Peržiūrėti šaltinį Sirija

{{ŠaliesLentelė|
 pavadinimas = Sirija|
 ilgas_pavadinimas = Sirijos Arabų Respublika|
 vietinis_pavadinimas = {{ar|الجمهورية العربية السورية}}<br>{{smaller|''al-Jumhūrīyah al-ʿArabīyah as-Sūrīyah''}}|
 kilm=Sirijos|
 žemėlapis=Syria (orthographic projection).svg|
 vėliava=Flag of the United Arab Republic.svg|
 herbas=Coat of arms of Syria.svg|
 herbo_plotis = 90 |
 himnas = „[[Sirijos himnas|Sargai tėvynės]]“|
 kalbos=[[arabų kalba|arabų]]|
 sostinė=[[Damaskas]]|
 didžiausiasMiestas=[[Alepas]]|
 valdovų=1|
 titulas1=prezidentas|
 pavardė1=[[Bašaras al-Asadas]]|
 plotoVieta=87|
 plotas=185&nbsp;180<ref>{{cite web |url=http://www.mofa.gov.sy/cweb/MOEX_NEW/syria/Overview.htm|archive-url=https://web.archive.org/web/20120511155611/http://mofa.gov.sy/cweb/MOEX_NEW/syria/Overview.htm|url-status=dead|archive-date=2012-05-11|title= Syrian ministry of foreign affairs}}</ref>|
 vandens=1,1 %|
 gyvMetai=[[2020]] |
 gyventojuVieta=66|
 gyventoju=17&nbsp;500&nbsp;657|
 gyventojuTankis=118,3|
 tankumoVieta=70|
 BVPMetai=[[2020]]|
 BVPVieta=97|
 BVP=20,379|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=2 807|
 BVPGyventojuiVieta=152|
 valiuta=[[Sirijos svaras]] ([[ISO 4217|SYP]])|
 laikoJuosta=[[UTC+2]] (EET)|
 vasarosLaikas=[[UTC+3]] (EEST)|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]]|
 nepriklausomybėsDatos=[[1946]] m. [[balandžio 17]] d.|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta|
 TLD=[[sy]]<br>سوريا.|
 telKodas=+963
}}

'''Sirija''' ({{ar|سوريا|Sūriyā}}), oficialiai '''Sirijos Arabų Respublika''' ({{ar|الجمهورية العربية السورية‎|al-Jumhūrīyah al-ʿArabīyah as-Sūrīyah}}) – valstybė [[Vakarų Azija|Vakarų Azijoje]]. Šiaurėje ribojasi su [[Turkija]], rytuose ir pietryčiuose – su [[Irakas|Iraku]], pietuose – su [[Jordanija]], vakaruose – su [[Izraelis|Izraeliu]] ir [[Libanas|Libanu]]. Vakaruose Sirija prieina prie [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]]. Šalis suskirstyta į [[Sirijos muchafazos|14 muchafazų]], kurios apima 65 rajonus. Sirijos sostinė ir didžiausias miestas – [[Damaskas]].

== Istorija ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos istorija]]''

''Apie priešislamiškos Sirijos istoriją: [[Senovės Sirijos istorija]]''
=== Senovės laikotarpis ===
[[File:Syria bosra theater.jpg|thumb|left|240px|Romėnų amfiteatras [[Bosra|Bosroje]]]]

Sirija - vienas pasaulio žemdirbystės židinių ir viena seniausių civilizacijų, klestėjusi vienu metu, kaip ir [[Senovės Egiptas]] bei [[Mesopotamija]]. Dėl palankių sąlygų čia labai anksti susiformavo nuolatos gyvenamos gyvenvietės, brandžios priešistorinės kultūros. III tūkst. pr. m. e. Sirija tapo svarbia tarpininke Artimųjų Rytų prekyboje tarp Egipto, [[Šumeras|Šumero]] ir [[Hatai|Hatų]] valstybėlių (šiaurėje). Tuo metu klestėjo prekybiniai miestai, kurių svarbiausi tūkstantmečio II pusėje buvo [[Ebla]] ir [[Maris]], konkuravę dėl hegemonijos visoje Sirijoje. Kultūros srityje Sirija buvo stipriai įtakojama Mesopotamijos: iš čia atkeliavo [[dantiraštis]], kiti svarbūs pasiekimai.

