Peržiūrėti šaltinį Nansi Švč. Dievo Motinos bažnyčia

{{Coord|48|40|36|N|6|11|58|E|type:waterbody_scale:20000|display=t}}
[[Vaizdas:Nancy Église de Notre-Dame-de-Bonsecours.jpg|thumb|right|200px|Išorinis vaizdas]]
'''Švč. Dievo Motinos bažnyčia''' ({{fr|Église Notre-Dame-de-Bonsecours}}) – [[Barokas|baroko]] stiliaus [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] bažnyčia [[Nansi]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Valstybės saugomas istorijos paminklas.<ref>[https://www.pop.culture.gouv.fr/notice/merimee/PA00106108 Eglise Notre-Dame-de-Bonsecours // Base Mérimée]</ref>

== Istorija ==
1477 m. sausio 5 d. šioje vietoje [[Lotaringijos kunigaikštis]] [[Renė II]] su sąjungininkais [[Nansi mūšis|Nansi mūšyje]] nugalėjo [[Burgundijos kunigaikštystė|Burgundijos kunigaikštį]] [[Karolis Drąsusis|Karolį Drąsųjį]]. 1484 m. vienam vienuoliui buvo suteiktas leidimas mūšio vietoje pastatyti Švč. Mergelės Marijos koplyčią kaip padėką už pasiektą pergalę.<ref>[https://www.nancy-tourisme.fr/offres/notre-dame-de-bonsecours-nancy-fr-2036982/ Notre-Dame-de-Bonsecours // www.nancy-tourisme.fr]</ref>

[[Pauliečių vienuolija|Pauliečiai vienuoliai]] (OM) nuo 1609 m. globojo koplyčią, kuri po [[Trisdešimtmetis karas|Trisdešimtmečio karo]] sukelto maro ir bado išsivystė į žinomą piligrimystės vietą. 1629 m. koplyčia buvo rekonstruota, o vėliau dar kelis kartus didinta.
[[Vaizdas:Nancy, église baroque Notre Dame de Bonsecours 1.jpg|thumb|150px|left|[[Renesansas|Renesansinė]] Švč. Mergelės Marijos statula, 1505 m. (Mansui Govenas)]]
1737 m. Lotaringijos hercogu tapo buvęs [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Stanislovas Leščinskis]]. Jo nurodymu koplyčia buvo nugriauta ir toje vietoje suplanuota pastatyti katalikų bažnyčią. Matyt, nebesitikėdamas grįžti į tėvynę, Stanislovas Leščinskis numatė šventovę paversti giminės [[Panteonas|panteonu]], todėl negailėjo lėšų ir pastangų ją statant ir puošiant. Projektui paruošti ir statybų priežiūrai buvo pasamdytas architektas Emanuelis Erė.<ref>[https://www.nancy-tourisme.fr/offres/notre-dame-de-bonsecours-nancy-fr-2036982/ Notre-Dame-de-Bonsecours // www.nancy-tourisme.fr]</ref> 1738 m. rugpjūčio 14 d. vyskupas von Tulis padėjo [[Kertinis akmuo|kertinį akmenį]], 1741 m. statybos buvo baigtos, o 1766 m. naujojoje bažnyčioje amžiams atgulė jos fundatorius Stanislovas Leščinskis (vėliau [[Lenkai|lenkų]] emigrantai palaikus atvežė į tėvynę, 1830 m. jie buvo nugabentas į [[Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčia|Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčią]] [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], o 1926 m. buvo perlaidoti Krokuvos [[Vavelio katedra|Vavelio katedroje]]). Per [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Didžiąją Prancūzijos revoliuciją]] maldos namai buvo nusiaubti, puošnūs antkapiai perkelti į muziejų, karstai išvartyti. Tačiau įsikišusi kariuomenė vandalizmą sustabdė, bet pirminis interjeras su antkapiais ir mauzoliejais galutinai buvo atstatytas tik 1806 m..

XIX a. pr. bažnyčia tapo [[Filija|filijine]], 1841 m. – senelių namų koplyčia. 1844 m. ji vėl paskelbta parapine, 1862 m. [[Benediktinai|benediktinų]] vienuolyno abatas Morelis pastatą kapitaliai restauravo. Popiežius [[Pijus IX]] padovanojo bažnyčiai [[Diadema|diademą]] su [[Lotaringijos kryžius|Lotaringijos kryžiumi]], kurį laikė du angelai, simbolizuojantys Prancūziją ir Lotaringiją.

