Peržiūrėti šaltinį Sent Vinsentas ir Grenadinai

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Sent Vinsentas ir Grenadinai|
 ilgas_pavadinimas = Sent Vinsentas ir Grenadinai|
 vietinis_pavadinimas = {{en|Saint Vincent and the Grenadines}}|
 kilm=Sent Vinsento ir Grenadinų|
 angl=SaintVincentAndTheGrenadines|
 vėliava=Flag_of_Saint_Vincent_and_the_Grenadines.svg|
 herbas=Coat of arms of Saint Vincent and the Grenadines.svg|
 herbo_plotis = 75 |
 himnas = „[[Sent Vinsento ir Grenadinų himnas|Sent Vinsente, nuostabioji žeme]]“|
 kalbos=[[anglų kalba|anglų]]|
 sostinė=[[Kingstaunas]]|
 didžiausiasMiestas=Kingstaunas|
 valdovų=3|
 titulas1=valdovas|
 pavardė1=[[Karolis III (Britanija)|Karolis III]]|
 titulas2=generalgubernatorius|
 pavardė2= [[Susan Dougan]]|
 titulas3=premjeras|
 pavardė3=[[Ralph Gonsalves]]|
 plotoVieta=182|
 plotas=389|
 vandens=nežymus|
 gyvMetai=[[2017]]|
 gyventojuVieta=193|
 gyventoju=109&nbsp;895|
 gyventojuTankis=302,95|
 tankumoVieta=24|
 BVPMetai=[[2011]] (progn.)|
 BVPVieta=182|
 BVP=0,695|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=6&nbsp;342|
 BVPGyventojuiVieta=124|
 valiuta=[[Rytų Karibų doleris]]|
 laikoJuosta=UTC -4|
 vasarosLaikas=|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[JK]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1979]] m. [[spalio 27]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=|
 TLD=vc|
 telKodas=+1-784
}}

'''Sent Vinsentas ir Grenadinai''' – salų valstybė [[Karibų jūra|Karibų jūroje]].

== Istorija ==
{{main|Sent Vinsento ir Grenadinų istorija}}
: ''Dar žiūrėkite: [[Karibų jūros regiono istorija]], [[Britų Vakarų Indijos]]''

Pirmieji salų gyventojai buvo indėnai [[karibai]]. Europiečiai Sent Vinsento apylinkėse plaukiojo nuo [[1498]] m. ([[Kristupas Kolumbas]]), bet dėl nuožmaus karibų priešinimosi, salų nekolonizavo. Tik [[1719]] m. prancūzai pradėjo Sent Vinsento kolonizaciją. Tačiau anksčiau čia atsikraustė [[juodaodžiai]], kurie čia pateko sudužus laivui ar pabėgę iš vergijos Barbadose. Jie susimaišė su vietiniais gyventojais ir sudarė [[garifūnai|garifūnų]] etninę grupę.

[[XVIII a.]] prancūzai saloje augino [[tabakas|tabaką]], [[kava|kavą]], [[cukranendrė|cukranendres]], [[indigažolė|indigažoles]], [[medvilnė|medvilnę]]. Dirbti plantacijose įvežti [[vergai]] iš Afrikos. Pagal [[1763]] m. Paryžiaus sutartį, Sent Vinsentas atiteko britams. Jų kolonizacijai vietiniai gyventojai intensyviai priešinosi. [[1779]] m. salą užėmė prancūzai, bet [[1783]] m. ji vėl grąžinta britams. [[1783]]–[[1796]] m. [[Joseph Chatoyer|Žozefo Šatojė]] vedami ir prancūzų palaikomi garifūnai rengė sukilimus prieš kolonizatorius iš Anglijos, bet galiausiai neramumai numalšinti. Apie 5000 garifūnų iš Sent Vinsento ištremta į [[Roatanas|Roataną]] (dab. [[Hondūras]]). Vėliau iš ten jie paplito po beveik visą Centrinės Amerikos Karibų pakrantę.

[[1838]] m. galutinai panaikinus [[vergija|vergiją]], kolonija patyrė nuosmukį, žlugo cukraus verslas. XIX a. į salą kėlėsi imigrantai iš Indijos, [[Madeira (sala)|Madeiros]]. [[1902]] m. Sufriero ugnikalnio išsiveržimas pražudė ~2000 žmonių.

[[1833]] m. Sent Vinsento ir Grenadinų kolonija įjungta į [[Britų Priešvėjinės salos|Britų Priešvėjines salas]]. [[1958]] m. ši britų valda bandė jungtis į [[Vest Indijos federacija|Vest Indijos federaciją]]. Tačiau šis projektas žlugo, ir [[1962]] m. vėl tapo atskira britų valda. [[1969]] m. valdai suteiktas asocijuotos šalies statusas, o [[1979]] m. šalis pasiekė nepriklausomybę po [[Milton Cato]] organizuoto referendumo. Šalis išliko [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] nare. [[2009]] m. organizuotas referendumas dėl šalies tapimo respublika, tačiau gyventojų dauguma pasisakė už pavaldumo Britanijos monarchui išlaikymą.