III tūkst. pr. m. e. pabaigoje Eblą ir Marį prisijungė [[Akadas]], ir tik po [[III Ūro dinastija|III Ūro dinastijos]] pabaigos Senovės Sirijos miestai vėl tapo nepriklausomi. Tuo metu daugumą jų apgyvendino semitų kilmės [[amoritai]], sukūrę turtingus miestus valstybes, tokius kaip [[Jamchadas]], [[Hamatas]], [[Alalachas]], [[Katna]], [[Karchemišas]], [[Ugaritas]] ir kt. Per II tūkst. pr. m. e. dėl hegemonijos turtingoje Sirijoje kovojo Egiptas, [[Hetitų imperija]], [[Mitanija]]. Laikotarpiu XII-VIII a. pr. m. e. Sirijos miestai valstybės buvo atkūrę nepriklausomybę kaip [[siro-hetitai|siro-hetitų valstybės]], kuriose maišėsi [[aramėjai]], [[luviai]] ir [[huritai]].

Nuo VIII a. pr. m. e. Siriją valdė įvairios išorinės jėgos - galingos imperijos. Pirmiausia [[Asirija]], vėliau [[Babilonija]], [[Achemenidai]], [[Aleksandras Makedonietis]], [[Seleukidai]], [[Romos imperija]], [[Bizantijos imperija]]. Nuo Aleksandro laikų Sirija buvo smarkiai helenizuojama, pervardijami toponimai, čia įsitvirtino helenistinės vertybės, graikų kalba, galiausiai [[krikščionybė]]. Didžioji dalis Sirijos buvo gyvenama semitų aramėjų.

=== Islamo laikotarpis ===
[[Vaizdas:Mosques in Hama, Syria.jpg|thumb|240px|Minaretai Hamoje]]
[[636]] m. Sirijos regionas buvo užkariautas [[Kalifatas|Arabų Kalifato]] ir pradėta krašto islamizacija ir arabizacija. Labai greitai Sirija tapo Kalifato centrine dalimi, į kurios miestą [[Damaskas|Damaską]] [[Omejadai]] perkėlė savo imperijos sostinę. Tik įsitvirtinus [[Abasidai|Abasidams]], [[750]] m. sostinė perkelta į [[Bagdadas|Bagdadą]], ir Sirijos reikšmė sumenko. Yrant Kalifatui, Sirijoje susiformavo keletas nepriklausomų karalysčių, kurios [[XI a.]] buvo prijungtos prie [[Seldžiukų imperija|Seldžiukų imperijos]].

Tuo pat metu krašte pasirodė krikščionys iš Vakarų Europos – [[Kryžiaus karai|Kryžiaus karų]] dalyviai, kurie įkūrė krikščioniškas pakrantės valstybes ir atskyrė Siriją nuo jūros. Musulmonų karvedys [[Saladinas]] konsolidavo pajėgas prieš krikščionis ir įkūrė [[Ajubidai|Ajubidų]] dinastiją, kuri įsiviešpatavo Sirijoje ir Egipte. Tai nulėmė tolesnius glaudžius Sirijos santykius su Egiptu, nes Egipto dinastijos dažniausiai kontroliuodavo ir Siriją. 1260 m. į Siriją įsiveržė mongolų chano [[Chulagu]] pajėgos su sąjungininkais, tiek krikščionimis, tiek musulmonais. Po to kelis dešimtmečius dėl valdžios Sirijoje kariavo Egipto [[mameliukai|mameliukų]] sultonai prieš [[Ilchanatas|Ilchanatą]] iki 1323 m. sudarytos taikos.

=== Osmanų Sirija ===
[[File:Syrian women, Description de L'Universe (Alain Manesson Mallet, 1683) (cropped).jpg|thumb|Sirijos moterys, 1683 m.]]
[[1516]] m. Sirija tapo [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] dalimi ir jos sudėtyje išlieka keturis amžius. Valdant Osmanams sutriko Sirijos ekonominė ir socialinė raida. Gyventojų skaičius sumažėjo 30 %, šimtai kaimų išnyko dykumoje. Ir nors Sirija buvo nualinta Osmanų valdymo, ji ir toliau traukė Europos pirklius. [[XV a.]] Alepas, vienas didžiausių Sirijos miestų, buvo svarbiausias Artimųjų Rytų prekybos centras.

