Peržiūrėti šaltinį Rusijos pilietinis karas

{{Šaltiniai}}

{{Infolentelė karinis konfliktas
|conflict = Rusijos pilietinis karas
|partof = [[Pirmasis pasaulinis karas]]
|image = [[Vaizdas:Ejército-rojo--russianbolshevik00rossuoft.png|300px]]
| caption = [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] būrys [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] metu
|date = 1917 m. lapkričio 7 d. – 1922 m. spalis
|place = Buvusi [[Rusijos imperija]], [[Mongolija]], [[Tuva]], [[Iranas|Persija]]
|casus = [[Spalio revoliucija]]
|territory = Įkuriama [[Sovietų Sąjunga]]; [[Suomija|Suomijos]], [[Estija|Estijos]], [[Latvija|Latvijos]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] nepriklausomybė
|result =Raudonosios armijos pergalė [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Pietų Kaukazas|Pietų Kaukaze]], [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]], [[Tuva|Tuvoje]] ir [[Mongolija|Mongolijoje]]<br />
Nepriklausomybės judėjimų pergalė [[Suomija|Suomijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]] ir [[Lenkija|Lenkijoje]]
|combatant1 = '''[[Vaizdas:Flag RSFSR 1918.svg|23px]] [[Sovietų Rusija]]'''
|combatant2 = {{flagicon|Russia}} '''[[Baltagvardiečiai]]'''
----
'''Nepriklausomybės judėjimai'''
{{Collapsible list
| bullets = no
| title = Įskaitant
|{{flagicon|Poland}} [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkija]]<br />
|{{flag|Finland}}<br />
|{{flag|Estonia}}<br />
|{{flag|Latvia}}<br />
|{{flag|Lithuania}}<br />
|{{flagicon image|Flag of Ukrainian People's Republic 1917.svg}} [[Ukrainos Liaudies Respublika|Ukraina]]<br />
|{{flagicon image|Flag of Georgia (1918-1921).svg}} [[Gruzija]]<br />
|{{flagicon image |Flag of the Democratic Republic of Armenia.svg}} [[Armėnija]]<br />
|{{flagicon image |Flag of Azerbaijan.svg}} [[Azerbaidžano Demokratinė Respublika|Azerbaidžanas]]<br />
}}
----
'''Sąjungininkai'''
{{Collapsible list
| bullets = no
| title = Įskaitant
|{{flag|United Kingdom}}<br />
|{{flagicon|Japan}} [[Japonijos imperija]]<br />
|{{flag|Czechoslovakia}}<br />
|[[Vaizdas:State_Flag_of_Greece_(1863-1924_and_1935-1970).svg|23px]] [[Graikija|Graikijos karalystė]]<br />
|{{flag|United States|1912}}<br />
|{{flag|France}}<br />
|[[Vaizdas:State Flag of Serbia (1882-1918).svg|23px]] [[Serbija|Serbijos karalystė]]
|{{flagicon|Romania}} [[Rumunija|Rumunijos karalystė]]
|[[Vaizdas:Flag of Italy (1861-1946).svg|23px]] [[Italija|Italijos karalystė]]<br />
|[[Vaizdas:Flag_of_the_Republic_of_China_(1912-1928).svg|23px]] [[Kinijos respublika]]
}}
----
'''Pro-vokiškos armijos'''
{{Collapsible list
| bullets = no
| title = Įskaitant
|{{flagicon|German Empire}} [[Vokietijos imperija]]
|[[Vaizdas:Flag of Baltic Germans.svg|23px]] ''[[Landesveras]]''
|[[Vaizdas:West Russian Volunteer.jpg|23px]] [[Bermontininkai]]
}}
----
{{Collapsible list
| bullets = no
| title =Kitos grupuotės
|[[Basmačiai]]
|[[Vaizdas:Flag of the Emirate of Bukhara.svg|22px|border]] [[Bucharos emyratas|Buchara]]
----
|{{flagicon|Ottoman Empire}} [[Osmanų imperija]]
----
|{{flagicon image|Flag of Mongolia (1911).svg}} [[Mongolija]]
}}
|commander1=
[[Vaizdas:Flag RSFSR 1918.svg|23px]] [[Vladimiras Leninas]]<br />
[[Vaizdas:Flag RSFSR 1918.svg|23px]] [[Levas Trockis]]<br />
[[Vaizdas:Flag RSFSR 1918.svg|23px]] [[Michailas Tuchačevskis]]<br />
----
{{flagicon image|RPAU flag.svg}} [[Nestoras Machno]]
|commander2={{flagicon|Russia}} [[Aleksandras Kolčiakas]]{{KIA}}<br />
{{flagicon|Russia}} [[Antonas Denikinas]]<br />
{{flagicon|Russia}} [[Piotras Vrangelis]]<br />
|strength1 = 3 000 000
|strength2 = 2 400 000 baltagvardiečių, 255 000 sąjungininkų.
|casualties1 = 1 212 824 žuvusieji
|casualties2 = Mažiausiai 1 500 000 žuvusiųjų
|notes =
}}

