Peržiūrėti šaltinį Pietų Korėja

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Pietų Korėja|
 ilgas_pavadinimas = Korėjos Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{ko|대한민국}}<br>{{smaller|''Daehan Minguk''}}|
 kilm=Pietų Korėjos|
 žemėlapis=Republic of Korea (orthographic projection).svg|
 vėliava=Flag_of_South_Korea.svg|
 herbas= Coat of arms of South Korea.svg |
 himnas = „[[Pietų Korėjos himnas|Patriotiška daina]]“|
 kalbos=[[korėjiečių kalba|korėjiečių]]|
 sostinė=[[Seulas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Seulas]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prezidentas|
 pavardė1=[[Jun Sokjolas]] (윤석열 / 尹錫悅)|
 titulas2=Ministras pirmininkas|
 pavardė2=[[Han Doksu]] (한덕수 / 韓悳洙)|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=107|
 plotas=100&nbsp;363|
 vandens=0,3 %|
 gyvMetai=[[2021]]|
 gyventojuVieta=27|
 gyventoju={{decrease}} 51 744 876<ref>{{Cite web |last=Global |first=K. E. D. |title=S.Korea to report first-ever population drop in 2021 |url=https://www.kedglobal.com/economy/newsView/ked202112090010 |access-date=2022-05-17 |website=KED Global |language=en}}</ref>|
 gyventojuTankis=507|
 tankumoVieta=13|
 BVPMetai=[[2022]]|
 BVPVieta=12|
 BVP={{increase}} 1 804,680<ref name="IMFWEOKR">{{cite web |url=https://www.imf.org/external/datamapper/NGDPD@WEO/OEMDC/ADVEC/WEOWORLD|title=World Economic Outlook Database April 2022 |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |website=IMF.org |access-date=2022-06-19}}</ref>|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui={{increase}} 34 994<ref name="IMFWEOKR" />|
 BVPGyventojuiVieta=32|
 valiuta=[[Pietų Korėjos vonas]] (KRW)|
 laikoJuosta=[[UTC]]+9|
 vasarosLaikas=netaikomas|
 nepriklausomybėsĮvykis=|
 nepriklausomybėsDatos=2333 m. pr. m. e.<ref>Pagal žodinę tradiciją<br />Savada, Andrea Matles. ''South Korea: A Country Study.'' Area handbook series. Federalinis tyrimų skyrius, Kongreso biblioteka. Vašingtonas, D.C.:1992. p. 109</ref><br />1945-08-15<br />1948-07-17<br />1948-08-15|
 nepriklausomybėsPavadinimas=[[Kočiosonas|Kočiosono]] įkūrimas<br />Nepriklausomybė<br />[[Korėjos Respublikos Konstitucija|Konstitucija]]<br />Paskelbta vyriausybė|
 TLD=[[kr]]|
 telKodas=+82
}}
'''Pietų Korėja''' ({{ko|한국|Hanguk}}), oficialiai '''Korėjos Respublika''' ({{ko|대한민국|Daehan Minguk}}) – valstybė [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], pietinėje [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] dalyje, seniau buvusios vieningos [[Korėja|Korėjos]] dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia [[Šiaurės Korėja]]. Rytuose Pietų Korėja prieina prie [[Japonijos jūra|Japonijos jūros]], vakaruose – prie [[Geltonoji jūra|Geltonosios jūros]]. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas – [[Seulas]], vienas didžiausių metropolinių miestų.

Korėjos [[istorija]] siekia 5000 m. ir yra viena seniausių [[civilizacija|civilizacijų]] pasaulyje.<ref>[http://www.rom.on.ca/news/releases/public.php?mediakey=sg1yebpnv8 Senovės civilizacijos] {{en-icon}}</ref> [[Korėjos istorija|Korėjos istorijos]] pradžia laikomi 2333 m. pr. m. e., kai [[Tankunas|Tankuno]] buvo įkurta [[Kočiosono karalystė]]. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite.<ref>[http://www.rom.on.ca/news/releases/public.php?mediakey=sg1yebpnv8 Ancient civilizations]</ref><ref>http://www.opm.go.kr/warp/webapp/content/view?meta_id=english&id=35 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080302014245/http://www.opm.go.kr/warp/webapp/content/view?meta_id=english&id=35 |date=2008-03-02 }}</ref> 668 m., valdant [[Silla]]i, suvienijus [[Trys Korėjos karalystės|Tris Korėjos karalystes]], Korėja tapo viena šalimi iki [[Korėjos imperija|Korėjos imperijos]] pabaigos [[1910]] m. Po [[Korėjos padalinimas|padalijimo]] į Šiaurės ir Pietų [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais, pastaroji [[1948]] m. pasuko [[demokratija|demokratijos]] keliu. Pasibaigus karo veiksmams tarp Korėjų, šalį kurį laiką valdė karinės vyriausybės, ėmė sparčiai augti ekonomika ir įsitvirtino [[demokratijos indeksas|pilna demokratija]].