=== XX amžius ===
Žlungant Osmanų imperijai, [[1916]] m. Prancūzija ir Didžioji Britanija pasidalino Levantą, ir Prancūzijai atiteko dabartinė Sirija ir Libanas – taip vadinamasis [[Prancūzijos Sirijos mandatas]]. Prancūzai kontrolę šalyje išlaikė iki pat [[1941]] m., o [[1946]] m. Sirija ''de facto'' tapo nepriklausoma. Nuo tada jos istorija buvo formuojama pašonėje atsiradusio [[Izraelis|Izraelio]] ir nuolatinių tarptautinių neramumų, kurių metu Sirija ne kartą vienijo jėgas su Egiptu. Nestabili tarptautinė padėtis buvo vienas iš veiksnių, kuris leido [[1963]] m. ateiti į valdžią ''Baath'' partijai. Šalyje įsitvirtino vienpartinė pro-kairioji sistema. 

=== Pilietinis karas ===
{{main|Sirijos pilietinis karas}}
Tebevykstantį [[Sirijos pilietinis karas|Sirijos pilietinį karą]], įkvėpė [[Arabų pavasaris]]. Viskas prasidėjo [[2011]] m. taikiais protestais, kurie baigėsi žiauriais numalšinimais ir kuriuos vykdė Sirijos armija. [[2011]] m. liepos mėn. armijos dezertyrai susibūrė į [[Laisvoji Sirijos armija|Laisvąją Sirijos armiją]] ir pradėjo formuoti kovotojų dalinius. Opozicijoje dominuoja musulmonai [[sunizmas|sunitai]], o vyriausybėje - [[alavitai]]. Pagal įvairius šaltinius, įskaitant Jungtines Tautas, žuvo daugiau nei 100 000 žmonių. Dėl karo, iš Sirijos pabėgo apie 650 000 žmonių į [[Jordanija|Jordaniją]], [[Irakas|Iraką]], [[Libanas|Libaną]], ir [[Turkija|Turkiją]]. Besitęsiant pilietiniam karui, didėja nuogąstavimų, jog šalis gali susiskaldyti ir nustoti funkcionuoti kaip valstybė.

== Politinė sistema ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos politinė sistema]]''

Nuo [[1963]] metų Siriją valdo „Baath“ partija, kuri kontroliuoja visus vyriausybės padalinius. Valdžia sutelkta prezidento Basharo al-Assado ([[Bašaras al-Asadas|Bašaro Asado]]), [[2000]] metais perėmusio postą iš savo velionio tėvo Hafezo al-Assado (Hafezo Asado), rankose.

250 vietų Liaudies Taryba vadinamas parlamentas renkamas kas ketverius metus ir sprendžiant politinius klausimus turi mažai galių. Sirijoje nuo [[1963]] m. iki [[2011]] m. galiojo Nepaprastosios padėties įstatymas kuriuo nebuvo leidžiama jokių opozicinių partijų veikla. Įstatymas buvo panaikintas dėl milžiniškų protestų  [[2011]] m. Prieš rinkimus į liaudies Tarybą patikrinamas visų kandidatų lojalumas – jų dalyvavimui rinkimuose turi pritarti vyriausybė. Balsavimo teisę šalyje turi 7,6 mln. gyventojų.

== Administracinis suskirstymas ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos gubernijos]]''
{{Image label begin|image=Syria-blank-governorates.png|width={{{width|400}}}|float={{{float|right}}}}} 
{{Image label|x=0.1325|y=0.6525|scale={{{width|400}}}|text=[[Image:Capital city marker.svg|13px]] '''[[Damaskas]]'''}}
{{Image label|x=0.2375|y=0.7125|scale={{{width|400}}}|text=[[Damasko muchafaza|Damasko užmiestis]]}}
{{Image label|x=0.0175|y=0.7225|scale={{{width|400}}}|text=[[Kuneitros muchafaza|Kuneitra]]}}
{{Image label|x=0.07|y=0.7825|scale={{{width|400}}}|text=[[Daros muchafaza|Dara]]}}
{{Image label|x=0.1775|y=0.7975|scale={{{width|400}}}|text=[[Suveidos muchafaza|Suveida]]}}
{{Image label|x=0.305|y=0.5075|scale={{{width|400}}}|text=[[Homso muchafaza|Homsas]]}}
{{Image label|x=0.0725|y=0.4225|scale={{{width|400}}}|text=[[Tartuso muchafaza|Tartusas]]}}
{{Image label|x=0.06|y=0.3025|scale={{{width|400}}}|text=[[Latakijos muchafaza|Latakija]]}}
{{Image label|x=0.245|y=0.3725|scale={{{width|400}}}|text=[[Hamos muchafaza|Hama]]}}
{{Image label|x=0.1675|y=0.2525|scale={{{width|400}}}|text=[[Idlibo muchafaza|Idlibas]]}}
{{Image label|x=0.28|y=0.19|scale={{{width|400}}}|text=[[Alepo muchafaza|Alepas]]}}
{{Image label|x=0.4475|y=0.24|scale={{{width|400}}}|text=[[Rakos muchafaza|Raka]]}}
{{Image label|x=0.6525|y=0.39|scale={{{width|400}}}|text=[[Deir az Zoro muchafaza|Deir az Zoras]]}}
{{Image label|x=0.6625|y=0.15|scale={{{width|400}}}|text=[[Hasekės muchafaza|Hasekė]]}}
{{Image label end}}