== Architektūra ==
[[Vaizdas:20080906-Nancy Eglise Bonsecours 001.jpg|thumb|right|150px|Interjeras]]
Išilginėse pastato sienose įmontuoti aukšti [[arka|arkiniai]] langai, virš kurių įstatyti mažesni tokios pat formos langeliai. Viršutinių ir apatinių langų juostas skiria [[karnizas]]. Virš [[Rokokas|rokoko]] stiliaus [[fasadas|fasado]] iškilusi dviejų tarpsnių [[varpinė]], šonuose stovi puošnios [[Vaza|vazos]]. Pagrindiniame fasade išsiskiria keturios pusapvalės [[Kolona|kolonos]], į vidų patenkama per arkinį [[Portalas|portalą]] su aukštu langu virš jo. Įėjimo dešinėje ir kairėje pusėse yra didelės [[Niša|nišos]] su figūromis.

[[Nava]] yra apie 18 metrų aukščio, sienos gausiai dekoruotos [[Skulptūra|skulptūromis]], [[Freska|freskomis]] ir [[Paveikslas|paveikslais]]. [[Stiukas|Stiuko]] skulptūras kūrė Lui ir Nikola Mansjo, skliautus 1742 m. nutapė dailininkas Žozefas Žilis.

Tarp kitų rokoko stiliaus Prancūzijos bažnyčių interjeras išsiskiri tuo, jog navos kolonas puošia šventųjų, itin garbintų [[ATR|Abiejų Tautų Respublikoje]], polichrominės figūros. Kairėje yra [[Švč. Mergelė Marija]], [[Jonas Nepomukas]] (vaizduojamas kaip tolimas Lenkijos karaliaus giminaitis), [[Šv. Pranciškus Ksaveras|Pranciškus Ksaveras]] ir [[Arkangelas Mykolas]]; dešinėje pusėje stovi [[Šv. Pranciškus Paulietis|Pranciškus Paulietis]], [[Šv. Antanas Paduvietis|Antanas Paduvietis]], [[Šv. Kajetonas Tenietis|Kajetonas Tienietis]] ir [[Juozapas Nazarietis]] (visų kūrinių autoriai yra nežinomi). Itin vertinga yra 1505 m. sukurta kita Švč. Mergelės Marijos statula, priskiriama hercogo dvaro skulptoriaus Mansui Goveno kūrybai. 

Bažnyčioje palaidoti:
* Stanislovas Leščinskis – [[Lenkijos karalius]] ir [[Ldk|Lietuvos didysis kunigaikštis]], vėliau [[Lotaringijos kunigaikštis|Lotaringijos]] ir [[Baro kunigaikštis]];
* Stanislovo Leščinskio žmona [[Kotryna Opalinska]]; 
* [[Marija Leščinska|Marijos Leščinskos]], jų dukters, širdis;
* [[Pranciškus Maksimilianas Osolinskis]] – [[ATR seimas|Abiejų Tautų Respublikos Seimo]] [[maršalka]] ir [[Karūnos didysis iždininkas]].
<gallery class="center">
Vaizdas:F54 Nancy tombeau Stanislas.JPG|[[Stanislovas Leščinskis|Stanislovo Leščinskio]] antkapinis paminklas su Lenkijos–Lietuvos herbu
Vaizdas:F54 Nancy tombeau-Catherine-Opalinska.JPG|[[Katerina Opalinska|Katerinos Opalinskos]] antkapinis paminklas su tuo pačiu herbu
Vaizdas:F54 Nancy monument Marie-Leszczynska.JPG|[[Marija Leščinska|Marijos Leščinskos]] širdies kapavietė (kūnas ilsisi [[Sen Deni vienuolyno bazilika|Paryžiaus Sen Deni vienuolyno bazilikoje]])
Vaizdas:Nancy - église N.-D. de Bonsecours, monument du Duc d'Ossolenski, maréchal de la cour de Stanislas P-FG-CP-01085.jpg|[[Pranciškus Maksimilianas Osolinskis|Pranciškaus Maksimiliano Osolinskio]] kapavietė
</gallery>
== Išnašos ==
{{Commonscat|Église Notre-Dame-de-Bonsecours de Nancy|Nansi Notre Dame de Bonsecours bažnyčia}}
{{Išnašos}}

== Literatūra ==
* Nicolas Morel. ''Pélerinage de Notre-Dame de Bon-Secours: notice historique et descriptive'' – Nancy: Vagner, 1846
* Léon Jérôme. ''L’Église et le pèlerinage de Notre-Dame de Bon-Secours à Nancy'' – Nancy, 1934
* Gérard Voreaux, Jean-Charles Taillandier. ''Joseph Gilles, dit Provençal (1679–1749), Peintre lorrain du XVIIIe siècle, notable de Vandoeuvre'' – Ville de Vandoeuvre-lès-Nancy, 2007 ISBN 978-2-9529107-0-5

[[Kategorija:Nansi kultūra]]
[[Kategorija:Prancūzijos bažnyčios]]
[[Kategorija:Baroko architektūra]]