Peržiūrėti šaltinį Naudotojas:Gamtininkas/Smėlio dežė/Ordinai

{| border=1 align=right cellpadding=4 cellspacing=0 width=230 style="margin: 0.5em 0 1em 1em; background: #ffffff; border: 1px #aaaaaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;"
|+<big>'''Vokietijos Pietvakarių Afrika'''<br />'''Deutsch-Südwestafrika'''<br /></big>
| colspan=2 style="text-align: left; background: white;" |
{| align=center
 | [[Image:Flaggenentwurf 7 Südwestafrika 1914.svg|100px|Vokietijos Pietvakarių afrikos vėliava]]
 |-
 | [[Image:Proposed Coat of Arms Southwest Africa 1914.png|100px|Vokietijos Pietvakarių afrikos herbas]]
 |-
 | style="text-align: center;" |
 |}
    {| width=100% style="text-align:center; margin:0 auto; background:none;"
    |-
    |width=50px style="border:0; vertical-align:middle; font-size:30%; line-height: 105%;"|

    |style="vertical-align:middle; text-align:center; font-size:115%; border:0" | '''1884-1915'''
    |width=50px style="border:0; vertical-align: middle; text-align:right; line-height: 105%; font-size:30%;"| [[Image:Red Ensign of South Africa (1912-1928).svg|border|30px]] [[Pietvakarių Afrika|<span style="font-size:300%;">→</span>]]<br> 
    |}
|-
| colspan=2 style="text-align: center; background: white" | [[Image:Deutschen Kolonie Afrika - Deutsch-Südwestafrika.png|200px|Žemėlapis]]<br/><small>''Vokietijos Pietvakarių afrika (raudona)''</small>
|-
| '''[[Valstybinė kalba]]'''
| [[Vokiečių kalba|Vokiečių]]
|-
| '''[[Sostinė]]s'''
| [[Vindhukas]]
|-
| '''[[Monarchas|Valdovai]]'''
| [[Gubernatorius]]
|-
| '''Įkūrimas'''
| [[1884]]
|-
| '''Žlugimas'''
| [[1915]]
|-
|}

'''Vokietijos Pietvakarių Afrika''' ({{de|Deutsch-Südwestafrika}}, ''DSWA'') - buvo [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] kolonija nuo [[1884]] iki [[1915]] m. kai tapo [[Britų imperija|Britų imperijos]] valdoma [[Pietvakarių Afrika]], o [[1990]] m. nepriklausoma [[Namibija]]. Vokietijos Pietvakarių afrika (835,100 km²) buvo pusantro karto didesnė už žemyninę [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] dalį.

==Early settlements==
{{Pietų Afrikos istorija}}
Initial European contact with the areas which would become German West Africa came from traders and sailors, starting in January [[1486]] when [[Diogo Cão]], possibly accompanied by [[Martin Behaim]], landed in what would become [[Namibia]].  However, for several centuries, European settlement would remain small and temporary. In February [[1805]] the [[London Missionary Society]] established a small mission in Blydeverwacht. The efforts of this group met with little success. In [[1840]] the London Missionary Society transferred all of its activities to the [[Rhenish Missionary Society]]. Some of the first representatives of this organization were [[Franz Heinrich Kleinschmidt]] who arrived in October [[1842]] and [[Carl Hugo Hahn]], arrived in December [[1842]]. They began founding churches throughout what would become [[Namibia]]. The Rhenish missionaries had a significant impact initially on culture and dress, and then later on politics. During the same time that the Rhenish missionaries were active, merchants and farmers were establishing outposts.

