Peržiūrėti šaltinį Veprių dvaras

{{coord|55|08|54|N|24|34|10|E|type:landmark|display=title}}
{{Dvaras
| Pavadinimas =Veprių dvaras 
| Paveiksliukas =Vepriu dvaras.jpg 
| Vieta =[[Vepriai]] 
| Įkurtas =XVI a.; XVIII a. perkeltas
| Stilius =[[Neoklasicizmas]] 
| Giminės =[[Kęsgailos]],<br />[[Marcijonas Bogdanas Oginskis]],<br />[[Melchioras Stanislovas Šemeta|Merkelis Stanislovaitis Šemeta]],<br />[[Antanas Tyzenhauzas]], <br/> [[Juozapas Dominykas Kosakovskis]],<br />[[Adomas Pliateris]] 
| Parkas = Landšaftinio stiliaus
| Dabar =
| Savininkas = Valstybės turto fondas
| Paveikslėlio apibūdinimas =Apleisti Veprių dvaro rūmai 
}}
'''Veprių dvaras''' įsikūręs [[Vepriai|Veprių]] miestelio vakaruose, [[Veprių ežeras|Veprių ežero]] šiaurės vakarų krante. Dvaro sodybą supa landšaftinio parko likučiai. Buvę dvaro ūkiniai pastatai yra gyvenami.

== Istorija ==
Dvaro pirmtake laikytina ant Veprių piliakalnio stovėjusi medinė lietuvių pilis, kurią 1384 m., tarpusavio kovų dėl valdžios [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] metu, užėmė [[Vytautas]], padedamas Kryžiuočių ordino. Piliai praradus savo gynybinę reikšmę, šalia iškilo dvaro pastatai. 

Per [[Švedų tvanas|Švedų tvaną]], 1656 m. rugpjūčio 12 d. pro Veprių dvarą Kėdainių link nuo rusų ir kazokų kariuomenės traukėsi [[Jonušas Radvila|Jonušo Radvilos]] daliniai. Ant piliakalnio buvę [[XVII amžius|XVII a.]] Šemetų pastatyti [[renesansas|renesansiniai]] dvaro rūmai buvo nuniokoti švedų per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]], 1704 m., todėl dvaro centras perkeltas į dabartinę vietą ežero terasoje, 250 m į pietvakarius. [[XIX amžius|XIX a.]] pradžioje pastatytas [[klasicizmas|klasicistinis]] vieno aukšto rūmų pastatas, prie kurio vakarinės pusės XIX a. pabaigoje pristatytas dviaukštis klasicistinis, stačiakampio formos priestatas, papuoštas keturių kolonų [[Portikas|portiku]]. 

Pirmieji žinomi Veprių dvaro valdytojai buvo lietuvių didikai [[Kęsgailos]], valdę pirmojo dvaro paminėjimo metu, 1542 m., iš kurių jis pateko į [[Minsko vaivada|Minsko vaivados]] [[Marcijonas Bogdanas Oginskis|Marcijono Bogdano Oginskio]] rankas.

Šemetoms Vepriai atiteko kaip kraitis<ref>http://dworypogranicza.pl/index.php/litwa/239-wieprze</ref>, kai [[Melchioras Stanislovas Šemeta|Merkelio Stanislovaičio Šemetos]] ir Elžbietos Hlebovičiūtės sūnus [[Ukmergė|Vilkmergės]] [[pakamaris]]<ref>https://www.geni.com/people/Melchior-Szemet-h-%C5%81ab%C4%99d%C5%BA/6000000014949515749</ref> Merkelis Šemeta (1550-?) vedė Marcijono Oginskio vyriausiąją dukterį Barborą Oginskaitę (c. 1595-c. 1651), kuri 1616 m. vyro funduotai [[Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia|Veprių bažnyčiai]] apie 1647 m. padovanojo inventorių.<ref>http://www.samogit.lt/KULTURA/Barbora_Oginskiaite_Semetiene.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190507224609/http://www.samogit.lt/KULTURA/Barbora_Oginskiaite_Semetiene.htm |date=2019-05-07 }}</ref> Šemetos ant piliakalnio kalvos pasistatydino ištaigingus renesansinius rūmus. Yra žinoma, kad Barbora Oginskaitė Šemetienė 1651 m. sudarytu testamentu Veprių dvarą užrašė savo broliui [[Minsko vaivada|Minsko vaivadai]] ir [[Trakų vaivadija|Trakų kaštelionui]] [[Aleksandras Oginskis|Aleksandrui Oginskiui]]<ref>https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/aleksander-oginski-z-kozielska-h-wlasnego {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190508134952/https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/aleksander-oginski-z-kozielska-h-wlasnego |date=2019-05-08 }}</ref> tačiau jis neilgai ją tepergyveno.

