyrėjus SSRS NATO smarkiai sumažino savo biudžetą (28% tarp 1990 ir 2015 m.), išvežta 52 tūkst. konvencinės ginkluotės vienetų.<ref>{{Cite web|url=https://www.armscontrol.org/factsheet/cfe|title=The Conventional Armed Forces in Europe (CFE) Treaty and the Adapted CFE Treaty at a Glance|last=Kimball|first=Daryl|date=2017 m. rugpjūčio mėn.|website=Arms Control Association|access-date=2021-02-22}}</ref> Po [[Vokietijos suvienijimas|Vokietijos suvienijimo]] buvusiai Rytų Vokietijai tapus NATO dalimi, atsivėrė teorinės galimybės ir kitoms buvusioms Varšuvo pakto šalims narėms tapti NATO narėmis. Po derybų su [[Michailas Gorbačiovas|Michailu Gorbačiovu]] sudaryta [[Du plius keturi sutartis]], kurios vienas punktas skelbė, kad Rytų Vokietijoje negali būti dislokuoti NATO kariai bei negali būti įrengtos raketos, tačiau apie paties bloko plėtrą parašyta nebuvo.<ref>[https://hls.harvard.edu/today/there-was-no-promise-not-to-enlarge-nato/ ‘There was no promise not to enlarge NATO’(Harward Law Today)]</ref>

=== NATO transformacija ===
[[Vaizdas:NATO March 29 2004.jpg|thumb|250px|Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai sveikina NATO plėtrą 2004 m. kovo 29 d. ([[Algirdas Brazauskas]] trečias iš kairės)]]
[[1989]] m. Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo [[VSO|Varšuvos paktas]]. Sovietų Sąjungos žlugimas [[1991]] m. pratęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 1989 m. įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas Romos aukščiausio lygio susitikime 1991 m., išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacija su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

Nuo [[1990]] m. birželio mėn. vykusio [[Londonas|Londone]] aukščiausio lygio Aljanso susitikimo prasidėjo esminė NATO transformacija. Jos tikslas sukurti atskiras, bet ne atskirtas karines pajėgas, kuriomis galėtų pasinaudoti tiek NATO tiek VES. Pasikeitus padėčiai [[1993]] m. NATO valstybių taikos metu esančios pajėgos, palyginti su 1990 m., sumažėjo ¼ . NATO dispozicijai priklausančias pajėgas galima suskirstyti į 3 kategorijas: neatidėliotinos ir greito reagavimo (greitojo išskleidimo) pajėgos, pagrindinės gynybos pajėgos ir neišskleistos (rezervinės) pajėgos.<ref name=VLE>[https://www.vle.lt/straipsnis/nato/ NATO ([[VLE]])]</ref>

=== NATO operacijos ===
NATO kaip organizacija [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais nedalyvavo nė viename ginkluotame konflikte. Tik 1990 m., [[Irako invazija į Kuveitą|Irakui užpuolus Kuveitą]], NATO pietvakarių Turkijoje dislokavo išankstinio įspėjimo orlaivius.<ref name="NATO Operations">{{cite web | url=http://www.aco.nato.int/resources/21/NATO%20Operations,%201949-Present.pdf | title=NATO's Operations 1949–Present | publisher=NATO | year=2009 | access-date=2013-03-03| archive-url=https://web.archive.org/web/20130301231459/http://www.aco.nato.int/resources/21/NATO%20Operations,%201949-Present.pdf | archive-date=2013-03-01| url-status=live }}</ref>

