Peržiūrėti šaltinį Turkų kalba

{{kalba|kalba=Turkų kalba<br />''Türkçe''|spalva=yellowgreen|
 šalys=[[Turkija]], [[Kipras]], [[Azerbaidžanas]], [[Bulgarija]], [[Vokietija]], [[Makedonija]] ir kt.|
 kalbančiųjų=Gimtoji ~80 mln. (2021)<ref name=Johanson2021>{{citation|author=Johanson, Lars|year=2021|title=Turkic|url=https://books.google.com/books?id=huk9EAAAQBAJ&q=Turkish+is+the+largest+and+most+vigorous+Turkic+language%2C+spoken+by+over+80+million+people&pg=PT134|quote=Turkish is the largest and most vigorous Turkic language, spoken by over 80 million people, a third of the total number of Turkic-speakers... Turkish is a recognized regional minority language in North Macedonia, Kosovo, Romania, and Iraq.|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781009038218}}</ref>  <br>88 mln. ([[gimtoji kalba|gimtoji]] ir antroji)|
 vieta=23|
 kilmė=
[[Altajaus kalbos|Altajaus]]<br />&nbsp;[[Tiurkų kalbos|tiurkų]]<br />&nbsp;&nbsp;[[Ogūzų kalbos|ogūzų]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''turkų'''|
 oficiali={{flag|Cyprus}}<br>{{flag|Turkish Republic of Northern Cyprus|name=Šiaurės Kipras}}<br>{{flag|Turkey}} |
 iso639-1=tr|
 iso639-2=tur|
 iso639-3=tur|
 sil=|
paveikslėlis=Idioma turco.png}}
'''Turkų kalba''' (''Türkçe'') – [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų grupės]] kalba.<ref>{{VLE|XXIV|254||[[Vidas Kavaliauskas]]. Turkų kalba}}</ref> [[Turkija|Turkijos]], [[Kipras|Kipro]] bei [[Turkų Kipras|Šiaurės Kipro]] valstybinė kalba; gimtoji turkų kalba. Taip pat vartojama [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Graikija|Graikijoje]], [[Kosovas|Kosove]], [[Makedonija|Makedonijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]] bei milijonų turkų imigrantų [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Austrija|Austrijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] bei kitose [[ES]] valstybėse.

== Istorija ==
Rašto paminklai, užrašyti [[senoji tiurkų kalba|senąja tiurkų kalba]] žinomi nuo [[VII a.|VII]]–[[VIII a.]], rasti [[Orchono slėnis|Orchono slėnyje]] ([[Mongolija]]). Jie buvo užrašyti [[Orchono raštas|senuoju tiurkų raštu]], dar vadinamu tiurkų [[runos|runomis]]. VI–[[XI a.]] tiurkams migruojant į vakarus, tiurkų kalbos paplito po Centrinę Aziją. Viena iš [[ogūzai|ogūzų]] genčių, [[seldžiukai]], kalbėję [[ogūzų kalba]], XI a. pasiekė [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]]. Tame pačiame amžiuje [[Karachanidų chanatas|Karachanidų chanato]] mokslininkas [[Mahmudas al Kašgaris]] parašė pirmą tiurkų kalbos žodyną.

[[950]] m. seldžiukai priėmė islamą, dėl to jų kalba pasipildė arabiškais ir persiškais skoliniais. Seldžiukų vartota ogūzų kalba palaipsniui virto [[turkų osmanų kalba]]. Ji buvo užrašoma [[arabų raštas|arabų raštu]], turėjo turtingas literatūrines tradicijas. Ši kalba, pasižymėjusi itin didele arabų ir persų skolinių gausa, buvo vartojama aukštuomenės, intelektualų, o tarp paprastų žmonių vystėsi šnekamoji („grubioji“) turkų kalba.