Sirija yra padalinta į 14 gubernijų (''muhāfazų''), kurios vadinamos pagal jų administracinius centrus:
* [[Alepas]]
* [[Chasekė]]
* [[Damaskas]]
* [[Dara]]
* [[Deir az Zauras|Deir az Zoras]]
* [[El Kuneitra|Kuneitra]]
* [[Es Suveida|Suveida]]
* [[Hama]]
* [[Homsas]]
* [[Idlibas]]
* [[Latakija]]
* [[Raka]]
* [[Tartus|Tartusas]]
Didžioji El Kuneitros gubernijos dalis nuo [[1967]] m. yra okupuota [[Izraelis|Izraelio]].

== Geografija ==
[[File:SlinfahPeak.jpg|thumb|240px|Nusarijos kalnai]]
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos geografija]]''

Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys. Vakarinę dalį užima pakrantės [[lyguma]] su derlingiausia šalies žeme. Čia gyvena dauguma [[sirai|sirų]]. [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrante Sirija tęsiasi 180 km nuo [[Turkija|Turkijos]] iki [[Libanas|Libano]], čia įsikūrę du dideli [[uostas|uostai]], [[Tartusas]] ir [[Latakija]]. Pakrantės lygumą nuo vidinių šalies rajonų skiria keletas kalnagūbrių - [[Antilibanas]], [[Nusarijos kalnai]], [[Drūzų kalnai]], [[Golano aukštumos]] ir keletas derlingų baseinų, kuriuose įsikūrę dideli miestai. Į rytus nuo kalnų plyti [[Džezira|Džeziros]] plynaukštė, nedideli plokščiakalniai ir akmenuota [[dykuma]]. Pusę šalies užima [[Sirijos dykuma]], nusidriekusi į [[Jordanija|Jordaniją]], Vakarų [[Irakas|Iraką]] ir šiaurės [[Saudo Arabija|Saudo Arabiją]]. Aukščiausia šalies vieta yra [[Hermono kalnas]] Libano pasienyje (2814 m).

Svarbiausia šalies upė - [[Eufratas]], sudarantis 80 % Sirijos vandens resursų. Ant upės įrengta hidroelektrinė, sudarytas didelis [[Asadas|Asado tvenkinys]]. Sirijos teritorijoje į Eufratą suteka keletas intakų, iš kurių svarbiausi [[Chabūras]] ir [[Balichas]]. Kita svarbi upė - vakaruose tekantis [[Orontas]]. 

[[Klimatas]] subtropinis (pajūryje) ir tropinis (vidinėse srityse). Šias juostas skiria šalies vakaruose iškilę kalnagūbriai. Metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 750-1000 mm pajūryje, 200-250 mm Damaske, iki mažiau nei 100 mm pietryčiuose. Žiemą kalnuose kartais iškrenta [[sniegas]]. Rytuose būna [[smėlio audra|smėlio audrų]]. Pakrantėje vidutinė temperatūra būna nuo 7 °C žiemą iki 27 °C vasarą, centriniuose rajonuose - atitinkamai nuo 4 iki 40 °C, o dykumoje vasarą oras įkaista virš 45 °C.  

Jūros pakrantėje ir vakariniuose kalnų šlaituose auga subtropiniai krūmynai, [[pušis|pušų]], [[Libano kedras|Libano kedrų]], [[ąžuolas|ąžuolų]], [[lauras|laurų]], [[kiparisas|kiparisų]] giraitės. Toliau rytuose būdingos [[pusdykumė]]s ir dykumos.

== Ekonomika ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos ekonomika]]''

Apie 40 % Sirijos gyventojų dirba žemės ūkio srityje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, bulvės, cukriniai runkeliai, miežiai, medvilnė, tabakas, lęšiai. Auginamos didelės bandos paukščių, galvijų, avių. 

Šalis perdirba naftą, apdirba maisto produktus, gamina alkoholinius gėrimus, chemikalus. Dirbinių, tokie kaip šilkas, oda, stiklas, gamyba plačiai paplitusi šalyje. Sirijoje išgaunama nafta, gamtinės dujos, fosfatai, klintys, druska.