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika, suskirstyta į 17 [[Pietų Korėjos administracinis suskirstymas|administracinių vienetų]]. Tai [[išsivysčiusios šalys|išsivysčiusi šalis]] su aukšta gyvenimo kokybe, ketvirta didžiausia ekonomika Azijoje ir penkiolikta pasaulyje. Šalies ekonomika pagrįsta eksportu, pagrindiniams produktams esant [[elektronika|elektroninėms prekėms]], [[automobilių pramonė|automobiliams]], laivams, naftos produktams ir [[robotų technika]]i. Pietų Korėja yra [[JTO]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[OECD]] ir [[G20]] narė, taip pat viena pirmųjų [[APEC]] ir [[Rytų Azijos viršūnių susirinkimas|EAS]] narė, viena didžiųjų [[NATO]] nepriklausančių [[JAV]] sąjungininkių.

== Istorija ==
{{pagr|Pietų Korėjos istorija}}
: ''Šalies istorija iki 1945 m. – [[Korėjos istorija]].''

Pietų Korėjos istorija formaliai prasideda 1948 m. rugpjūčio 15 d., kuomet buvo įkurta Korėjos Respublika. Prieš tai visas [[Korėjos pusiasalis]] buvo [[Japonijos okupacija Korėjoje|okupuotas Japonijos]] (1910–1946 m.), tačiau po jos pasidavimo [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrajame Pasauliniame kare]] 1945 m. rugpjūčio 15 d. [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|laimėjusios šalys]] perėmė valdymą ir padalino Korėja nuo [[38-oji lygiagretė|38-osios lygiagretės]] atitinkamai į pietinę ir šiaurinę dalį. Tų pačių metų rugpjūčio 24 d. [[SSRS|sovietai]] įžengė į [[Pchenjanas|Pchenjaną]] ir įsteigė savo karinę valdžią, o už poros savaičių, rugsėjo 8 d., amerikiečiai įkūrė Jungtinių Valstijų karinę valdžią [[Seulas|Seule]]. Veikiamos prasidedančio [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]], abi pusės siekė, kad būsima valstybė atitiktų jų globalius strateginius tikslus, ir palaikė joms palankias šalies politines jėgas. Dėl to su Sovietų Sąjungos pagalba [[Šiaurės Korėja|šiaurėje]] įsitvirtino [[stalinizmas|stalinistinis]]-[[komunizmas|komunistinis]] vienpartinis režimas su [[Kim Ir Senas|Kim Ir Senu]] priešakyje, o pietuose – JAV palaikoma [[demokratija|demokratinė]] santvarka, kurioje vyravo [[Konservatizmas|konservatyvūs]] [[Dešinė (politikoje)|dešinieji]].

Pirmuoju Pietų Korėjos prezidentu tapo [[I Singmanas]]. Vos pavykus stabilizuoti padėtį šalies viduje, 1950 birželio 25 d. prasidėjo Korėjos karas, kurio metu amerikiečiai kovojo Pietų Korėjos, o kinai – Šiaurės Korėjos pusėje. Karas, pareikalavęs 2,5 mln. aukų<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/322419/Korean-War Korean War (1950–53)]. Britannica Online Encyclopedia.</ref>, baigėsi [[1953]] m. paliaubomis, taikos sutartis nebuvo pasirašyta. Tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos suformuota demilitarizuota zona, abiejose jos pusėse šalys tebėra sutelkusios didžiules karines pajėgas.

I Singmanas antrą kartą laimėjo prezidento rinkimus ir 1954 m. priėmė [[Pietų Korėjos Konstitucija|Konstitucijos]] pataisas leidžiančias jam pretenduoti į trečią kadenciją. 1960 m. kilus studentų mitingams dėl [[autoritarizmas|autoritarinės]] jo politikos, I atsistatydino. Trumpam nauju prezidentu tapo [[Jun Boson]], kuris siekė stiprinti demokratiją, tačiau jam padėties stabilizuoti nepavyko ir 1961 m. gegužės 16 d. įvyko [[karinis perversmas]], vadovaujamas [[Pak Čionghy]]. Pastarasis šalį valdė iki jo nužudymo 1979 m. Pak valdymo laikotarpiui buvo būdingas spartus šalies ekonominis vystymasis ir politinės represijos.

Po Pak mirties šalyje vėl kilo politinio nestabilumo laikotarpis, trumpam buvo išrinktas demokratinių reformų siekęs prezidentas [[Čoi Kjūha]], kuris buvo priverstas palikti postą po karinio perversmo, įvykdyto generolo [[Čion Duhan]], šalį valdžiusio iki [[1988]] m. Jo valdymo laikotarpiu šalies ekonomika vis dar sparčiai augo (apie 10 % kasmet), tačiau buvo pastebimos lėtėjimo tendencijos. Politikoje įžvelgiama nemažai autoritarizmo bruožų.

Paskutiniaisiais [[Čion Duhan]] valdymo metais vis labiau stiprėjo gyventojų ir opozicijos nepasitenkinimas esama padėtimi, kuris peraugo į [[Birželio demokratinis judėjimas|Birželio demokratinį judėjimą]]. 1987 m. pabaigoje buvo pakeista Konstitucija ir įvyko visuotiniai rinkimai, kuriuos laimėjo [[No Tėu]]. Jis aktyviai ėmėsi veiksmų atitolinti šalį nuo autoritarizmo, panaikino suvaržymus žiniasklaidai, žmonių susibūrimams į politines partijas, paleido politinius kalinius.