Šiuolaikinė turkų kalba susidarė žlugus [[Osmanų imperija]]i. [[1928]] m., praėjus penkeriems metams po Respublikos paskelbimo, jos įkūrėjas [[Mustafa Kemalis Atatiurkas]] įsakė iki tol turkų kalboje vartotus arabiškus rašmenis pakeisti lotyniškais. Tai buvo viena iš daugelio jo reformų, norint sumoderninti Turkiją ir priartinti prie Europos. [[1932]] m. įsteigtas Turkų kalbos institutas (''Türk Dil Kurumu''), nepriklausoma organizacija. Institutas skelbė, jog kalbos grynumą galima apginti tik atsisakant įsisenėjusių skolinių, daugiausia iš [[Arabų kalba|arabų]] bei [[Persų kalba|persų]] kalbų. Netrukus buvo sukurti ir pradėti vartoti nauji turkiški kai kurių žodžių atitikmenys. Osmanų vartoti skoliniai uždrausti vartoti spaudoje, o atitikmenys jiems kurti iš šnekamosios turkų kalbos, kuriant naujadarus bei ieškant variantų senojoje tiurkų kalboje.

Perėjimas iš osmanų į turkų kalbą nebuvo staigus, dar ir dabar daug žmonių, gimusių prieš 1940 m. vartoja persiškus ir arabiškus skolinius. Net ir paties Atatiurko 1927 m. sakytoje kalboje gausu osmaniškų žodžių, todėl vėliau buvo parengti net 3 šios jo kalbos vertimai.

Prieštaringos situacijos dėl skolinių išlikusios iki šių laikų, dažnai yra vartojami tiek persiški ir arabiški žodžiai, tiek naujadarai. Kalba pildosi ir angliškais, prancūziškais skoliniais.

== Geografinis paplitimas ==
[[Vaizdas:Map of Turkish Language.svg|thumb|300px|{{legend|#004DFF|Šalys, kuriose turkų kalba yra oficiali}}
{{legend|#88C4FF|Šalys, kuriose ji pripažinta mažumos kalba}}
{{legend|#AFEEEE|Šalys, kuriose ji yra pripažinta mažumos kalba ir viena iš oficialių kalbų bent vienoje savivaldybėje}}]]
Turkų kalba paplitusi ne tik Turkijoje, bet ir buvusios Osmanų imperijos teritorijoje, ypač [[Balkanai|Balkanuose]]. Ši kalba yra valstybinė Turkijoje, Kipre ir turkų valdomame Šiaurės Kipre, regioninį statusą turi Kosove, Rumunijoje ir Makedonijoje. XX a. antroje pusėje daug turkų emigravo į vakarų Europos šalis – Vokietiją, Nyderlandus, [[Belgija|Belgiją]], [[Prancūzija|Prancūziją]], [[Švedija|Švediją]], [[JK|Jungtinę Karalystę]], [[Šveicarija|Šveicariją]], [[Austrija|Austriją]] ir kt. Tiesa, dalis jų jau nebekalba turkiškai. Turkų kalbą kontroliuoja 1932 m. įkurta Turkų kalbos asociacija.

=== Tarmės ===
Turkų kalba turi didelę [[tarmė|tarmių]] įvairovę. Oficialioji turkų kalba paremta [[Stambulo tarmė]]s pagrindu. Už šiandieninės [[Turkija|Turkijos]] ribų yra susiformavusios tokios tarmės: [[Rumelija|Rumelijos]] turkų (šiaurės [[Graikija]], [[Makedonija]], [[Bulgarija]]), [[Kipro turkai|Kipro turkų]], [[Balkanų gagaūzų turkų kalba|Balkanų gagaūzų turkų]]. Jos susiformavo dar Osmanų laikais ir nepaveiktos ar mažai paveiktos reformų. [[Anatolija|Anatolijos (Mažosios Azijos)]] tarmės skiriamos į 3 pagrindines grupes: rytų, pietryčių ir vakarų. Rytinės tarmės sudaro dialektinį tęsinį su [[azerbaidžaniečių kalba|azerbaidžaniečių]] tarmėmis, [[Trabzonas|Trabzono]] tarmės paveiktos [[graikų kalba|graikų kalbos]], [[hamešinai|hamešinų]] tarmė – [[armėnų kalba|armėnų kalbos]]. [[Karamanlidai|Karamanlidų]] tarmė, vartota turkų stačiatikių, pasižymi didele permaiša su [[graikų kalba]] ir užrašoma [[graikų raštas|graikų raštu]].