1992 m. prasidėjus [[Bosnijos karas|Bosnijos karui]] JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją nr. 816, kuria centrinėje Bosnijoje ir Hercogovinoje įvedė [[neskraidymo zona|neskraidymo zoną]]. Nuo 1993 m. balandžio 12 d. NATO pajėgos ėmė prižiūrėti, ar rezoliucijos reikalavimų yra laikomasi. 1994 m. vasario 28 d. NATO pajėgos nušovė keturis Bosnijos serbų orlaivius, pažeidusius neskraidymo zoną.{{sfn|Zenko|2010|pp=133–134}} 1995 m. rugpjūtį, netrukus po [[Srebrenicos žudynės|Srebrenicos žudynių]] NATO pradėjo Serbijos Respublikos armijos bombardavimo kampaniją.<ref name=zenko137>{{harvnb|Zenko|2010|pp=137–138}}</ref> Jais užbaigė [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karus]], o 1995 m. lapkritį buvo pasirašytas [[Deitono susitarimas]].<ref name=zenko137/> Remiantis šiuo susitarimu, NATO kariai prisidėjo prie taiką palaikančių pajėgų pagal JT mandatą. Taip šalia NATO nepriklausančių pajėgų Bosnijoje ir Hercogovinoje buvo dislokuota beveik 60 000 NATO karių. 1996 m. skaičius sumažintas iki 32 000, o nuo 2004 m. NATO pajėgas pakeitė [[Europos Sąjunga|ES]] pajėgos ([[Operacija Altėja]]).{{sfn|Clausson|2006|pp=94–97}}

1999 m. įsitraukė į iki tol beveik metus trukusį [[Kosovo karas|karą Kosove]] ir prisidėjo prie greito jo užbaigimo. 1998 m. Slobodano Miloševičiaus pajėgos ėmė malšinti prieš serbus kovojančius Kosovo separatistus ir Albanijos piliečius. Į tai reaguodama [[JT Saugumo Taryba]] rugsėjo 23 d. priėmė rezoliuciją nr. 1199. kuria pareikalavo [[paliaubos|nutraukti karinius veiksmus]]. 1999 m. kovo 23 d. derybos tarp serbų ir JAV ypatingojo pasiuntinio Ričardo Holbruko žlugo ir šis konfliktą spręsti perdavė NATO.<ref>{{cite news |url= http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/302265.stm |title= Nato to strike Yugoslavia |work= BBC News |date=1999-03-24|access-date=2015-09-25 |archive-url= https://web.archive.org/web/20150926010110/http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/302265.stm |archive-date=2015-09-26|url-status=live}}</ref> Jau kitą dieną NATO pajėgos pradėjo 78 dienų trukmės karinę kampaniją,<ref>{{cite news |title= UN Kosovo mission walks a tightrope |date=2004-03-24 |work= BBC News |url= http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/3565799.stm |first= Nick |last= Thorpe |access-date=2012-04-11|archive-url= https://web.archive.org/web/20120726190617/http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/3565799.stm |archive-date=2012-07-26|url-status=live }}</ref> kurios metu bombardavo karinius tuometės [[Jugoslavijos Federacinė Respublika|Jugoslavijos]] objektus.

Kitas konfliktas, kuriame aktyviai dalyvavo NATO - 2001 m. prasidėjęs [[Afganistano karas (2001–2021)|karas Afganistane]], reaguojant į vieną iš NATO šalių užpuolimą (pirmąkart NATO gyvavimo istorijoje aktyvuotas penktasis straipsnis).<ref>{{Cite journal|doi=10.1057/s42738-021-00067-0|title=Creating common sense: Getting NATO to Afghanistan|year=2021|last1=Münch|first1=Philipp|journal=Journal of Transatlantic Studies|volume=19|issue=2|pages=138–166|doi-access=free |issn=1479-4012}}</ref> 2001 m. spalio 4 d., praėjus kiek mažiau nei mėnesiui po [[Rugsėjo 11 d. atakos|teroro atakų rugsėjo 11 d.]], straipsnis oficialiai aktyvuotas. Tą dieną pradėtos dvi karinės operacijos - nuo spalio 9 d. iki [[2002]] m. gegužės 16 d. NATO pajėgos patruliavo saugodamos JAV oro erdvę bei iki 2016 m. [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiauryje]] tikrino, ar juo nevyksta teroristų judėjimas, tikrinant praplaukiančius laivus (iš viso patikrinta 128 000 laivų).<ref>{{cite web |url=http://www.aco.nato.int/resources/21/NATO%20Operations,%201949-Present.pdf |title=NATO's Operations 1949–Present |publisher=NATO |date=2010-01-22|access-date=2013-09-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20130517105346/http://www.aco.nato.int/resources/21/NATO%20Operations,%201949-Present.pdf |archive-date=2013-05-17|url-status=live }}</ref> 2003 m. balandžio 16 d., siūlant Vokietijai ir Nyderlandams, NATO narių vienbalsiai nutarta perimti [[Tarptautinės saugumo ir paramos pajėgos|Tarptautinių saugumo ir paramos pajėgų]] (ISAF) taikos įvedimo misijos Afganistane vadovavimą. Vadovavimas oficialiai perduotas 2003 m. rugpjūčio 11 d.<ref>David P. Auerswald, and Stephen M. Saideman, eds. ''NATO in Afghanistan: Fighting Together, Fighting Alone'' (Princeton U.P., 2014)</ref>