Dvaras kraičio keliu perėjo [[Naugarduko vaivada|Naugarduko vaivadai]] [[Steponas Tyzenhauzas|Steponui Tyzenhauzui]] (1630-1708), 1660 m. vedusiam Merkelio ir Barboros sūnaus [[Slanimas|Slanimo]] pakamario Gabrieliaus Šemetos (1610-1649) dukterį Barborą Šemetaitę Tyzenhauzienę (1645-?). Jų sūnus [[Jonas Steponas Tyzenhauzas]] prie dvaro formaliai prijungė Veprių bažnyčią. Pastarojo sūnus, Kupiškio ir [[Vilkmergės pavietas|Vilkmergės seniūnas]] Benediktas Tyzenhauzas (1693-?) karų nuniokotą dvarą paliko savo sūnui Mykolui. Po [[Podolė]]s seniūno Mykolo Tyzenhauzo (1725-1767) mirties dvaras atiteko jo našlei [[Livonija|Livonijos]] bajorei Barbarai von Syberg Tyzenhauzienei  (c. 1735-1811), kuri apie 1768 m. antrą kartą ištekėjo už [[Vitebsko vaivada|Vitebsko vaivados]] [[Mykolas Kosakovskis|Mykolo Kosakovskio]] (1733-1798). Brolio vaikų globą, tuo pačiu ir dvarą, siekė perimti [[Lietuvos dvaro paiždininkis]] [[Antanas Tyzenhauzas]], užginčijęs brolio testamentą. Iki 1779 m., dėl dvaro vyko aršūs teisminiai ginčai tarp jo ir Mykolo Kosakovskio. Galiausiai [[1808]] m. Mykolo Tyzenhauzo sūnus [[Rokiškio dvaras|Rokiškio dvaro]] statytojas [[Ignotas Tyzenhauzas]] (1760–1822) pardavė dvarą Barbaros ir jos antrojo vyro sūnui, [[ATR]] kariuomenės pulkininkui, [[Targovicos konfederacija|Targovicos konfederatui]], buvusiam [[Lietuvos didysis medžioklis|Lietuvos didžiajam medžiokliui]] [[Juozapas Dominykas Kosakovskis|Juozapui Dominykui Kosakovskiui]] (''Józef Dominik Kossakowski''). [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] metu jam priklausančiame dvare su 300 sukilėlių kariuomene buvo apsistojusi [[Emilija Pliaterytė]].