== Fonetika ==
Turkų kalba turi šiuos [[balsis|balsius]] – ‹a›, ‹e›, ‹ı›, ‹i›, ‹o›, ‹ö›, ‹u›, ‹ü›. Kalba neturi [[dvibalsis|dvibalsių]], o kai greta atsiduria du balsiai (pvz., arabiškuose skoliniuose), jie tariami atskirai. Tiesa, silpnas dvibalsis tariamas, kuomet du balsius skiria raidė ğ (pvz., ''soğuk'' bus tariama [soʊk]). Turkų kalba, kaip ir daugelis kitų tiurkų kalbų, pasižymi [[balsių harmonija]] – žodyje naudojami tik užpakalinės eilės balsiai (a, ı, o, u) arba tik priekinės eilės (e, i, ö, ü). Kadangi turkų kalba yra agliutinacinė (žodžio priklausomybė keičiama pridedant priesagas), [[priesaga]] priklauso nuo paskutinio skiemens balsio eilės, pvz., daugiskaitos priesaga ''-lar/ler'' naudojama taip: po užpakalinės eilės balsio eina -lar (''yıld'''ı'''z'' – ''yıldız'''lar'''''), o po priešakinės eilės balsio eina -ler (''d'''i'''l'' – ''dil'''ler'''''). Kitas variantas, kai priesaga gali būti net 4 tipų, priklausomai ne tik nuo eilės, bet ir atvirumo/uždarumo: ''Türkiye<nowiki>'</nowiki>'''dir''', kapı'''dır''', gün'''dür''', palto'''dur'''''. [[Balsių harmonizavimas]] netaikomas sudurtiniams žodžiams bei skoliniams.

Turkų kalba turi 24 [[priebalsis|priebalsius]]: nosinius (m, n), sprogstamuosius (p, b, t, d, tʃ, dʒ, c, ɟ, k, ɡ), pučiamuosius (f, v, s, z, ʃ, ʒ, ɰ, h), pusbalsius (ɫ, l, j) ir virpamąjį (ɾ). Fonema /ɰ/ turkų kalboje žymima raide ğ reiškia labai silpną garsą, artimą lietuvių h. Ši [[fonema]] niekad nebūna žodžio ar skiemens pradžioje, o tik po balsio.

[[Kirtis]] paprastai būna paskutiniame skiemenyje. Išimtys būna skoliniuose, žodžiuose su priesagomis, vietovardžiuose, prieveiksmiuose.

== Abėcėlė ==
{{main|Turkų kalbos abėcėlė}}
Dabartinė turkų kalbos [[abėcėlė]] (''alfabe'') patvirtinta [[1928]] m. ir pakeitė iki tol naudotą [[arabų raštas|arabų rašto]] pagrindu sukurtą [[osmanų abėcėlė|osmanų abėcėlę]]. Buvo atsisakyta balsių a, i, u ilgųjų variantų žymėjimo, trijų skirtingų z raidžių (kadangi turkų kalboje tariama vienodai, o arabų kalba turi skirtingus tarimus, prie kurių osmanai prisitaikė). Abėcėlė fonetinė, kiekviena raidė atitinka atskirą garsą. Viena iš išskirtinių turkų abėcėlės raidžių – [[i]] su tašku ir i be taško ([[ı]]). Pastaroji reiškia gerklinį garsą y (kaip rusų ы). Be žemiau pateiktų raidžių dar kartais (bet dabar jau retai) naudojamos raidės â, î, û. Jos skirtos atskirti vienodai rašomus, bet skirtingą reikšmę turinčius žodžius, bei ilguosius balsius arabiškuose skoliniuose.