Sirija daugiau eksportuoja nei importuoja. Importuojami įvairūs įrenginiai, maisto produktai, metalai, tekstilės produktai, chemikalai, plataus vartojimo prekės. Eksportuojama nafta, tekstilės produktai, fosfatai. Šalies mainų partneriai yra [[Vokietija]], [[Italija]], [[Prancūzija]], [[Libanas]], [[Saudo Arabija]].

== Demografija ==
[[File:Courtyard2(js).jpg|thumb|240px|[[Omejadų mečetė]]]]
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos demografija]]''

Daugiau nei 80 % Sirijos gyventojų yra [[arabai]], [[musulmonai]]. Likusiuosius sudaro 10-12 % [[krikščionybė|krikščionių]], kurių dalis save laiko [[asirai]]s, tačiau daugiausia kalba [[arabų kalba|arabiškai]], 3-6,5 % [[kurdai|kurdų]], 1-2 % [[armėnai|armėnų]] bei nedidelės [[čerkesai|čerkesų]] (apie 80 000) ir [[turkai|turkų/turkomanų]] (apie 30 000) mažumos. Didžioji dalis dabartinių Sirijos arabų yra kilę iš viduramžiais islamizuotų ir arabizuotų krikščionių-aramėjų gyventojų.

Šalia nuolatinių gyventojų yra didelė dalis arabiškai kalbančių pabėgėlių (482 000), iš jų 476 000 palestiniečiai, taip pat 170 000 vidaus pabėgėlių (2002 m. pabaiga).

Per [[XX a.]] Sirijos gyventojų skaičius stipriai išaugo. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Sirijoje gyveno ne daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų. Apie [[1970]] m. gyventojų skaičius pasiekė 6 mln., t. y. padidėjo keturis kartus. Šiuo metu yra 18 mln. gyventojų, t. y. dvylika kartų daugiau nei po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]].

=== Religija ===
Apie 70 % gyventojų yra [[musulmonai]] [[sunitai]]; apie 12  % – [[alavitai]], nuo 2 % iki 3 % – [[drūzai]] ir apie 2 % [[šiitas|šiitų]]; 10–12 % gyventojų priklauso įvairioms krikščionių konfesijoms.

== Kultūra ==
''Pagrindinis straipsnis: [[Sirijos kultūra]]''

== Kita informacija ==
* [[Sirijos ginkluotosios pajėgos]]
* [[Sirijos ryšiai]]
* [[Sirijos transportas]]
* [[Sirijos tarptautiniai santykiai]]
* [[Sirijos šventės]]

== Nuorodos ==
{{wikivoyage|Syria}}
{{Commons|سوريا}}
{{vikižodynas}}
''Dalį Sirijos interneto svetainių galima pasikeisti į anglų ar kitas kalbas.''

Bendros žinios:
* [http://syriatourism.org/ Syriatourism.org] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210711182804/http://www.syriatourism.org/ |date=2021-07-11 }}
* [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sy.html CŽV statistika apie Siriją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171229122345/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sy.html |date=2017-12-29 }}
* [http://www.urm.lt/index.php?-2121749804 Rekomendacija vykstantiems į Siriją]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Lietuvos [http://www.urm.lt Užsienio reikalų ministerijos puslapyje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190930204734/http://www.urm.lt/ |date=2019-09-30 }}
Žinių svetainės:
* [http://rtv.gov.sy/ Sirijos radijas ir televizija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120117225806/http://www.rtv.gov.sy/ |date=2012-01-17 }}
* [http://sana.sy/ Žinių tarnyba "Sana"]
Žemėlapiai:
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Syria-physical-map.gif Fizinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/political-map-of-Syria.gif Politinis/administracinis žemėlapis]
* [http://www.ezilon.com/maps/images/asia/Syrian-road-map.gif Kelių žemėlapis]
* [http://maps.google.co.uk/maps?hl=en&ll=33.979809,39.990234&spn=21.173629,43.198242&gl=uk&vpsrc=6&t=p&z=5 Sirija google žemėlapyje]
Laikas ir orai:
* [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=487 Sirijos laikas]
* [http://maps.google.co.uk/maps?q=Syria&hl=en&ll=34.804783,39.001465&spn=5.257937,10.799561&oq=syria&gl=uk&hnear=Syria&t=p&z=7&vpsrc=0&lci=weather Sirijos orų žemėlapis]

{{Azija}}
{{Arabų lyga}}

[[Kategorija:Valstybės]]
[[Kategorija:Sirija| ]]