Peržiūrėti šaltinį Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia

{{coord|55.0903192|22.9164995|type:landmark|display=title}}
{{Protestantų bažnyčia|zvyriai.jpg|liuteronai|Jurbarko rajonas|Skirsnemunė|Nemuno g. 68|medis|[[1849]] m.|[[liaudies architektūra]]|Mindaugas Kairys}}

'''Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Skirsnemunė]]je, Nemuno g. 68, šalia kelio {{KK141}}, ties [[Žvyriai|Žvyrių]] kaimo riba. 

200 m į vakarus nuo bažnyčios, kitoje [[Talkotas|Talkoto]] upelio pusėje įsikūrusios evangelikų liuteronų kapinės. Bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklinis akmuo ištremtų parapijiečių atminimui.

== Istorija ==

[[Vaizdas:Skirsnemunė (Žvyriai), evangelikų liuteronų bažnyčia.JPG|miniatiūra|180px|left|Bažnyčia 2016 m. gruodžio mėn.]]
Ankstyviausi liudijimai apie [[Liuteronybė|liuteronus]] [[Skirsnemunė]]s-[[Žvyriai|Žvyrių]] apylinkėse siekia XVI amžių.

Žvyrių evangelikų liuteronų parapija susikūrė XVIII amžiuje, bažnyčią aptarnaudavo iš Prūsijos t. y. [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], atvykstantys kunigai.

Profesorius Jurgis Gimbutas, nurodo tris bažnyčios statybos datas: [[1759]] m. pastatyta medinė bažnyčia, [[1849]] m. – nauja medinė, [[1886]] m. – atnaujinta ta pati bažnyčia. Anoniminis autorius laikraštyje „[[Srovė (laikraštis)|Srovė]]“ rašė: apie [[1760]] m. parapija turėjusi savo bažnyčią, o [[1788]] m. prie vieškelio, [[Nemunas|Nemuno]] lankoje buvusi pastatyta nauja bažnyčia.

[[1837]]–[[1850]] m. Žvyrių bažnyčios zonoje buvo apie 2500 evangelikų liuteronų.
Nuo [[1852]] m. pakrikštytųjų perpus sumažėjo. Profesoriaus Piročkino nuomone, to priežastis gana aiški: 1851 m. buvo atidaryta [[Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia|Jurbarko bažnyčia]], į kurią dabar kreipėsi beveik visa vakarų ir šiaurės vakarų [[Jurbarkas|Jurbarko]] valsčiaus dalis.
[[1862]] m. parapijos narių knygoje užregistruoti 1205 parapijiečiai. Iš jų – 605 vyriškos lyties, 600 – moteriškos. Tą skaičių sudaro 235 šeimos iš 29 vietovių.

[[1849]] m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. [[1860]] m., padedant dvarininkui Puslovskiui, atnaujintas zakristijono namas, kuris iki šių dienų yra išlikęs ir tarnauja kaip bažnyčios klebonija. 1857 m. nupirktas laukas, esantis prie bažnyčios. 1860 m. konsistorijos išrūpinamas 40 ha. laukas.

[[1900]] m. sudaryta savarankiška [[Adjunktas#Protestantų bažnyčia|adjunktūra]], apimanti [[Raseiniai|Raseinius]], Žvyrius bei Jurbarką. Adjunktu paskirtas latvis kun. Nikolajus Ozolinis, kuris apsigyveno [[Jurbarkas|Jurbarke]]. Žvyriuose pakaitomis buvo laikomos pamaldos lietuvių ir vokiečių kalbomis. Žvyrius ir Jurbarką N. Ozolinis aptarnavo iki [[1910]] m. Jis tuometinės valdžios buvo priverstas palikti Jurbarką dėl tautinių konfliktų, kilusių tarp Jurbarko parapijos lietuvių ir vokiečių. Panašių nesutarimų tiek Jurbarko, tiek Žvyrių parapijose buvo iki pat [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].

[[1911]]–[[1916]] m. Skirsnemunės ir Jurbarko klebonu buvo Karolis Jozefi (''Karllow Josefi''). [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] laikotarpiu parapijos gyvenimas buvo apmiręs. 

[[1917]] m. [[Konfirmacija|konfirmacijos]] pamaldas laikė kun. Garmeisteris (''Garmeister''). Nuo 1917 m. vidurio iki [[1919]] m. pradžios Žvyriuose kunigavo Reidys. 1919 m. jį pakeitė kun. Dovydas Jurkatis (''Jurkat''), čia kunigavęs iki [[1924]] m. vidurio. Šis kunigas [[1923]] m. [[liepos 7]] d. iš sakyklos atsisakęs lietuviams laikyti pamaldas. Po kurio laiko, įsikišus į įvykius pačiam vidaus reikalų ministrui Žalkauskui, Jurkatis buvo priverstas išvykti kitur.
[[Vaizdas:Skirsnemunė (Žvyriai), evangelikų liuteronų bažnyčioje.JPG|miniatiūra|180px|left|Interjeras]]

Nuo 1924 m. iki [[1929]] m. klebonavo kun. M. Jakšas. [[1930]] m. konfirmaciją pravedė kun. diak. Jonas Pauperas, baigęs Kauno [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Evangeliškos teologijos fakultetą ir 1929 m. ordinuotas bei paskirtas klebonu Jurbarke bei Žvyriuose. Vėliau jis išvyko tęsti studijų į [[Šveicarija|Šveicariją]]. Grįžęs tapo docentu Vytauto Didžiojo universitete.