==Ankstyvoji istorija==
On 16 November 1882 a merchant from [[Bremen]], [[Lüderitz|Franz Adolf Eduard Lüderitz]], requested protection for a station that he planned to build in [[South-West Africa]], from [[Otto von Bismarck|Chancellor Bismarck]].  Once this was granted, his employee Heinrich Vogelsang purchased land from a native chief and established a city at [[Angra Pequena]] which was renamed [[Lüderitz]].  On 24 April 1884, he placed the area under the protection of [[Imperial Germany]] to deter [[United Kingdom|British]] encroachment. In early 1884, the [[Kaiserliche Marine]] ship ''[[SMS Nautilus|Nautilus]]'' visited to review the situation. A favourable report from the government, and [[acquiescence]] from the British, resulted in a visit from the ''[[SMS Leipzig|Leipzig]]'' and ''[[SMS Elisabeth|Elisabeth]]''.  The German flag was finally raised in South West Africa on [[7 August]] [[1884]].  The [[Germany|German]] claims on this land were confirmed during the [[Conference of Berlin]].  In October, the newly-appointed [[Commissioner]] for [[West Africa]], [[Gustav Nachtigal]], arrived on the ''[[SMS Möwe|Möwe]].''<ref name="Chronology38">[http://www.klausdierks.com/Chronology/38.htm Chronology 1884 Section]</ref>

In April 1885, the ''Deutsche Kolonialgesellschaft für Südwest-Afrika'' (German Colonial Society for Southwest Africa) was founded with the support of German bankers ([[Gerson von Bleichröder]], [[Adolph von Hansemann]]), industrialists ([[Guido Henckel von Donnersmarck|Count Guido Henckel von Donnersmarck]]) and politicians ([[Frankfurt]] [[mayor]] [[Johannes von Miquel]]).<ref name="39-1885">{{cite web|url=http://www.klausdierks.com/Chronology/39.htm|title=39-1885|accessdate=2009-05-12}}</ref>  The new Society soon bought the assets of Lüderitz's failing enterprises.<ref name="39-1885"></ref>

Lüderitz subsequently drowned in 1886 while on an expedition to the [[Orange River]].  The company bought all of Lüderitz land and mining rights, following Bismark's policy that private rather than public money should be used to develop the colonies.  In May, [[Heinrich Ernst Göring]] was appointed Commissioner and established his administration at [[Otjimbingwe]]. Then, on April 17, 1886 a law creating the legal system of the colony is passed, creating a dual system with laws for Europeans and different laws for natives.<ref name="Chronology40">[http://www.klausdierks.com/Chronology/40.htm Chronology 1886 Section]</ref>

[[File:Bundesarchiv Bild 105-DSWA0095, Deutsch-Süd-Westafrika, Kamelreiterpatrouille.jpg|thumb|240px|Four German soldiers in a Camel-''[[Schutztruppe]]'' patrol, in 1906.]]
Over the next several years relations between the Germans and natives continue to worsen.  Additionally, the British settlement at [[Walvis Bay]] as well as numerous small farmers and missionaries are all involved in the area.  A complex web of treaties, agreements and vendettas increase the unrest in the area.  In 1888 the first group of ''[[Schutztruppe]]n''&nbsp;— protection troops&nbsp;— arrived to protect the base at [[Otjimbingwe]].  The Schutztruppen detachment consisted of two officers, five [[non-commissioned officers]], and 20 [[black people|black]] soldiers.

By the end of the year, the German commissioner, Göring, is forced to flee to Walvis Bay after negotiations fail with a local tribe.  Also, in the 1890s, the South West Africa company is nearly bankrupt and had to ask Bismark for help and additional troops.  By 1890 the colony was declared a [[Crown Colony]] and additional Schutztruppen were sent to the area.<ref>[http://www.klausdierks.com/Chronology/45.htm Chronology 1890 Section]</ref>  Also in 1890, the colony grew through the acquisition of the [[Caprivi Strip]] in the northeast, which promised new trade routes. Ši teritorija buvo įsigyta per Helgolando-Zanzibaro Sutartį tarp Britanijos ir Vokietijos. <ref>{{cite encyclopedia | title = Africa| encyclopedia = Encyclopædia Britannica | volume = 1 | pages = 343 | date = 1910 | url = http://books.google.com/books?id=P_NSkqc1s3wC| accessdate = 2009-02-10 }}</ref>

Vokietijos Pietvakarių Afrika buvo vienintelė [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] kolonija. German settlers were drawn to the colony by economic possibilities in [[diamond]] and [[copper]] mining, and especially farming. 

[[1902]] m. kolonijoje buvo 200 000 gyventojų, bet tik 2 595 buvo [[vokiečiai]], 1 354 buvo [[afrikaneriai]], ir 452 [[britai]]. [[1914]] m. vokiečių padaugėjo 9 000. Tai pat buvo apie 80 000 [[Herero]], 60 000 Ovambo, ir 10,000 [[Namaqua]].