1992 m. gruodį vykusius rinkimus laimėjo [[Kim Jongsam]]. Jis buvo pirmasis civilis tapęs prezidentu nuo [[Pak Čionghy]] laikų. Kim Jongsam paskelbė kovą prieš [[korupcija|korupciją]] ir ėmėsi daugelio ekonominių reformų, siekdamas atgaivinti šalies ekonomiką, tačiau jo administracija patyrė nesėkmę, kuomet 1997 m. Pietų Korėjos ekonomika žlugo dėl [[1997 metų Azijos finansinė krizė|1997 metų Azijos finansinės krizės]], o paties Kim Jongsam sūnus įsivėlė į korupcijos skandalą.

1997 m. pirmą kartą per Pietų Korėjos istoriją įvyko taikus valdžios perdavimas iš valdančiosios partijos opozicinei. Rinkimus laimėjo [[Kim Dedžiunas]], pasižymėjęs kaip stiprus demokratijos šalininkas ir santykių su Šiaurės Korėja gerintojas, už ką 2000 m. gavo [[Nobelio taikos premija|Nobelio Taikos premiją]]. Jo dėka 1997–2008 m. buvo vykdoma [[Saulės Šviesos politika]], kuria siekta stiprinti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą.

Nuo 2007 m. prezidento pareigas ėjo [[I Mjongbak]], kurį 2012 m. pakeitė pirmoji prezidentė moteris [[Pak Kinhė]]. Dėl korupcijos skandalo ji po 2017 m. įvykusios [[apkalta|apkaltos]] buvo pašalinta iš pareigų. Tų pačių metų gegužę vykusius rinkimus laimėjo dabartinis prezidentas [[Mun Džėinas]].

== Politinė sistema ==
{{Main|Pietų Korėjos politinė sistema}}

[[Vaizdas:Seoul-National.Assembly-02.jpg|thumb|[[Nacionalinis Susirinkimas (Pietų Korėja)|Pietų Korėjos parlamento]] pastatas.]]
Pietų Korėja yra prezidentinė respublika. Penkerių metų kadencijai renkamas [[Pietų Korėjos prezidentas|prezidentas]] yra vyriausybės vadovas. Jis su parlamento pritarimu skiria [[Pietų Korėjos ministras pirmininkas|ministrą pirmininką]] ir kabineto narius.

Kaip ir daugelyje demokratijų, P. Korėjoje veikia trys valdžios: [[vykdomoji valdžia|vykdomoji]], [[teisminė valdžia|teisminė]] ir [[Įstatymų leidžiamoji valdžia|įstatymų leidžiamoji]]. Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios veikia visų pirma valstybiniu lygmeniu, nors įvairios ministerijos vykdomojoje valdžioje taip pat vykdo vietines funkcijas. Vietinės vyriausybės yra pusiau autonominės ir turi savo paties vykdomuosius ir leidžiamuosius organus. Teisminė valdžia veikia tiek valstybiniu, tiek vietiniu lygmeniu. Aukščiausias teisminės valdžios organas yra Aukščiausiasis Teismas.

Pietų Korėja yra konstitucinė demokratija. [[Korėjos Respublikos Konstitucija]] apibrėžia P. Korėjos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Šis įstatymas ne kartą buvo taisytas nuo pirmo jo paskelbimo po nepriklausomybės atgavimo 1948 m., tačiau visi pataisyti variantai turėjo bendrų bruožų, šalis buvo [[prezidentinė sistema|prezidentinė]], išskyrus [[Pietų Korėjos istorija|antrosios respublikos laikotarpiu]].<ref>{{cite web |url=http://www.servat.unibe.ch/icl/ks00000_.html |title=South Korea - Constitution |publisher=International Constitutional Law |accessdate=2009-02-16}}</ref> Pirmieji tiesioginiai [[Rinkimai Pietų Korėjoje|rinkimai]] taip pat vyko 1948 m. Nors laikotarpiu tarp XX a. septintojo ir devintojo dešimtmečio šalį valdė karinės diktatūros, šalis išsivystė iki [[liberali demokratija|liberalios demokratijos]] – šiandien [[Pasaulinė faktų knyga|CŽV faktų knygoje]] Pietų Korėjos politinė sistema apibūdinama kaip „pilnai funkcionuojanti modernioji demokratija“.<ref name=ciawfb>{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ks.html |title=Korea, South |publisher=[[Central Intelligence Agency]] |work=The World Factbook |date=10 February 2009 |accessdate=2009-02-16 |archive-date=2015-07-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150703194347/https://www.cia.gov/Library/publications/the-world-factbook/geos/ks.html |url-status=dead }}</ref>

[[Pietų Korėjos parlamentas]], vadinamas Nacionaliniu Susirinkimu arba Kukhoi (국회), renkamas ketverių metų kadencijai ir susideda iš 299 narių. Iš jų 243 renkami vienmandatėse apygardose, o likusieji pagal proporcinę [[Rinkimų sistema|rinkimų sistemą]]. Pietų Korėjoje yra dvi pagrindinės politinės partijos – [[Didžioji Nacionalinė partija]] (''hanara'') ir [[Demokratų partija (Pietų Korėja)|Demokratų partija]]. Šalia jų yra daug smulkesnių partijų, parlamente vietų turi septynios.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Pietų Korėjos administracinis suskirstymas}}

Pietų Korėjoje yra 1 specialusis miestas, 1 specialusis savivaldos miestas, 6 metropoliniai miestai ir 9 provincijos. Žemiau pateikiami pavadinimai lietuviškai, korėjietiška abėcėle Hangul ir kiniškais hieroglifais.