Po Jono Paupero išvykimo Žvyrių klebonu buvo kun. [[Hermanas Jėkelis]], čia kunigavęs iki [[1939]] m. Jis administravo Žvyrių, [[Sudargas|Sudargo]], Jurbarko bei [[Raseiniai|Raseinių]] parapijas. Šiuo laikotarpiu [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] perėmė Lietuva. Vokiečiai evangelikai siekė pabrėžti savo tautos pranašumą ir duominuoti parapijose, nors jų skaičius parapijose ir buvo mažesnis. Lietuviškoji parapijų dalis priešinosi vokietinimui bei vokiečių siekiams dominuoti. Šią nesantaiką patyrė ir Žvyrių bei Jurbarko parapijos. H. Jekelio požiūris į tautinių grupių nesutarimus išliko neaiškus.

Parapijai priklausė 1223 parapijiečiai. Nuo [[1934]] m. parapija pastatė naujus tvartus, daržinę, [[malkinė|malkinę]] ir nudažė kleboniją iš lauko, aptvėrė klebonijos kiemą, padarė šventorių, suremontavo bažnyčią iš vidaus, be to, atliko gana daug kitų smulkesnių darbų. Bažnyčią ir jos turtą parapijiečiai bei kunigas saugojo ir tvarkė. Tuo metu Žvyrių parapija neturėjo [[vargonai|vargonų]]. Bet vargonus ketinta įsigyti, nes tarp parapijos dokumentų buvo rastas reklaminis bukletas su vargonų aprašymu. 

Žvyrių parapijos administratoriumi buvo paskirtas kun. J. Stanaitis. Nuo 1939 m. [[vasario 1]] d. Žvyrių parapijos administratoriumi paskirtas kun. Pranas Nikštaitis, kuris paliktas administruoti ir [[Šilalė]]s parapiją. J. Stanaitis toliau administravo Jurbarko parapiją.

[[1940]] m. [[Raudonoji armija]] okupavo Lietuvą. [[Vokietija]] paskelbė savo tautiečių [[repatriacija|repatriaciją]]. Šia galimybe pasinaudojo ne tik vokiečių tautybės žmonės, bet ir dalis lietuvių. Jurbarko parapiją paliko ir kun. J. Stanaitis. Iš Stanaičio Jurbarko parapiją perėmė Lietuvoje pasilikęs kun. Jurgis Gavėnis ([[1909]]-[[1980]]). 1940 m. [[liepos 1]] d. Žvyriuose dar kunigavo kun. P. Nikštaitis. 

[[1941]] m. į Lietuvą atėjus [[vermachtas|vokiečių kariuomenei]], drauge su kitais Lietuvos gyventojais nukentėjo ir evangelikai. [[1944]] m. traukiantis vokiečių kariuomenei, daugeliui atsirado galimybė pasitraukti į vakarus ir išvengti sovietinių represijų. Dalis evangelikų parapijiečių ir kunigų šia galimybe pasinaudojo. Tačiau daug Žvyrių bei Jurbarko parapijiečių pasiliko savo gimtinėje. Su jais liko ir kun. Jurgis Gavėnis. Nuo [[1945]] m. [[balandžio 22]] d. didelė dalis (apie 70 šeimų) Jurbarko ir Žvyrių parapijiečių buvo ištremta į [[Tadžikija|Tadžikiją]]. 

Po karo bažnyčios liko stovėti abejose parapijose. Taip pat abi parapijos buvo įregistruojamos. Jurbarko parapija registruota [[1947]] [[liepos 8]] d. Kada registruota Žvyrių parapija, žinių neturima. Tačiau jau [[spalio 15]] d. buvo areštuotas J. Gavėnis ir kalinamas iki [[1956]] m.

[[1952]] m. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia buvo uždaryta. Žvyrių – [[Skirsnemunė]]s bažnyčia tapo vienu iš evangelikų liuteronų religinių centrų, nes čia susibūrė tikintieji iš Jurbarko, [[Kaunas|Kauno]], [[Smalininkai|Smalininkų]] ir daugelio kitų vietovių, kur parapijos buvo išnaikintos.

Visą sovietmetį parapija buvo vadinama „Žvyrių – Skirsnemunės parapija". Iki [[1962]] m. vidurio parapiją aptarnavo kun. A. Briedis. Iki [[1972]] m. parapiją administravo kun. Petras Knispelis. Nuo 1972 iki [[1997]] m. parapijos kunigu tarnavo kun. Jonas Okas.

== Nuorodos ==
{{commonscat|Evangelical-Lutheran Church, Skirsnemunė}}
* [http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Skirsnemunes-Zvyriu-parapija Skirsnemunės-Žvyrių liuteronų parapija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100409074933/http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Skirsnemunes-Zvyriu-parapija |date=2010-04-09 }}
* [http://www.jurbarke.puslapiai.lt/Pages/Skirsnemune.php?id=1 Skirsnemunės parapija]
* Piročkinas A. "Evangelikai liuteronai". - "Jurbarkas. Istorijos puslapiai". - Pradai. - V. - 1996

[[Kategorija:Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios]]
[[Kategorija:Jurbarko rajono bažnyčios]]
[[Kategorija:Skirsnemunė]]