== Sukilimai prieš vokiečių valdžią ==
{{main|Vaterbergo mūšis}}
[[Image:Kirche denkmal nam.jpg|thumb|Vokiečių stiliaus paminklas Vindhuke]]
[[Image:Deutsch Suedwest Devotionalia.jpg|thumb|left|"Deutsch-Südwest" devotionalia in a shop window in [[Swakopmund]]]]
[[1893]] ir [[1894]] m. įvyko pirmasis [[Nama]] sukilimas (Hotentotų sukilimas), kuriam vadovavo Hendrik Witbooi. 

Po šio, prasidėjo daug tolimesnių vietinių sukilimų prieš Vokietijos imperiją, iš kurių didžiausias buvo Herero Genocidas [[1904]] m. kurio metu [[Vokietijos imperija]] vykdė [[Herero ir Nama genocidas|Herero ir Nama genocidą]].

Žuvo maždaug 150 Vokietijos naujakurių. Tiktai 766 karių ir gimtųjų pagalbinių pajėgų Schutztruppe buvo, pirmiausia, joks degtukas Herero. 

Herero tęsė puolimą, apsupdami Okahandja ir [[Vindhukas|Vindhuką]]

Papildomi 14 000 karių, atsiųstų iš Vokietijos, Leitenanto Generolo Lothar von Trotha, numalšino sukilimą Vaterbergo mūšyje.{{faktas}}

Anksčiau von Trotha pareiškė ultimatumą Herero žmonėms, paneigdamas juos teisė buvimo vokiečių temos ir užsakymo, kad jie palieka šalį, ar yra užmušti. 

Bėgdami, Herero atsitraukė į bevandenę Vakarų Kalahario Omaheke sritį, kur daugelis jų mirė nuo troškulio. Vokiečių pajėgos saugojo kiekvieną vandens šaltinį ir buvo duoti nurodymai nušauti bet kokį Herero, kurį jie pamatė. Tiktai keli Herero sugebėjo bėgti į kaimynines Britanijos teritorijas. <ref name="Michael Mann">{{cite web|url=http://www.theglobalsite.ac.uk/press/103mann.htm#German%20South-West%20Africa|title=Michael Mann - German South-West Africa: The Genocide of the Hereros, 1904-5|accessdate=2009-02-06}}</ref>

[[File:Bundesarchiv Bild 146-2003-0005, Deutsch-Südwest-Afrika, Kriegsgefangene Herero.jpg|thumb|Nama [[nelaisvė|kaliniai]], [[1904]] m.]]

Vokietijos oficialus karinis pranešimas apie sukilimą:

{{quote|Ši drąsi iniciatyva atskleidžia labiausiai blizgančioje šviesoje negailestingą energiją vokiečių komandos ''poursuing'' jų sumuštas priešas. Jokie skausmai, jokios aukos nebuvo tausotos paskutinio priešo pasipriešinimo likučio pašalinime. Kaip sužeistas gyvulys priešas buvo sekamas nuo vieno duburio į kitą, kol pagaliau jis netapo savos aplinkos auka. Sausa Omaheke [dykuma] turėjo užbaigti tai, ką Vokietijos kariuomenė pradėjo: Herero nacijos išnaikinimas.}}

[[1904]] m. į kovas prieš kolonijinę valdžią stojo [[Nama]] su lyderiais Hendrik Witbooi ir Jakobus Morenga. 

Šis sukilimas buvo numalšintas 1907 – 1908 m. Žuvo  nuo 25 000 iki 100 000 [[Herero]], daugiau kaip 10 000 [[Nama]] ir 1 749 [[vokiečiai|vokiečių]].

== I pasaulinis karas ==
[[Image:Südwestafrika 1915.jpg|220px|thumb|Kariniai veiksmai [[1915]] m.]]