{|class="wikitable"
|-
!Žemėlapis!!Pavadinimas!![[Hangul]]!![[Handža]]!![[Populiacija]]
|-
|rowspan="22" width="510"|{{Pietų Korėjos administracinio suskirstymo žemėlapis}}
!colspan="5"|Specialusis miestas (특별시; 特別市; ''teukbyeolsi'')
|-
|[[Seulas]]||서울특별시||서울特別市<sup>*</sup>||9,794,304
|-
!colspan="5"|Specialus savivaldos miestas (세종특별자치시; 世宗特別自治市; ''teukbyeol-jachisi'')
|-
|[[Sedžongas]]||세종특별자치시||世宗特別自治市||122,263
|-
!colspan="5"|Metropoliniai miestai (광역시; 廣域市; ''Gwangyeoksi'')
|-
|[[Pusanas]]||부산광역시||釜山廣域市||3,635,389
|-
|[[Tegu]]||대구광역시||大邱廣域市||2,512,604
|-
|[[Inčonas]]||인천광역시||仁川廣域市||2,628,000
|-
|[[Tedžonas]]||대전광역시||大田廣域市||1,442,857
|-
|[[Kvangdžu]]||광주광역시||光州廣域市||1,456,308
|-
|[[Ulsanas]]||울산광역시||蔚山廣域市||1,087,958
|-
!colspan="5"|Provincijos (도; 道; ''do'') ir jų centrai
|-
|[[Kiongi provincija|Kiongi]] ([[Suvonas]])||경기도||京畿道||10,415,399
|-
|[[Kangvono provincija (Pietų Korėja)|Kangvonas]] ([[Čunčonas]])||강원도||江原道||1,592,000
|-
|[[Šiaurės Čungčongo provincija|Šiaurės Čungčongas]] ([[Čongdžu]])||충청북도||忠淸北道||1,462,621
|-
|[[Pietų Čungčongo provincija|Pietų Čungčongas]] ([[Hongsiongas]])||충청남도||忠淸南道||1,840,410
|-
|[[Šiaurės Džolos provincija|Šiaurės Džola]] ([[Džondžu]])||전라북도||全羅北道||1,890,669
|-
|[[Pietų Džolos provincija|Pietų Džola]] ([[Muano apskrityje]])||전라남도||全羅南道||1,994,287
|-
|[[Šiaurės Kiongsango provincija|Šiaurės Kiongsangas]] ([[Tegu]])||경상북도||慶尙北道||2,775,890
|-
|[[Pietų Kiongsango provincija|Pietų Kiongsangas]] ([[Čangvonas]])||경상남도||慶尙南道||2,970,929
|-
!colspan="5"|Specialioji savivaldos provincija (특별자치도, 特別自治道, ''teukbyeoljachi-do'')
|-
|[[Čedžu]]||제주특별자치도||濟州特別自治道||560,000
|-
|colspan="6"|<sup>* 서울 (Seul) yra korėjietiškos kilmės žodis, reiškiantis sostinę, todėl neturi užrašymo hieroglifais. Kinų kalboje miestas buvo žinomas kaip 漢城 (kiniškai skaitomas kaip Hancheng, korėjietiškai Hanseong). 2005 sausio 18 d. Seulo miesto vyriausybė paskelbė, kad kiniškas miesto pavadinimas turi būti Shou’er (首爾/首尔). [[Kinija|Kinijoje]] šis pavadinimas nėra plačiai paplitęs.</sup>
|}

== Geografija ==
{{main|Pietų Korėjos geografija}}

Pietų Korėja įsikūrusi pietinėje [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalio]] dalyje ir yra apie 1100 km nutolusi nuo Azijos pagrindinės dalies. Kalnuoto pusiasalio krantus vakaruose skalauja [[Geltonoji jūra]], rytuose – [[Japonijos jūra]], pietuose – [[Korėjos sąsiauris]] ir [[Rytų Kinijos jūra]].

Šalies plotas – 38622,57 km².<ref>Apskaičiuotasis valstybės plotas kasmet vis didėja, greičiausiai dėl žemės atkovojimo iš jūros.{{cite web |url=http://kosis.nso.go.kr/cgi-bin/sws_999.cgi?ID=DT_1A1&IDTYPE=3&A_LANG=1&FPUB=3&SELITEM= |work=Korea Statistical Information Service |title=행정구역(구시군)별 국토적 |accessdate=2006-03-27 |archive-date=2004-09-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20040917181709/http://kosis.nso.go.kr/cgi-bin/sws_999.cgi?ID=DT_1A1&IDTYPE=3&A_LANG=1&FPUB=3&SELITEM= |url-status=dead }}</ref>

Pietų Korėjos teritoriją daugiausiai sudaro kalvos ir kalnai. Nemaža dalis žemės ariama. [[Žemuma|Žemumos]], kurių daugiausia yra vakaruose ir pietryčiuose, sudaro tik apie 30 % viso žemyninio ploto. Pietų Korėjos teritoriją galima suskirstyti į 4 pagrindinius regionus: rytinį su aukštais kalnais ir siauromis pakrantės lygumomis, vakarinį plačių pakrančių lygumų regioną su [[baseinas (hidrologija)|upės baseinais]] ir kalvomis, pietvakarinį, su kalnais bei slėniais, bei pietrytinį, kur dominuoja platūs [[Nakdongas|Nakdongo upės]] baseinai.