== Politinė sistema ==
{{main|Sent Vinsento ir Grenadinų politinė sistema}}

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra parlamentinė demokratija. Valstybės vadovas – karalius [[Karolis III (Britanija)|Karolis III]], kuriam atstovauja [[generalgubernatorius]], turintis simbolinę galią. Vykdomoji valdžia priklauso [[ministras pirmininkas|ministrui pirmininkui]] ir [[ministrų kabinetas|kabinetui]]. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 21 vietą turintis parlamentas, kurio 15 narių renkami visuotiniuose rinkimuose, o likusieji šeši paskiriami generalgubernatoriaus pagal ministro pirmininko ir opozicinės partijos rekomendacijas. Parlamento kadencija trunka penkerius metus. Valdžia šalyje centralizuota; nėra vietinių savivaldos institucijų.

Sent Vinsentas ir Grenadinai priklauso [[JTO]], [[TVF]], [[PSO]], [[Amerikos Valstybių organizacija|OAS]], [[OECS]] ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Sent Vinsento ir Grenadinų parapijos}}

[[Vaizdas:Saint Vincent Regions map.png|thumb|right|180px|Šalies žemėlapis]]
Šalis suskirstyta į 6 parapijas iš kurių 5 yra Sent Vinsente, o šeštoji apima Grenadinus.

== Geografija ==
{{main|Sent Vinsento ir Grenadinų geografija}}

Sent Vinsentas ir Grenadinai yra [[Karibų salos|Karibų jūros salyne]], tarp [[Sent Lusija|Sent Lusijos]] šiaurėje (skiria [[Sent Vinsento sąsiauris]]), [[Grenada|Grenados]] pietuose ir [[Barbadosas|Barbadoso]] rytuose. Sent Vinsentą ir Grenadinus sudaro viena pagrindinė sala, [[Sent Vinsentas]], ir šiaurinė 600 salų ir salelių, vadinamų [[Grenadinai]]s, dalis. Didžiausios šaliai priklausančios Grenadinų salos yra [[Bekija]], [[Junionas]], [[Kanuanas]], [[Miustikas]], [[Mero]].

Sent Vinsento sala užima 89 % valstybės ploto, joje gyvena 95 % piliečių. Sala kalnuota, lygumų nedaug, virš šiaurinio salos trečdalio kyla veikiantis [[Sufriero ugnikalnis]], XX a. išsiveržęs ne vieną kartą. Vidurinė ir pietinė salos dalys staigiai leidžiasi į jūrą, o rytinėje pusėje virš juodo smėlio paplūdimių kyla stačios uolos. Ilgiausia upė – [[Koloneris]]. Dauguma Grenadinų salų ne tokios kalnuotos, jas supa koralų rifai. Keletas Grenadinų salų, kaip antai Miustikas ir Bekija, tapo prabangiais kurortais turtingiesiems užsieniečiams.

=== Klimatas ===

Klimatas [[tropinis klimatas|tropinis]], pasatinis, drėgnas. Vidutinės mėnesio oro temperatūros svyruoja nedaug, tarp 25 ir 28 °C; dienomis pakyla iki 28-30 °C ar daugiau, naktimis atvėsta iki 22-24 °C.<ref>[http://www.lonelyplanet.com/st-vincent-and-the-grenadines/weather Climate & when to go] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141014174638/http://www.lonelyplanet.com/st-vincent-and-the-grenadines/weather |date=2014-10-14 }}</ref> Per metus iškrenta nuo 1200 mm kritulių pietuose, iki 3700 mm centriniuose Sent Vinsento rajonuose. Sausesnis periodas trunka nuo sausio iki gegužės. Salas dažnai nusiaubia [[uraganas|uraganai]].

{{Infobox Weather
|metric_first= Yes
|single_line= Yes
|location = [[Chartumas|Chartumo]]
|Jan_Av_°C = 25
|Feb_Av_°C = 25
|Mar_Av_°C = 25.5
|Apr_Av_°C = 26.5
|May_Av_°C = 27.5
|Jun_Av_°C = 27.5
|Jul_Av_°C = 27.5
|Aug_Av_°C = 27.5
|Sep_Av_°C = 27
|Oct_Av_°C = 27
|Nov_Av_°C = 26.5
|Dec_Av_°C = 26
|Year_Av_°C = 26.5

<!--**** use mm or cm but not both! ****-->
|Jan_Precip_cm =       |Jan_Precip_mm = 63
|Feb_Precip_cm =       |Feb_Precip_mm = 45
|Mar_Precip_cm =       |Mar_Precip_mm = 41
|Apr_Precip_cm =       |Apr_Precip_mm = 49
|May_Precip_cm =       |May_Precip_mm = 95
|Jun_Precip_cm =       |Jun_Precip_mm = 158
|Jul_Precip_cm =       |Jul_Precip_mm = 202
|Aug_Precip_cm =       |Aug_Precip_mm = 214
|Sep_Precip_cm =       |Sep_Precip_mm = 212
|Oct_Precip_cm =       |Oct_Precip_mm = 193
|Nov_Precip_cm =       |Nov_Precip_mm = 184
|Dec_Precip_cm =       |Dec_Precip_mm = 103
|Year_Precip_cm =      |Year_Precip_mm = 1559
|source = Sudano klimatas, Chartumas<ref>[http://sdwebx.worldbank.org/climateportal/index.cfm?page=country_historical_climate&ThisRegion=Latin%20America&ThisCCode=VCT Saint Vincent and the Grenadines], Climate Change Knowledge Portal; tikrinta: 2013-06-29</ref>
|accessdate = 2013 06 29
}}

