Peržiūrėti šaltinį Petras Tarulis

{{Žmogaus biografija
| vardas = {{PAGENAME}}
| fonas= culture
| paveikslėlis = Petras_Tarulis.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas = 
| paveikslėlio dydis = 
| gimimo data = {{Gimė|1896|3|31|}}
| gimimo vieta = [[Degučiai (Zarasai)|Degučiai]], [[Utenos apskritis]]
| mirties data = {{Mirė|1980|2|5|1896|3|31|}}
| mirties vieta = [[Niujorkas]]
| palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]], [[Kaunas]]
| sutuoktinis = 
| tėvas =
| motina = O. Tarulytė
| vaikai = 
| veikla = prozininkas, žurnalistas, redaktorius
| įstaigos = 
| pareigos = 
| alma_mater = [[Lietuvos universitetas]]
| apdovanojimai = 
| parašas = 	
| vikiteka= 
}}
'''Petras Tarulis''' (tikr. '''Juozas Petrėnas''', [[1896]] m. [[kovo 31]] d. [[Degučiai (Zarasai)|Degučiuose]], [[Utenos apskritis]] – [[1980]] m. [[vasario 5]] d. [[Niujorkas|Niujorke]], [[JAV]], perlaidotas [[Petrašiūnų kapinės|Petrašiūnų kapinėse]], [[Kaunas|Kaune]]) – [[proza|prozininkas]], spaudos darbuotojas.

== Biografija ==
Gimnaziją lankė [[Petrapilis|Petrapilyje]] ir [[Voronežas|Voroneže]], [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] studijavo [[literatūra|literatūrą]], [[1926]]–[[1927]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] – žurnalistiką.

[[Rusija|Rusijoje]] įsitraukė į lietuviškų vakarų statymą, pirmuosius žurnalisto įgūdžius įgijo redaguodamas „[[Žiežirba (žurnalas)|Žiežirbą]]“. [[1917]] m. grįžęs į [[Utena|Uteną]] statė scenos veikalus. [[1918]]-[[1919]] m. dirbo Utenos apskrities Pildomajame komitete Švietimo sekcijos vedėju, po to išvyko į Vilnių.

Drauge su [[Kazys Binkis|Kaziu Binkiu]] išleido „Keturių vėjų pranašą“ ([[1922]] m.), organizavo avangardistinį sąjūdį. K. Binkiui nuo sąjūdžio atitolus, perėmė vadovavimą, [[1924]]–[[1928]] m. žurnalo „[[Keturi vėjai]]“ redaktorius ir produktyviausias autorius. Skelbė futuristinę beletristiką „[[Skaitymai|Skaitymuose]]“, „[[Baras (žurnalas)|Bare]]“. Vėliau buvo „Naujo žodžio“ bendrovės spaudinių vyriausiasis redaktorius, [[1925 m.]] redagavo žurnalą „[[Karys (žurnalas)|Karys]]“, [[1933 m.]] – dienraštį „[[Diena (Kaunas)|Diena]]“ ir „[[Dienos naujienos]]“, [[1935 m.]] leido „[[Lietuvos naujienos]]“, humoro laikraštį „[[Kultuvė (laikraštis)|Kultuvė]]“ ir kt.<ref name="uke">{{cite web | url=http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm | title=Utenos krašto enciklopedija. Personalijos. T | first=Antanas | last=Gasperaitis | accessdate=2014-09-17 | archive-date=2008-03-25 | archive-url=https://web.archive.org/web/20080325191620/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/personos/tpersonos.htm | url-status=dead }}</ref>

Vaidino, domėjosi [[teatras|teatru]], reiškėsi kaip dailininkas (apipavidalino žurnalą „Keturi vėjai“ ir kelių keturvėjininkų knygas, surengė Kaune dvi parodas; suartėjęs su dailininkais [[Ars|arsininkais]], padėjo sukurti jų manifestą).

Nacių okupacijos metais redagavo leidinį „[[Lietuvių archyvas]]“. Pasitraukęs [[1944]] m. iš Lietuvos, gyveno [[Vokietija|Vokietijoje]], vėliau išvyko į [[Niujorkas|Niujorką]], [[JAV]]. Niujorke redagavo Susivienijimo lietuvių Amerikoje leidinį „[[Tėvynė (JAV)|Tėvynė]]“, dirbo „[[Darbas (žurnalas)|Darbo]]“ redakcijoje. <ref>{{ŽE|505}}</ref>

Išleido studijėlę „Sodžiaus teatras“ ([[1924]] m. ''Brundalo'' slapyvardžiu), [[apsakymas|apsakymų]] rinkinį „Mėlynos kelnės“ ([[1927]] m.), [[apysaka|apysakų]] knygą „Žirgeliai padebesiais“ ([[1948]] m.), [[romanas|romaną]] „Vilniaus rūbas“ (New York-London, [[1965]] m.). Parašė dvi knygas „New Yorko žvirbliukas“ ir „Kauno gubernatoriaus pusryčiai“, kurios liko ranka taisytuose mašinraščiuose. Periodikoje paskelbė studiją apie [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojų Konstantiną Čiurlionį]], portretines apybraižas apie [[Steponas Kairys|Steponą Kairį]], [[Jonas Marcinkevičius (1900)|Joną Marcinkevičių]] ir kt. Su K. Binkiu parengė albumą „Vilnius [[1323]]–[[1923]]“ (1923 m.).<ref name="uke"></ref>

== Kūrybos bruožai ==

„Keturiuose vėjuose“ P. Tarulis propagavo naujojo meno idėjas. Prozos modernizmą demonstravo ekscentrišku esė „Nuovakarių skiauterys“, kur eksperimentavo ties [[absurdo drama|absurdo]] riba, įvedė reportažo ir laikraštinės technikos elementus, iškėlė žodžio autonomiją, gaivino kalbos jausmą.

„Mėlynų kelnių“ apsakymai skaitytojo sąmonę atakavo formos įmantrybėmis: kinematografiniai vaizdai, groteskas, į fragmentus subyrėjęs pasakojimas, ekspresyviai sulaužytas sakinys, kertantis žodis. Antitradiciškai traktuojamas žmogus ir būtis, iškeliamos antisentimentalios ir antiintelektualios vertybės – gyvastis, pirmapradis stichiškumas, natūrali prigimtis. Ši moderni proza darė stiprų poveikį vėlesniems lietuvių beletristams ([[Petras Cvirka|Petrui Cvirkai]], [[Kazys Boruta|Kaziui Borutai]]).

Knygos, išleistos išeivijoje, nuosaikesnės, bet išlaiko autoriui būdingą mito poetinę temą. Apysakos iš vaikystės atsiminimų „Žirgeliai padebesiais“ grindžiamos realistiniais buities vaizdais, psichologizmu, bet ir pirmaprade žmogaus jausena, pasąmonės impulsais.

Avantiūrinio siužeto „Vilniaus rūbe“ piešiamas lenkų okupuoto [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] gyvenimas, pateikiama valkatėlės Vedlūgos nuotykių pynė; kartu plėtojama modernaus istorizmo bei mitologiškumo tradicija.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

{{DEFAULTSORT:Tarulis, Petras}}

[[Kategorija:Lietuvos poetai]]
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai]]
[[Kategorija:JAV lietuviai]]