[[Vaizdas:Sinclair_original_sharp_small.jpg|thumb|left|Aleksandras Saint Clair]]
Dvarą, kurio žemės tuo metu užėmė apie 2700 ha, kaip savo šeimos rezidenciją perėmė Juozapo Kosakovskio jauniausia duktė Pelagija (1797-1881), [[1833]] m. antrą kartą ištekėjusi už [[Škotija|škotų]] kilmės buvusio [[Indija|Indijos]] jūrų laivyno tarnautojo, Meathie ir Kincaldrum'o ([[Angusas|Anguse]]) eskvairo Aleksandro Bower Saint Clair (1800-1880) (vietinių vadintu ''Sánkleru''); čia susilaukė sūnų būsimo Britų Imperijos generalinio konsulo [[Jasai (Rumunija)|Jasuose (Rumunija)]]<ref>https://www.ipsb.nina.gov.pl/a/biografia/stanislaw-saint-clair</ref> Aleksandro (1834-1880), būsimo sukilimo prieš Rusijos valdžią [[Bulgarija|Bulgarijoje]] organizatoriaus Stanislovo (1835-1887) ir Roberto Felikso (1839-1897) bei jaunų mirusių Jokūbo ir Olgos.<ref>V. Mačiekus ''Lietuvos valsčiai.Vepriai'', Versmė 2011, Vilnius ISBN 978-9955-589-18-1, 789955589181]</ref> Sūnus Aleksandras, kaip dailininkas mėgėjas, gražiai tapė dar turėjo ir puikų balsą. Tuo metu Veprių dvaras ir parkas buvo atnaujinti; architektūrinis ansamblis iš esmės susiformavo.[[File:VepriuRumai.jpg|thumb|right|Neišlikusių centrinių rūmų vaizdas XIX a. pabaigoje ([[Stanislovas Kazimieras Aleksandras Vladislovas Alojzijus Kosakovskis|Stanislovo Kosakovskio]] fotografija) |247x247px]] [[1855]] m. dvarą už savininkų nepaklusnumą imperijos vadovybės nurodymams sekvestravus Rusijos valdžiai<ref>T. Bairašauskaitė. Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmoje pusėje, Vilnius, 2003, p. 105</ref>, jį nusipirko dailininkės mėgėjos Onos Römerytės (''Anna Römerówna-Podbereska'', 1805-1890) ir Ksavero Podbereskio (''Ksawery Drucki-Podbereski'', 1806-1899) šeima, persikėlusi gyventi iš [[Musninkai|Musninkų]], o apie 1883 m., po gaisro, jį įsigijo grafas [[Adomas Pliateris|Adomas Alfredas Pliateris]], tačiau pats čia negyveno. Jo sūnus [[Marijonas Vandalinas Pliateris]] (''Marian Stefan Wandalin Plater'') valdė dvarą nuo tėvo mirties ([[1909]] m.) iki [[1923]] metų. Jo valdymo laiku pastatyti ar rekonstruoti dauguma dvarui priklausiusių statinių miestelyje. XIX a. dvare, prie Riešės upelio, yra veikusi popieriaus dirbtuvė. Marijonas Pliateris 1910 m. į Veprių dvarą iš [[Švėkšna|Švėkšnos]] perkėlė [[Jurgis Pliateris (1810)|Jurgio Pliaterio]] biblioteką, kurioje tarp 2500 tomų knygų 1919 m. buvo aptiktas pirmojo [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] istorinio veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ rankraštis. Prie šių dokumentų prisidėjo dvare jau buvę Tyzenhauzų ir [[Šemetos|Šemetų]] archyvai.
[[Vaizdas:School stone.jpg|thumb|250px|Mokyklos 75-mečiui paminėti skirtas paminklinis akmuo]]
1924 m. valstybės nusavinto dvaro bazėje įkurta žemesnioji žemės ūkio mokykla, rengusi apylinkių ūkininkus. Dviaukščiame rūmų korpuse įkurtos auditorijos, aktų salė, direktoriaus kabinetas ir raštinė. 1939 m. ilgamečio mokyklos direktoriaus Vlado Paštuko iniciatyva pastatyta iki šiol išlikusi mokyklos pirtis - vienintelis tarpukario laikotarpio pastatas dvarvietėje. Tarpukariu mokykla klestėjo. Direktoriaus ir jo žmonos Leokadijos Sirutytės-Paštukienės giminystės ir pažinčių dėka Veprių dvaras tarpukariu sulaukdavo iškilių to meto visuomenės veikėjų apsilankymų. Čia ne kartą viešėjo [[Tadas Ivanauskas]] ir [[Pranas Mažylis]] su šeimomis. Pažvejoti ežere nuosavu ''Ford V-8'' automobiliu užsukdavo [[Kipras Petrauskas]], apsilankydavo ir jau buvęs Respublikos Prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]] bei būsimas okupuotos Lietuvos vadovas [[Justas Paleckis]]. 

1940 m. okupacinės valdžios nurodymu mokykla uždaryta. Vietoje jos tais pat metais įkurta mechanizacijos mokykla, vėliau reorganizuota į žemės ūkio technikumą. Apie 1960 m. nugriautas senasis vienaaukštis dvaro rūmų pastatas, su vakariniu priestatu jungęs tarpukariu buvusį mokytojų gyvenamąjį namą, parke atsirado naujas medinis gyvenamasis pastatas. Sovietų okupacijos metais buvusiame dvaro parke pastatyti mokomieji korpusai, bendrabučiai ir sporto salė. Nuo 2004 iki 2007 m. Veprių dvaro teritorijoje veikė Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos Veprių profesinio mokymo skyrius. Šiuo metu buvusios mokyklos pastatai nebenaudojami.