{| border=0 style="border-collapse:collapse; text-align:center"
| width=15|A || width=15|Â || width=15|B || width=15|C || width=15|Ç || width=15|D || width=15|E || width=15|F || width=15|G
| width=15|Ğ || width=15|H || width=15|I || width=15|İ || width=15|Î || width=15|J || width=15|K || width=15|L || width=15|M
| width=15|N || width=15|O || width=15|Ö || width=15|P || width=15|R || width=15|S || width=15|Ş || width=15|T
| width=15|U || width=15|Ü || width=15|Û || width=15|V || width=15|Y || width=15|Z
|-
|a ||â ||b ||c ||ç ||d ||e ||f ||g
|ğ ||h ||ı ||i ||î ||j ||k ||l ||m
|n ||o ||ö ||p ||r ||s ||ş ||t
|u ||ü ||û ||v ||y ||z
|}

== Gramatika ==
{{main|Turkų kalbos gramatika}}

Turkų kalba – [[agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], turinti daug [[afiksas|afiksų]], ypač [[priesaga|priesagų]] ir [[galūnė|galūnių]]. Vienas žodis gali turėti daug afiksų, su jais iš daiktavardžio šaknį turinčio žodžio galima padaryti veiksmažodį, ir atvirkščiai. Dauguma afiksų žymi žodžio gramatinę padėtį. Dėl tokio afiksų naudojimo turkų kalboje neretai sutinkami ir gan ilgi žodžiai. Ilgiausiu turkišku žodžiu laikomas juokais padarytas ''Çekoslovakyalılaştıramadıklarımızdanmışsınız'' („tu sakai esąs tas, kurio mes negalėtume paversti čekoslovaku“).

Turkų kalbos [[daiktavardis]] neturi [[artikelis|artikelio]], nekaitomas [[gramatinė giminė|giminėmis]], turi 6 [[linksnis|linksnius]]. Skaičių nurodantis afiksas -lar/-ler visada eina tuoj po daiktavardžio šaknies, prieš kitus afiksus.

{|class="wikitable" border="1"
|-
!rowspan="2"|Linksnis
!rowspan="2"|Galūnė
!colspan="2"|Pavyzdžiai
!rowspan="2"|Reikšmė
|-
!''köy'' „kaimas“
!''ağaç'' „medis“
|-
|[[vardininkas]]
|Ø (nėra)
|''köy''
|''ağaç''
| kaimas/medis
|-
|[[kilmininkas]]
|''-in''
|''köyün''
|''ağa'''c'''ın''
|kaimo/medžio
|-
|[[naudininkas]]
|''-e''
|''köye''
|''ağa'''c'''a''
|kaimui/medžiui
|-
|[[galininkas]]
|''-i''
|''köyü''
|''ağa'''c'''ı''
|kaimą/medį
|-
|[[abliatyvas]]
|''-den''
|''köyden''
|''ağaç'''t'''an''
|iš kaimo/iš medžio
|-
|[[vietininkas]]
|''-de''
|''köyde''
|''ağaç'''t'''a''
|kaime/medyje
|}

Galininkas naudojamas tik su žymimaisiais objektais. Daugiskaitos galūnė nenaudojama kuomet prieš daiktavardį jau yra nurodytas objektų skaičius (pvz., „3 kaimai“ ''uç köy'' ne ''üç köyler''). Be to, turkų kalboje priklausomybės įvardis eina kaip daiktavardžio afiksas – ''evim'' „mano namas“ (''ev'' – „namas“, ''im'' – „mano“), ''evimde'' – „mano name“, ''eviniz'' – „jūsų namas“, ''evinizdeyim'' – „aš esu jūsų name“ (''ev'' – „namas“, ''iniz'' – „jūsų“, ''de'' – vietininkas, ''(y)im'' – „esu“). Turkų kalba taip pat turi sudėtingą daiktavardžių tarpusavio derinimą.