Prie vakarinių ir pietrytinių Pietų Korėjos pakrančių stūkso apie 3 tūkstančius salų, kurių didžioji dauguma mažos ir neapgyvendintos. [[Čedžu]], 1845 km² ploto sala, esanti 100 km nuo pietinio kranto, yra didžiausia valstybei priklausanti sala. Saloje taip pat yra aukščiausia P. Korėjos viršūnė – 1950 m virš jūros lygio esantis neveikiantis ugnikalnis [[Halasanas]]. Labiausiai į rytus nutolusios salos – [[Ulelendo]] ir [[Liankūro uolos]] (Korėjoje vadinamos Dokdo), piečiausios – [[Marado]] ir [[Sokotros uolos]].

=== Klimatas ===
{{klimato lentelė
|Pietų Korėja
|-7.1|0.8|23
|-5|3|25
|0|10|47
|7|17|94
|13|23|92
|17|26|134
|22|29|369
|22|30|294
|17|26|169
|10|20|50
|3|11|53
|-4|4|21
|source=[http://www.climate-charts.com/Locations/k/KO47108.html climate-charts.com]
|float=left}}
Šaliai būdingas drėgnas [[žemyninis klimatas]] ir [[drėgnas subtropinis klimatas]]. Klimatui įtaką daro Rytų Azijos [[musonas]]. Vasarą iškrinta daugiau kritulių, ypač esant mėnesį trunkančiai [[džangma]]i (장마), kuri prasideda birželio gale. Žiemos gan šaltos, o vasaros gan karštos: Seule vidutinė sausio temperatūra svyruoja nuo −7&nbsp;°C iki 1&nbsp;°C, o vidutinė rugpjūčio temperatūra – nuo 22&nbsp;°C iki 30&nbsp;°C. Žiemos šiltesnės ties pietų pakrante ir gerokai šaltesnės kalnuotose vietovėse. Į pietinius krantus vasarą dažnai atkeliauja [[taifūnas|taifūnai]], sukeliantys didelius vėjus ir smarkų lietų. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 1370 milimetrų [[Seulas|Seule]] iki 1470 milimetrų [[Busanas|Busane]].

[[Vaizdas:South Korea's GDP (nominal) growth from 1960 to 2007.png|thumb|Pietų Korėjos eksponentinis ekonominis augimas ir sėkmė dažnai vadinama ''Han upės stebuklu''.]]
[[Vaizdas:Korea Chuseok 31logo (8046078268).jpg|thumb|Korėjiečiai [[hanbokas|tautiniais drabužiais]]]]
== Ekonomika ==
{{main|Pietų Korėjos ekonomika}}

Pietų Korėja turi gerai išvystytą ekonomiką, yra [[OECD]] ir [[G20]] narė, ketvirta turtingiausia valstybė [[Azija|Azijoje]]. Šalies ekonomika gerai išvystyta, pagal [[BVP]] šalis yra trylikta pasaulyje ir ketvirta tarp Azijos šalių. P. Korėjoje įvykęs spartus ekonominis augimas dažnai vadinamas ''Han upės stebuklu''.

Dar [[XX amžiaus 4-as dešimtmetis|ketvirtajame dešimtmetyje]] šalis buvo viena skurdžiausių šalių Azijoje. Tam ypatingai daug įtakos turėjo [[Japonijos okupuota Korėja|Japonijos okupacija]], kurios metu buvo savanaudiškai naudojami ištekliai, ir galutinai šalį nusiaubęs [[Korėjos karas]]. Buvusio šalies lyderio Generolo [[Pak Čionhi]] dėka, [[1962]] m. šalies ekonomika pradėjo sparčiai augti. P. Korėja iš skurdžios agrarinės šalies tapo pasiturinčia, aukštos kokybės moderniąsias technologijas gaminančia šalimi.

== Gyventojai ==
{{main|Pietų Korėjos demografija}}

Daugelis pietų korėjiečių gyvena miestuose dėl aštuntame, devintame ir dešimtmetyje vykusios migracijos iš kaimų šalies spartaus ekonomikos augimo metu. Sostinė [[Seulas]] yra didžiausias šalies miestas ir pagrindinis pramonės centras.

Nors per pastaruosius amžius daug azijiečių migravo į [[Korėjos pusiasalis|Korėjos pusiasalį]], labai mažai liko gyventi ten nuolat. Vietinių mažumų skaičius buvo labai nežymus. Pietų Korėjoje užsienio kilmės žmonių, tokių kaip žmonės iš Vakarų, [[Kinija|Kinijos]], [[Japonija|Japonijos]], buvo labai mažai, išskyrus tuos, kurie atvyko į šalį verslo reikalais ir kurių gyvenimas Pietų Korėjoje buvo laikinas.