'''Rusijos pilietinis karas''' ({{ru|Гражданская война в России}}, 1917/1918 – 1922/1923) – keletas karinių konfliktų tarp skirtingų politinių, etninių, socialinių grupių ir valstybinių darinių buvusios Rusijos imperijos teritorijoje, vykusių po Spalio revoliucijos 1917 m. lapkričio mėnesį valdžią paėmus bolševikams. Pagrindinė kova vyko tarp komunistų bolševikų (pagal L.Trockio įkurtą Raudonąją armiją vadintų „raudonaisiais“) ir įvairių jiems oponavusių grupių – konservatorių, demokratų, nuosaikiųjų socialistų, nacionalistų ir Baltosios gvardijos. Pilietinis karas baigėsi bolševikų pergale.

Pilietinis karas vyko daugiausia trijuose pagrindiniuose frontuose: rytų, pietų ir šiaurės vakarų. Taip pat karą galima suskirstyti į tris pagrindinius laikotarpius.

== Kovojančios pusės ==
[[Vaizdas:ApproxPositionsWWI-1919.png|thumb|250px|Rusijos pilietinio karo frontai 1919 m. kovą]]

Pilietinis karas vyko tarp „raudonųjų“ (komunistų ir revoliucionierių) ir „baltųjų“ (monarchistų, reakcionierių, demokratų ir konservatorių), kurie priešinosi bolševikų režimui. Baltųjų kovą prieš Raudonuosius palaikė ir užsienio šalys. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos po Vokietijos pralaimėjimo kare 1918 m. lapkritį įsiveržė iš šiaurės ir pietų, užimdamos vokiečių paliekamas Rusijos teritorijas ir užėmė aiškiai baltuosius palaikančią poziciją. „Baltuosius“ aktyviai rėmė ir kitos užsienio valstybės (Vokietija, Lenkija). Nuosaikūs socialistai, anarchistai ir nacionalistai kovojo su abiem pagrindinėm jėgom ir buvo vadinami „žaliaisiais sukilėliais“. Anarchistinės grupės Ukrainoje (pvz., vadovaujamos [[Nestoras Machno|Nestoro Machno]]), priklausomai nuo situacijos kovojo tiek su vienais, tiek su kitais.

=== Baltieji ===
Didelės antibolševikinės pajėgos susitelkė Rusijos pakraščiuose. [[šiaurės Kaukazas|Šiaurės Kaukaze]] susiformavo vadinamoji Savanorių armija, vadovaujama generolų [[Lavras Kornilovas|L. Kornilovo]], [[Antonas Denikinas|A. Denikino]], M. Aleksejevo. Bendrai baltieji sudarė tris frontus:
* pietuose: generolo [[Antonas Denikinas|Denikino]] ir Krasnovo vadovaujami Dono kazokai ir savanoriai;
* šiaurės vakaruose: [[Nikolajus Judeničius|Judeničiaus]] armija;
* vakarų [[Sibiras|Sibire]], [[Omskas|Omske]]: admirolo [[Aleksandras Kolčiakas|Kolčiako]] armija, sustiprinta 40 000 Čekoslovakų korpuso (karo belaisviai).

Be šių trijų frontų dar buvo gana savarankiškų baltųjų pajėgų:
* rytų Sibire: Atamano Semionovo kazokų pajėgos, remiamos japonų ir amerikiečių;
* [[Mongolija|Mongolijoje]]: Azijos kavalerijos divizija, vadovaujamas baltvokiečio Ungern von Sternberg.

=== Raudonieji ===
[[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] stiprinimui, gynybos organizavimui vadovavo karo reikalų komisaras [[Levas Trockis]]. Buvo įvesta privaloma karinė tarnyba 18-40 metų vyrams. Raudonoji armija išaugo nuo 1 milijono karių 1918 m. pabaigoje iki daugiau nei 5 milijonų praėjus dvejiems metams. Buvo panaudotos visos [[ginklas|ginklų]] atsargos, imta gaminti naujus.

== Karo eiga ==
Tai, kad kilo pilietinis karas, nustebino [[Leninas|Leniną]] ir pradžioje jis nepakankamai įvertino savo priešininkų jėgas.

1918 m. vasarą ir rudenį [[Ukraina]], [[Donas]], [[Kubanė]], [[Pavolgis]], [[Sibiras]] buvo su bolševikais kovojančių baltagvardiečių rankose.

Po 1919 m. pradžios puolimo Raudonoji armija užėmė didelę dalį per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupuotų teritorijų.

{{Commons|Category:Civil war of Russia}}
{{karas-stub}}

[[Kategorija:Rusijos istorija]]
[[Kategorija:TSRS istorija| ]]
[[Kategorija:Rusijos pilietinis karas| ]]
[[Kategorija:Pilietiniai karai]]