[[būdvardis|Būdvardžiai]] nelinksniuojami, bet dažnai gali virsti daiktavardžiais, pvz., ''güzel'' („gražus“) – ''güzeller'' („gražuoliai/ės“). Būdvardžiai ''var'' („esąs“) ir ''yok'' („nesąs“) vartojami kaip veiksmažodis „būti“: ''süt yok'' – „nėra pieno“.

[[veiksmažodis|Veiksmažodžiai]] asmenuojami kaitant galūnes, gali būti neigiamieji, galimieji ir negalimieji. Kaitomi laikais (esamasis, būtasis, būsimasis, [[aoristas]] [bendrasis, nežymimasis]), [[nuosaka|nuosakomis]] (tariamoji, liepiamoji, atpasakojamoji, geidžiamoji, reikiamoji), [[veikslas|veikslais]]. Neiginys -me naudojamas iš karto po veiksmažodžio šaknies.

Žodžių tvarka sakinyje paprastai yra veiksnys-papildinys-tarinys, tačiau, norint pabrėžti kurią nors iš sakinio dalių, tvarką galima sukeisti.

== Žodynas ==

{{main|Turkų kalbos žodynas}}
2005 m. Turkų kalbos asociacijos išleistame ''Güncel Türkçe Sözlük'' žodyne, sudarytame iš 104 481 įrašų, 14 % sudaro svetimos kilmės žodžiai.
[[Vaizdas:Turkų kalbos žodžių kilmė.png|thumb|250px|Turkų kalbos žodžių kilmė]]
{| style="margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; width:25%; margin-top:0.75em; background:#f4f4f4; text-align:left; font-size:90%; float: right; border: 1px {{{spalva|#DDDDDD}}} solid;" cellpadding="2"
|<center>'''Įvardžiai'''</center>
|----
! Lietuviškai
! Turkiškai
|-----
| Aš
| Ben
|-{{pilka eilutė}}
| Tu
| Sen
|-----
| Jis
| O
|-{{pilka eilutė}}
| Ji
| O
|-----
| Mes
| Biz
|-{{pilka eilutė}}
| Jūs
| Siz
|-----
| Jie
| Onlar
|-{{pilka eilutė}}
| Jos
| Onlar
|}

* Sveikas/Sveika/Sveiki!: ''Selam!''
* Labas!: ''Merhaba!''
* Labas rytas: ''Günaydın''
* Laba diena: ''İyi Günler''
* Labas vakaras: ''İyi Akşamlar/Yakşamlar''
* Malonu jus matyti: ''Seni görmek güzel''
* Sveikas atvykęs/sveiki atvykę: ''Hoşgeldin(iz)''
* Kaip sekasi?: ''Nasıl gidiyor/Nasılsın?''
* Ačiū: ''Teşekkürler/Teşekkür ederim''
* Prašau (prašant, nurodant): ''lütfen''
* Viso/iki: ''Sonra görüşürüz''
* Viso gero/viso labo: ''Hoşça kal''
* Labanakt: ''İyi geceler''
* Iki malonaus susitikimo: ''Görüşmek üzere''
* Atsiprašau: ''Üzgünüm''
* Telaimina tave Dievas: ''Allaha emanet ol''

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{Vikižodynas|turkų kalba}}
{{InterWiki|code=tr}}
* {{Ethnologue|tur}}
* [http://marmaris.org/Marmaris_blog/blogs/common_turkish_phrases/archive/tags/Turkish+Phrases/default.aspx Turkiškos frazės su video] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101011000010/http://marmaris.org/marmaris_blog/blogs/common_turkish_phrases/archive/tags/Turkish+Phrases/default.aspx |date=2010-10-11 }}
* [http://www.dictionarist.com Kalbantis turkų žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210505085643/http://www.dictionarist.com/ |date=2021-05-05 }}

{{SavStr}}
{{Tiurkų kalbos}}

[[Kategorija:Tiurkų kalbos]]