Pagal 2010 m. duomenis šalyje gyveno 1,26 mln. užsieniečių<ref>[http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2011/05/19/2011051901269.html Korea Must Beware of Growing Crime by Foreigners], The Choson Ilbo, 2011-05-19</ref> (apie 2,5% visų gyventojų), tarp jų – 28 500 [[JAV karinės pajėgos|JAV kareivių]].<ref>[http://www.koreatimes.co.kr/www/news/nation/2009/11/205_54885.html US Soldiers in Korea Negative About Rotation to Middle East], The Korea Times, 2009-11-04</ref>

=== Pietų Korėjos miestai ===
{{pagr|Sąrašas:Pietų Korėjos miestai}}
{|class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%"
! align=center colspan=11 style="background:#f5f5f5;"|Didžiausi Pietų Korėjos miestai
|-
! rowspan=13 width:100|
! align=center style="background:#f5f5f5;"|
! align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Pietų Korėjos miestai|Miestai]]
! align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Pietų Korėjos administracinis suskirstymas|Provincijos]]
! align=center style="background:#f5f5f5;" colspan="2"|Gyventojų skaičius
| align=center style="background:#f5f5f5;"|
! align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Sąrašas:Pietų Korėjos miestai|Miestai]]
! align=center style="background:#f5f5f5;"|[[Pietų Korėjos administracinis suskirstymas|Provincijos]]
! align=center style="background:#f5f5f5;"|Gyventojų skaičius
! rowspan=13|
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''1''' ||align=left| '''[[Seulas]]''' ||align=left| [[Seulas]] ||align=right| 10 464 051 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''11''' ||align=left| '''[[Pučionas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 854 348
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''2''' ||align=left| '''[[Busanas]]''' ||align=left| [[Busanas]] ||align=right| 3 600 381 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''12''' ||align=left| '''[[Jonginas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 677 665
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''3''' ||align=left| '''[[Inčchionas]]''' ||align=left| [[Inčonas]] ||align=right| 2 741 217 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''13''' ||align=left| '''[[Ansanas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 670 884
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''4''' ||align=left| '''[[Tegu]]''' ||align=left| [[Tegu]] ||align=right| 2 512 601 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''14''' ||align=left| '''[[Čongdžu]]''' ||align=left| [[Šiaurės Čungčongo provincija]] ||align=right| 628,150
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''5''' ||align=left| '''[[Tedžonas]]''' ||align=left| [[Tedžonas]] ||align=right| 1 494 951 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''15''' ||align=left| '''[[Anjangas (Pietų Korėja)|Anjangas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 625,426
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''6''' ||align=left| '''[[Kvangdžu]]''' ||align=left| [[Kvangdžu]] ||align=right| 1 434 625 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''16''' ||align=left| '''[[Džondžu]]''' ||align=left| [[Šiaurės Džolos provincija]] ||align=right| 623 060
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''7''' ||align=left| '''[[Ulsanas]]''' ||align=left| [[Ulsanas]] ||align=right| 1 126 879 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''17''' ||align=left| '''[[Pohangas]]''' ||align=left| [[Šiaurės Kiongsango provincija]] ||align=right| 508 051
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''8''' ||align=left| '''[[Suvonas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 1 090 678 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''18''' ||align=left| '''[[Čonanas]]''' ||align=left| [[Pietų Čungčongo provincija]] ||align=right| 506 788
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''9''' ||align=left| '''[[Songnamas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 958 349 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''19''' ||align=left| '''[[Čangvonas]]''' ||align=left| [[Pietų Kiongsango provincija]] ||align=right| 504 118
|-
|align=center style="background:#f0f0f0;"| '''10''' ||align=left| '''[[Kojangas]]''' ||align=left| [[Kiongi provincija]] ||align=right| 950 750 || &nbsp; ||align=center style="background:#f0f0f0;"| '''20''' ||align=left| '''[[Kimhė]]''' ||align=left| [[Pietų Kiongsango provincija]] ||align=right| 436 640
|-
|}
{{-}}

=== Religija ===
{{bar box
|title=Pietų korėjiečių religingumas
|titlebar=#ddd
|left1=religija
|right1=procentai
|float=right
|bars=
{{bar percent|Nereligingi|lightgrey|46.5}}
{{bar percent|Budistai|blue|22.8}}
{{bar percent|Protestantai|green|18.3}}
{{bar percent|Romos katalikai|yellow|10.9}}
{{bar percent|Uonbulistai|violet|0.3}}
{{bar percent|Konfucianistai|orange|0.2}}
{{bar percent|Čondoistai|red|0.1}}
{{bar percent|Musulmonai|purple|0.1}}
{{bar percent|Kitos religijos|black|0.7}}
}}

[[2005]] m. apklausos duomenimis, 46,5 % pietų korėjiečių neišpažįsta jokios religijos, 29,3 % yra [[krikščionybė|krikščionys]] (18,3 % [[Protestantizmas|protestantai]], 10,9 % [[Romos katalikų bažnyčia|katalikai]]), 22,8 % yra [[budizmas|budistai]], likusieji priklauso [[naujieji religiniai judėjimai|naujiesiems religiniams judėjimams]] – džongizmui, daisunizmui, [[čondoizmas|čondoizmui]] ir [[uonbulizmas|uonbulizmui]].