[[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinio karo]] metu Turkijos lyderis [[Redžepas Tajipas Erdohanas]] prašė NATO aktyvuoti penktąjį straipsnį dėl pavojaus, kuris kyla jo šaliai dėl karinių veiksmų ir galimo karo išplitimo į Turkiją.<ref>[http://www.todayszaman.com/diplomacy_pm-turkey-may-invoke-natos-article-5-over-syrian-border-fire_277185.html todayszaman.com: "PM: Turkey may invoke NATO's Article 5 over Syrian border fire"] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150626182142/http://www.todayszaman.com/diplomacy_pm-turkey-may-invoke-natos-article-5-over-syrian-border-fire_277185.html |date=2015-06-26}}, 2012 m. balandžio 11 d.</ref> 2012 m. buvo aktyvuotas ketvirtasis straipsnis po to, kai Sirija nušovė turkišką naikintuvą ir apšaudė Turkijos miestus.<ref name=art4>{{cite web|url=https://www.nato.int/cps/en/natolive/topics_49187.htm|title=The consultation process and Article 4|website=NATO.int|date=2022-02-24|access-date=2022-02-25|archive-date=2022-04-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20220402192427/https://www.nato.int/cps/en/natolive/topics_49187.htm|url-status=live}}</ref> Nuo 2012 m. gruodžio NATO pajėgos saugo pietinę Turkijos sieną.

=== NATO ir Lietuva ===
[[Vaizdas:Family photo from 2023 NATO Vilnius summit (53038388599).jpg|thumb|300px|[[2023 m. NATO viršūnių susitikimas|2023 m. NATO viršūnių susitikimo]] Vilniuje bendra nuotrauka.]]
{{pagr|Lietuvos ir NATO santykiai}}
* Lietuva su NATO bendradarbiauja nuo 1991 m.
* 2002 m. Lietuva buvo pakviesta pradėti derybas dėl narystės NATO.
* 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.

Detalesnė veiksmų chronologija:

* 1991 m. gruodžio mėn. Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos (nuo 1997 m. - Euroatlantinės partnerystės taryba).
* [[1994]] m. [[sausio 4]] d. LR prezidentas [[Algirdas Brazauskas]] nusiuntė NATO Generaliniam sekretoriui M. Verneriui laišką, išreiškiantį Lietuvos pageidavimą tapti NATO nare. Laiške išdėstyta pozicija, pagrįsta visų parlamentinių partijų atstovų pasirašytu susitarimu dėl Lietuvos siekio tapti NATO nare.
* [[1994]] m. [[sausio 27]] d. Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PfP) iniciatyvos.
* 1996 m. gruodžio mėn. priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, kuriame integracija į Europos ir transatlantines struktūras pavadinta prioritetiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemone.
* 1997 m. liepos mėn. [[Madridas|Madride]] NATO šalių vadovų susitikime pažymėta, kad [[Baltijos šalys]] padarė pažangą, siekdamos saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione.
* 1997 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės nutarimu įsteigta Lietuvos misija prie NATO.
* 1999 m. balandžio mėn. NATO šalių vadovų susitikime [[Vašingtonas|Vašingtone]] buvo pripažintos Lietuvos pastangos ir pažanga, siekiant narystės šioje organizacijoje. Susitikime patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis Lietuvai pasirengti stojimui į NATO.
* 2000 m. gegužės mėn. Vilniuje įvyko devynių kandidačių į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Priimta bendra deklaracija dėl NATO plėtros bei įvardyti [[Vilniaus dešimtukas|Vilniaus dešimtuko]] bendradarbiavimo principai.
* 2000 m. lapkričio mėn. prezidento dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius [[Giedrius Čekuolis]].
* 2001 m. sausio mėn. prezidento dekretu LR Nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore prie Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungos (VES) paskirta [[Gintė Damušis]].
* 2001 m. [[gegužės 27]]-31 d. Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.
* 2002 m. [[lapkričio 21]] d. [[Praha|Prahoje]] septynios NATO kandidatės – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija – pakviestos pradėti derybas su Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija dėl narystės.
* 2003 m. [[kovo 26]] d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie Vašingtono sutarties protokolai.
* 2004 m. [[kovo 1]] d. NATO Generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis pranešė Lietuvai ir dar šešioms pakviestosioms į Aljansą šalims, kad prisijungimo prie Aljanso protokolams pritarė visos devyniolika tuometinių NATO šalių narių, ir pakvietė Lietuvą pradėti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikaciją.
* 2004 m. [[kovo 11]] d. Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo įstatymą ir prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą pasirašė Lietuvos prezidentas [[Rolandas Paksas]].
* 2004 m. [[kovo 12]] d. LR Užsienio reikalų ministras [[Antanas Valionis]] pasirašė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties dokumentą.
* 2004 m. [[kovo 29]] d. Lietuva tapo NATO nare. Vašingtone Ministras pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas perdavė Lietuvos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties ratifikacinius raštus saugoti JAV Vyriausybei.
* 2004 m. [[balandžio 2]] d. [[Briuselis|Briuselyje]] įvyko iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija naujų NATO narių priėmimo proga. Taip pat pirmą kartą įvyko NATO-Rusijos Tarybos susitikimas 27 šalių formatu.
* 2004 m. [[birželio 28]]-29 d. NATO viršūnių susitikimas [[Stambulas|Stambule]], kuriame Lietuva pirmą kartą dalyvavo kaip pilnateisė NATO narė, sprendžiant Aljanso veiksmų [[Afganistanas|Afganistane]], pagalbos apmokant [[Irakas|Irako]] pajėgas ir kitus svarbius klausimus.
* 2016 m. liepos mėn. NATO viršūnių susitikime [[Varšuva|Varšuvoje]] priimtas sprendimas nuo 2017 m. trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę, taip reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą - [[Krymo aneksija|Krymo aneksiją]] ir [[Donbaso karas|Donbaso karo]] rėmimą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/nato/ NATO. [[VLE]])]</ref>
* 2023 m. [[liepos 11]]-[[Liepos 12|12]] d. Vilniuje vyko [[2023 m. NATO viršūnių susitikimas|NATO viršūnių susitikimas]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1817293/nato-virsuniu-susitikimas-vilniuje-vyks-kitamet-liepos-11-12-dienomis NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks kitąmet liepos 11–12 dienomis]</ref>

== NATO finansavimas ==
NATO struktūroms išlaikyti yra sukurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, besiremiančios išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t. y. karinį ir civilinį biudžetus. Spręsti finansiniams išteklių sunkumams buvo įkurta [[Vyriausioji išteklių taryba]] (SRB).

== NATO politinės ir karinės struktūros ==
* [[Šiaurės Atlanto sąjungos taryba]] ({{en|NAC}}, renkasi bent kartą per savaitę, sudaro valstybių narių užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai, valstybių ar vyriausybių vadovai<ref name=VLE/>)
* [[Gynybos planavimo komitetas]] ({{en|DPC}}, sudaro šalių narių deleguoti nuolatiniai atstovai<ref name=VLE/>)
* [[Branduolinio planavimo grupė]] ({{en|NPG}}, sudaro šalių narių krašto apsaugos ministrai<ref name=VLE/>)
* [[NATO Karinis komitetas]] (atstovauja valstybių narių ginkluotųjų pajėgų vadai<ref name=VLE/>)
* [[NATO Parlamentinė asamblėja]] (sudaro valstybių narių ir asocijuotųjų narių įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai<ref name=VLE/>)
* Vyriausioji išteklių taryba (spremdžia finansines problemas).