=== Gamta ===

Salose aptinkama virš 1300 augalų, 111 paukščių, 16 roplių, 15 žinduolių ir 4 varliagyvių rūšys. Aplinkiniuose vandenyse gyvena virš 500 rūšių žuvys.<ref>[http://www.cbd.int/doc/world/vc/vc-nr-04-en.pdf CBD Fourth National Report – Saint Vincent and the Grenadine]</ref> 2010 m. duomenimis miškai salose dengia apie 68 % viso ploto.<ref>[http://foris.fao.org/static/data/fra2010/FRA2010GlobaltablesEnJune29.xls Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables], FOA; tikrinta: 2012-07-12</ref> Didesnė jų dalis – [[tropiniai miškai|tropinės džiunglės]], bet taip pat yra ir nedideli [[mangrovė|mangrovių]] bei kitų tipų miškų plotai.

== Ekonomika ==
{{main|Sent Vinsento ir Grenadinų ekonomika}}

Sent Vinsento ir Grenadinų ekonomika yra prasta lyginant su kitų Karibų salomis, kadangi žemės ūkis yra pagrindinė pelno šaka. Bananai yra vieni iš svarbiausių žemės ūkio poduktų, bet Sent Vinsentas yra vienas iš didžiausių marantės augintojų pasaulyje. Taip pat auginami kokosai, saldžiosios bulvės, prieskoniai. Žvejyba šalyje buvo atgaivinta [[Japonija|Japonijos]] pagalba.
Esama nekokios statybinių medžiagų (cemento), maisto perdirbimo ir siuvimo pramonės. Gaminamas romas.
Turizmas yra vienas iš didžiausių šalies ekonomikos dalių.

Importuojami maisto produktai, chemikalai, trąšos, degalai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[JAV]], [[Barbadosas]], [[JK|Didžioji Britanija]], [[Sent Lucija]], [[Trinidadas ir Tobagas]], [[Antigva ir Barbuda]], [[Grenada]].

== Demografija ==
{{main|Sent Vinsento ir Grenadinų demografija}}
[[Vaizdas:Saint Vincent and the Grenadines Bequia Island.jpg|thumb|240px|Žvejai [[Bekija|Bekijos]] saloje]]

2009 m. šalyje gyveno 104,5 tūkst. gyventojų – absoliuti dauguma Sent Vinsente. Tankiausiai apgyvendintos salos pakrantės (ypač pietinės, pietvakarinės). 66 % Sent Vinsento ir Grenadinų gyventojų yra [[juodaodžiai]], 19 % – mišrios kilmės ([[garifūnai]], [[mulatai]]), 6 % – [[indai]], 4 % – europiečiai (daugiausia [[portugalai]], [[britai]]), 2 % – [[indėnai]] ([[karibai]]), 3 % – kiti ([[kinai]], [[sirai]] ir kt.).

Šalyje kalbama angliškai (dažniau – Sent Vinsento kreoline kalba), prancūzų „patua“ tarme.

Dauguma tikinčiųjų yra [[krikščionys]] ([[anglikonai]] – 47 %, [[metodistai]] – 28 %, [[Septintosios dienos adventistai]] ir kiti [[protestantai]] – 6 %). Taip pat nemažai [[hinduizmas|hinduistų]] (13 %), [[islamas|musulmonų]] (7 %).

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Commons|Category:Saint Vincent and the Grenadines}}
{{vikižodynas}}
{{wikivoyage|Saint_Vincent_and_the_Grenadines}}
Bendros nuorodos:
* [http://www.gov.vc/ Oficiali vyriausybės svetainė], ''anglų k.''
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vc.html Statistika pagal CŽV] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160213093951/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vc.html |date=2016-02-13 }}, ''anglų k.''
* [http://en.wikivoyage.org/wiki/Saint_Vincent_and_the_Grenadines Wikivoyage gidas], ''anglų k.''
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/caribbean/St.Vincent-physical-map.gif Sent Vinsento ir Grenadinų fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/caribbean/political-map-of-St.Vincent.gif Sent Vinsento ir Grenadinų administracinis-politinis žemėlapis]
* [http://goo.gl/maps/Lvibo Sent Vinsentas ir Grenadinai per google žemėlapį]
Laikas ir orai:
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=731 Kingstauno laikas]
* [http://goo.gl/maps/cMLPW Sent Vinsento ir Grenadinų oras]
{{Amerika}}
{{Tautų sandrauga}}
{{Monarchijos}}

[[Kategorija:Sent Vinsentas ir Grenadinai| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]