=== Turizmas ===
Vietinis turizmas tiek Seule, tiek Pietų Korėjoje yra gana populiarus ir jo mastai vis didėja, tačiau šalis pritraukia sąlyginai mažai užsienio turistų. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš kaimyninių Azijos šalių: Kinijos, Hong Kongo, Taivano ir Japonijos. Šių šalių turistai sudaro 75 % Pietų Korėjos tarptautinių turistų. Beveik visi užsieniečiai vyksta tik į Seulą.
Daugiausiai turistų atvyksta iš Japonijos (daugiau nei 2mln.), o iš viso tarptautinių turistų 2005 metais priskaičiuojama 6 mln. Vidutiniškai vienas turistas išleidžia apie 2900 Lt.

Didelis įtakos turistų srautui iš Pietryčių Azijos turėjo „Korėjos banga“ 2005 metais. Šalį išpopuliarino [[korėjietiški serialai]], kino filmai bei muzika, kurios per televiziją buvo rodomos kaimyninėse valstybėse.

Taip pat šalį visame pasaulyje išgarsino [[1988 metų Seulo olimpinės žaidynės]] bei [[2002 metų pasaulio futbolo čempionatas]], kuris vyko Korėjoje ir Japonijoje. Šie renginiai labai padidino tarptautinių turistų skaičių.

== Kultūra ==
{{pagr|Pietų Korėjos kultūra|Korėjos kultūra}}

Pietų Korėja savo tradicine kultūra dalijasi su [[Šiaurės Korėja]], nors dvi Korėjos išvystė visai skirtingas šiuolaikinės kultūros formos nuo to laiko, kai pusiasalis 1945 m. buvo padalintas. Dar Korėjai jautus labai stiprią kaimyninės Kinijos įtaką, šalis sugebėjo išvystyti unikalų ir atskirą kultūrinį identitetą nuo didžiosios kaimynės.<ref name="Fairbank et al.">{{cite book|author=John K. Fairbank, Edwin O. Reischauer & Albert M. Craig|title=East Asia: Tradition & Transformation|publisher=Houghton Mifflin Company, Boston|year=1978|isbn=039525812X}}</ref> Pietų Korėjos [[Kultūros ir turizmo ministerija (Pietų Korėja)|Kultūros ir turizmo ministerija]] aktyviai remia tradicinius menus, o kartu ir moderniąsias jų formas. P. Korėjos industrializacija ir urbanizacija smarkiai pakeitė korėjiečių gyvenimą, o pasikeitus gyvensenai, pasikeitė ir gyventojų susitelkimo centrai – kaimų gyventojai kėlėsi į didmiesčius, ypač sostinę [[Seulas|Seulą]], mažėjo šeimų, kuriose gyveno kelios kartos, skaičius.

Šalyje 9 objektai įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]] (2009 m. buvo įtrauktas devintasis objektas – [[Karališkieji Čosono dinastijos kapai]].<ref>{{Cite web | title = South Korea - UNESCO World Heritage sites | work = travel-images.com | accessdate = 2017-03-06 | url = http://www.travel-images.com/unesco-korea.html | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305011622/http://www.travel-images.com/unesco-korea.html | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}</ref>

=== Populiarioji kultūra ===
Pietų Korėjoje vyraujanti kultūra, kuriai priklauso TV dramos, filmai ir populiarioji muzika ne tik yra įgavusi populiarumą šalyje, bet ir yra įgijusi pakankamą populiarumą įvairiose pasaulio vietose. Šis fenomenas, vadinamas „[[Hallyu]]“, arba „Korėjos srove“, išplito daugelyje Azijos ir kitų žemynų šalių.

Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio Korėjos muzikoje dominavo [[trotas (muzika)|trotai]] ir [[baladė]]s, kol 1992 m. iškilo repo grupė [[Seo Taiji and Boys]], savo dainose įpynusi [[repas|repo]], [[rokas|roko]] ir [[techno]] elementų, ir pakeitusi iki tol vyravusias moderniosios muzikos tradicijas. Taip atsirado populiarioji Korėjos muzika, dar žinoma kaip [[K-Pop]]. Hip hopas, šokių muzika ir baladės tapo dominuojančiais Korėjos muzikos scenoje, nors trotai vis dar populiarūs tarp vyresnio amžiaus korėjiečių. Daug korėjietiško popso žvaigždžių yra gerai žinomos užsienyje, ypač Azijoje.

=== Virtuvė ===
{{pagr|Korėjiečių virtuvė}}
[[Vaizdas:Korean.food-Bibimbap-02.jpg|thumb|[[Bibimbap]]]]

Korėjiečių virtuvė, hankuk jori (한국 요리) arba hanšik (한식), vystėsi per socialinių ir politinių pokyčių šimtmečius. Patiekalai ir jų ingredientai skiriasi priklausomai nuo regiono. Vis dėlto daugelyje korėjietiškų patiekalų daug aštrių padažų, dominuoja [[ryžiai]], [[makaronai]], [[tofu]], daržovės, žuvis ir mėsa.