[[I pasaulinis karas]], Vokietijos Pietvakarių Afrikoje prasidėjo [[1914]] m. [[rugsėjo 13]] d. įsiveržus [[Pietų Afrika|Pietų Afrikos]] karinėms pajėgoms. Vokietijos kolonistai [[PAR]] kareivių buvo vežami į karo belaisvių stovyklas šalia [[Pretorija|Pretorijos]], o vėliau prie [[Pitermaricburgas|Pitermaricburgo]]. Dėl didelio [[PAR]] karinių pajėgų pranašumo, [[Schutztruppe]], nusprendė suvienyti jėgas su [[afrikaneriai|afrikaneriais]]. [[1915]] m. [[liepos 9]] d. paskutinis Schutztruppe vadovas [[Victor Franke]], kapituliavo netoli [[Khorab]].

Po karo teritorija tapo Britanijos valdomu [[Tautų Sąjunga|Tautų lygos]] mandatu ir buvo prijungta prie [[Pietvakarių Afrika|Pietvakarių Afrikos]]. [[1990]] m. [[Pietvakarių Afrika]] tapo nepriklausoma valstybe - [[Namibija]]. Daugybė vokiškų pavadinimų, pastatų ir įmonių vis dar yra šalyje, kur gyvena ir 20 000<ref>[http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=940DE2D71E3CF935A15751C1A96E948260&sec=&spon=&pagewanted=print Amid Namibia's White Opulence, Majority Rule Isn't So Scary Now]</ref> [[vokiečiai|vokiečių]].

== Kolonijos vadovai (1883-1915)==
'''Magistratai (1883-1884)'''
*Heinrich Vogelsang (1883)  
*Adolf Lüderitz (1883-1884)

'''Komisarai (1884-1893)'''
*Gustav Nachtigal (1884-1885)
*Heinrich Ernst Göring (1885-1890)
*Louis Nels (1890-1891)
*Curt von François (1891-1893)

'''Administratoriai (1893-1898)'''
*Curt von François (1893-1894)
*Theodor von Leutwein (1894-1898)

'''Gubernatoriai (1898-1915)'''
*Theodor von Leutwein (1898-1905)
*Lothar von Trotha (1905)
*Friedrich von Lindequist (1905-1907)
*Bruno von Schuckmann (1907-1910)
*Theodor Seitz (1910-1915)

== Tai pat žiūrėkite==
{{Commons cat|Images from the German Federal Archive, location Deutsch-Süd-Westafrika}}
{{Commons cat|Images from the German Federal Archive, location Deutsch-Südwestafrika}}

* [[Namibija]]
* [[Vokietijos imperija]]
* [[Vokietijos kolonijinė imperija]]

==Šaltiniai==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.klausdierks.com/ Klaus Dierks' chronology of Namibia]
* [http://www.worldstatesmen.org/Namibia.htm worldstatesmen.org (Namibia)]
* [[:s:The New Student's Reference Work/German Southwest Africa|The New Student's Reference Work/German Southwest Africa]]
* [http://www.developmentafrica.com Debie LeBeau's Development work on Namibia]
{{Kolonijos Afrikoje}}
Category:Vokietijos kolonijinė imperija
Category:Vokietijos istorija


[[bs:Njemačka Jugo-zapadna Afrika]]
[[bg:Германска Югозападна Африка]]
[[ca:Àfrica Sud-occidental Alemanya]]
[[cs:Německá jihozápadní Afrika]]
[[da:Tysk Sydvestafrika]]
[[de:Deutsch-Südwestafrika]]
[[en:German South-West Africa]]
[[es:África del Sudoeste Alemana]]
[[eo:Germana Sudokcidenta Afriko]]
[[fr:Sud-Ouest africain allemand]]
[[id:Afrika Barat Daya Jerman]]
[[it:Storia della Namibia#L'Africa Tedesca del Sud-Ovest]]
[[nl:Duits Zuidwest-Afrika]]
[[ja:ドイツ領南西アフリカ]]
[[no:Tysk Sydvest-Afrika]]
[[pl:Niemiecka Afryka Południowo-Zachodnia]]
[[pt:Sudoeste Africano Alemão]]
[[ru:Германская Юго-Западная Африка]]
[[simple:German South-West Africa]]
[[sl:Nemška jugozahodna Afrika]]
[[sr:Немачка југозападна Африка]]
[[fi:Saksan Lounais-Afrikka]]
[[sv:Tyska Sydvästafrika]]
[[zh:德属西南非洲]]