== Architektūra ==
[[Vaizdas:Vepriu dvaras001.jpg|thumb|250px|Dvaro rūmai]]
Šiuo metu dvaro pastatų ansamblį sudaro keletas XIX a. - XX a. pradžios rezidencinių ir ūkinių statinių, su nedideliais pakeitimais išlikusių iki šių dienų. Daugelis jų šiuo metu yra gyvenamieji namai. Ansamblį sudaro dviaukštė mūrinė spirito varykla (bravoras), dabar žinoma kaip "baltasis namas" (pastatyta 1901 m.), medinis ir mūrinis kumetynai bei vadinamasis „kolonų pastatas“ – dvaro rūmai. Išlikę dvaro rūmai yra iš raudonų plytų statytas baltai tinkuotas santūrių [[klasicizmas|klasicistinių]] formų stačiakampio formos dviaukštis pastatas, papuoštas keturių kolonų [[Portikas|portiku]] su ornamentuotu [[frontonas|frontonu]]. Kolonos yra stilizuoto [[korintinis orderis|korintinio orderio]] [[kapitelis|kapiteliais]]. Labiausiai tikėtina, kad iki šiol išlikę dvaro rūmai statyti XIX a. - XX a. sandūroje Adomo Pliaterio kaip senųjų rūmų priestatas.<ref>[http://books.google.com/books?id=4WU5cG74I5QC&pg=PA169&dq#PPA371,M1 Litwa– przewodnik, Tomasz Krzywicki, Oficyna Wydawnicza "Rewasz", 2005
ISBN 83-89188-40-6, 9788389188403]</ref> Nors dėl stilistinio artumo XIX a. vidurio Lietuvos vėlyvojo klasicizmo architektūrai yra nuomonių, kad jie galėjo būti pastatyti dar iki 1860 m.<ref>V. Mačiekus ''Lietuvos valsčiai.Vepriai'', Versmė 2011, Vilnius ISBN 978-9955-589-18-1, 789955589181</ref>, seniausiose išlikusiose XIX a. pabaigoje darytose dvaro fotografijose ir to laikmečio žemėlapiuose šio ir geltonų plytų priestatų dar nematyti.

Ant Veprių ežero kranto ties Riešės upelio ištakomis stovėjęs triaukštis Pliaterių vandens malūnas ir medinis tiltas nugriauti 7 dešimtmetyje.

== Parkas ==
Buvusi Veprių dvaro sodyba užima 10,3 ha plotą iš kurių 5 ha sudaro parkas. Dvaro pastatus supa senas landšaftinio stiliaus lapuočių medžių parkas su 2000 m. atkurtais tvenkiniais, atskirtais užtvankų sistema. Spėjama, kad parko struktūra galutinai susiformavo XIX a. viduryje, valdant Saint Clair'ams. Parke auga 21-os vietinės rūšies medžiai ir krūmai: didingas 85 cm skersmens ir 20 m aukščio ąžuolas, seni beržai, keliolika stambių [[paprastasis klevas|klevų]], daug pavienių mažalapių liepų, [[paprastasis uosis|uosių]]. Svetimžemių medžių yra 15-os rūšių: dygiosios [[sidabrinė eglė|sidabrinės eglės]], [[diemedis]], bekvapiai ir [[darželinis jazminas|darželiniai]] [[jazminas|jazminai]], [[juodoji tuopa|juodosios]], kvapiosios, [[baltoji tuopa|baltosios tuopos]].<ref>[http://www.vipt.lt/cms/app;jsessionid=24058D12BBCFAD5258DF2F0BB24950F0?service=external/index&sp=4855 Veprių turizmas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>

Tarpukariu ilgamečio mokyklos direktoriaus Vlado Paštuko ir jo žmonos iniciatyva parkas išpuoselėtas, įrengti rožynai, gėlynai, prižiūrimi takai, įrengta valčių prieplauka. Parke tarp dvaro rūmų ir ežero augo daugiakamienis [[kaštonas]], laikytas vienu storiausių Europoje. 1970 m. parengtas parko tvarkymo projektas: buvo įrengtos aikštelės, pastatyta skulptūrų. Dalis parko sodinių - tujų, puskiparisių, obelų - pasodinta čia veikusios žemės ūkio mokyklos laikais. 1986 m. parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Patenkinamai tvarkomo dvaro parko struktūra suardyta sovietmečio statybų, tačiau jame tebėra senų medžių ir įspūdinga 130 m ilgio [[mažalapė liepa|mažalapių liepų]] alėja.
{{commons|Category:Vepriai manor}}
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://iulingua.dtiltas.lt/Vepriu_puslapis/dvaras/dvaras.htm Dvaras tarpukariu] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070605083138/http://iulingua.dtiltas.lt/Vepriu_puslapis/dvaras/dvaras.htm |date=2007-06-05 }}
*[https://web.archive.org/web/20070119173253/http://www.ukmerge.lt/index.php/lt/31215/ Dvaro istorija]
*[https://web.archive.org/web/20180401144623/http://www.heritage.lt/dvarai/foto.php?id=88 Veprių dvaras Lietuvos dvarų duomenų bazėje]
* [http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7068 Veprių dvaro rūmų fotografijos]

{{Lietuvos dvarai}}

[[Kategorija:Ukmergės rajono dvarai]]
[[Kategorija:Vepriai]]