=== Menas ===
{{pagr|Korėjos menas}}
Korėjiečių meną stipriai paveikė [[budizmas]] ir [[konfucianizmas]]. Gerai žinomi keraminiai ir porcelianiniai dirbiniai: [[bekdžia]] ir [[bučiong]]. [[Korėjiečių arbatos gėrimo ceremonija]], ''Pansori'', ''Talčum'' ir ''Bučečum'', yra viena populiariųjų scenos meno rūšių. [[Hanbok]] yra tradicinis korėjiečių drabužis, šiomis dienomis dėvimas per tradicinius festivalius ir šventes.

=== Sportas ===
[[Vaizdas:Exhibicion dollyo chagui con apoyo.jpg|thumb|Tekvondo praktikuojantis žmogus.]]
[[Tekvondo]], vienas populiariausių kovos menų, susiformavo Korėjoje. [[XX a.]] ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose modernios šio kovos meno taisyklės buvo standartizuotos, ir jis 2000 m. tapo oficialia [[Olimpinės žaidynės|Olimpine rungtimi]]. Kiti korėjiečių kovos menai: [[taikkjen]], [[hapkido]], [[tang soo do]], [[kuk sool von]], [[kumdo]] ir [[subak]].

[[Beisbolas]] į Korėją atkeliavo [[1905]] m. ir nuo to laiko tapo populiariausiu tarp žiūrovų sportu Pietų Korėjoje.<ref>KOIS (2003), p.632.</ref> Pirmoji P. Korėjos profesionalaus sporto lyga buvo [[Korėjos beisbolo organizacija]], įsteigta [[1982]] m. [[2006]] m. [[2006 m. Pasaulio beisbolo pirmenybės|pasaulio beisbolo pirmenybėse]] šalis buvo trečia, [[2009 m. Pasaulio beisbolo pirmenybės|2009 m.]] – antra, o [[2008]] m. vykusiose [[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|olimpinėse žaidynėse]] – aukso medalį.


1988 m. Pietų Korėjoje vyko [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinės žaidynės]], per kurias šalis buvo ketvirta pagal medalių skaičių (12 aukso, 10 sidabro ir 11 bronzos medalių). Pietų Korėjos sportininkai geriausiai pasirodo [[šaudymas iš lanko|šaudymo iš lanko]], [[šaudymas|šaudymo]], [[stalo tenisas|stalo teniso]], [[badmintonas|badmintono]], trumpo ruožo greitojo čiuožimo, [[rankinis|rankinio]], laisvojo stiliaus imtynių, [[beisbolas|beisbolo]], [[dziudo]], [[tekvondo]] ir [[sunkioji atletika|sunkiosios atletikos]] rungtyse. Pietų Korėjoje taip pat vyko [[Azijos žaidynės]] 1986 m. (Seule) ir 2002 m. (Busane) ir dar planuoja vykti 2014 m. (Inčone). Taip pat šalyje vyko 1999 m. [[Azijos žiemos žaidynės]], 1997 m. žiemos universiadą bei 2003 m. vasaros universiadą. [[2002]] m. Pietų Korėjoje ir Japonijoje vyko [[XVII pasaulio futbolo čempionatas]]. Nuo 2010 metų čia vyksta Formulės 1 etapas.

== Tarptautiniai santykiai ==
{{pagr|Pietų Korėjos tarptautiniai santykiai|Lietuvos ir Pietų Korėjos santykiai|}}
Pietų Korėja palaiko diplomatinius santykius su 191 [[JTO]] valstybe. Lietuva ir Pietų Korėja diplomatinius santykius užmezgė [[1991 m.]] [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais Pietų Korėja buvo viena iš aiškiausiai Baltijos šalių aneksijos nepripažinimo politiką deklaravusių valstybių.

== Kita informacija ==
* [[Pietų Korėjos ryšiai]]
* [[Pietų Korėjos transportas]]
* [[Pietų Korėjos karinės pajėgos]]
* [[Pietų Korėjos šventės]]

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|대한민국}}
{{vikižodynas}}
* [http://www.korea.net/ Korea.net: Vartai į Korėją]
* [http://www.visitkorea.or.kr/intro.html Oficiali Korėjos turizmo svetainė]
* [http://www.nso.go.kr/eng2006/emain/index.html Korėjos nacionalinė statistikos valdyba]
* [http://www.britannica.com/nations/Korea Pietų Korėja] [[Encyclopædia Britannica|Britanikos enciklopedijoje]]
* [http://lcweb2.loc.gov/frd/cs/krtoc.html Šalies studijos: Pietų Korėja] [[Kongreso biblioteka|Kongreso bibliotekoje]]
* [http://www.turbomaps.com.ar/english/southkorea.php Pagrindiniai Pietų Korėjos miestai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100204112922/http://www.turbomaps.com.ar/english/southkorea.php |date=2010-02-04 }}, palydoviniai vaizdai ir geografinės koordinatės

{{Azija}}
{{SavStr}}

[[Kategorija:Pietų Korėja| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]