== NATO generaliniai sekretoriai nuo 1952 m. ==
{{main|NATO generalinis sekretorius}}
* {{flagicon|UK}} Lordas Izmėjus ''(Lord Ismey)'', 1952–1957
* {{flagicon|Belgium}} Polas Heneris Spakas ''(Paul Henri Spaak)'', 1957–1962
* {{flagicon|Netherlands}} Dirkas Stikeris ''(Dirk U. Stikker)'', 1961–1964
* {{flagicon|Italy}} Manlio Brosio ''(Manlio Brosio)'', 1964–1971
* {{flagicon|Netherlands}} Džozefas Lansas ''(Joseph Luns)'', 1971–1984
* {{flagicon|UK}} Lordas Karingtonas ''(Lord Carrington)'', 1984–1988
* {{flagicon|Germany}} Manfredas Verneris ''(Manfred Wörner)'', 1988–1994
* {{flagicon|Italy}} Serdžio Balanzino ''(Sergio Balanzino)'', 1994–1994
* {{flagicon|Belgium}} Vilis Klas ''(Willy Claes)'', 1994–1995
* {{flagicon|Italy}} Serdžio Balanzino ''(Sergio Balanzino)'', 1995–1995
* {{flagicon|Spain}} [[Chavjeras Solana]] ''(Javier Solana)'', 1995–1999
* {{flagicon|UK}} Lordas Robertsonas ''(Lord Robertson of Port Ellen)'', 1999–2004
* {{flagicon|Netherlands}} [[Jaap de Hoop Scheffer|Japas de Hopas Scheferis]] ''(Jaap de Hoop Scheffer)'', 2004–2009
* {{flagicon|Denmark}} [[Andersas Foghas Rasmussenas]] ''(Anders Fogh Rasmussen)'', 2009–2014
* {{flagicon|Norway}} [[Jensas Stoltenbergas]] ''(Jens Stoltenberg)'', nuo 2014 m. spalio mėn.<ref>[http://www.alfa.lt/straipsnis/10267196/?Rasmussenas.isrinktas.NATO.generaliniu.sekretoriumi=2009-04-04_17-52 Rasmussenas išrinktas NATO generaliniu sekretoriumi (alfa.lt)]</ref>
* {{flagicon|Netherlands}} [[Mark Rutte|Markas Rutė]] ''(Mark Rutte)'', nuo 2024 m. spalio mėn.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000363953/naujasis-nato-vadovas-rutte Naujasis NATO vadovas – Rutte (lrt.lt)]</ref>

== Taip pat skaitykite ==
* [[Madrido deklaracija]]
* [[Baltijos oro policija]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Literatūra ==
* {{cite book |last= Clausson |first= M.I. |title= NATO: Status, Relations, and Decision-Making |publisher= Nova Publishers |year= 2006 |isbn= 978-1-60021-098-3 |url= https://books.google.com/books?id=ei38uQH5M5kC&pg=PA94 |access-date=2015-06-27|archive-date=2016-04-05|archive-url= https://web.archive.org/web/20160405181655/https://books.google.com/books?id=ei38uQH5M5kC&pg=PA94 |url-status= live }}
* {{cite book |last= Zenko |first= Micah |title= Between Threats and War: U.S. Discrete Military Operations in the Post-Cold War World |publisher= [[Stanford University Press]] |year= 2010 |url= https://books.google.com/books?id=rJHU9VZRhjwC&pg=PA133 |isbn= 978-0-8047-7191-7 |access-date=2015-06-27|archive-date=2016-04-11|archive-url= https://web.archive.org/web/20160411152001/https://books.google.com/books?id=rJHU9VZRhjwC&pg=PA133 |url-status= live }}

== Nuorodos ==
{{Commons|North Atlantic Treaty Organization - Organisation du traité de l'Atlantique Nord}}

* [https://www.nato.int/ Oficiali svetainė]
* [http://www.nato.int/invitees2004/lithuania.htm Lietuvos profilis NATO puslapyje (2004 m. informacija)]

{{NATO}}

[[Kategorija:NATO| ]]