Peržiūrėti šaltinį Zietela

{{city/Baltarusijos miestas
|pavadinimas = {{PAGENAME}}
|origpavadin = {{be|Дзятлава}}, {{ru|Дятлово}}
|paveikslėlis = Ździecieł. Зьдзецел (6.06.2010).jpg  
|paveikslėlio tekstas = Miesto centras  
|herbas = Coat of Arms of Dziatłava, Belarus.svg
|vėliava = Flag of Dziatłava, Belarus.svg
|lat = 53.465
|long = 25.406
|sritis = Gardino
|rajonas = Zietelos
|įkurtas = 1498 m.
|gyventojumetai = 2022
|gyventoju = 8008
|vikiteka = Category:Dziatlava
}}

'''Zíetela'''<ref>{{PVŽ}}</ref> ({{be|Дзя́тлава}}, {{ru|Дятлово}}) – miestas vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Gardino sritis|Gardino srityje]], 106 km į pietus nuo [[Šalčininkai|Šalčininkų]] (už 80 km nuo Baltarusijos ir [[Lietuva|Lietuvos]] [[valstybės siena|valstybės sienos]]) ir už 47 km nuo [[Lyda|Lydos]]. [[Zietelos rajonas|Zietelos rajono]] centras.

[[Vaizdas:Дзятлава, касьцёл Унебаўзяцьця Найсьвяцейшай Панны Марыі, foto 6 by futureal.jpg|miniatiūra|left|Zietelos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia 2012 m.]]
[[Vaizdas:Ździecieł, Ździeciełka, Radzivił. Зьдзецел, Зьдзецелка, Радзівіл (J. Sasinski, 1871).jpg|miniatiūra|Zietelos Radvilų-Soltanų rūmai. 1871 m. J. Sosinskis.]]
[[Vaizdas:Ździecielskaja synagoga. Зьдзецельская сынагога (1919-39) (2).jpg|miniatiūra|Zietelos sinagoga. Fotografuota iki 1939 m.]]
[[Vaizdas:Ździecieł. Зьдзецел (2010).jpg|miniatiūra|left|Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkvė 2010 m.]]

== Istorija ==

Istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta [[1498]] m. kaip valda, kurią Ldk [[Aleksandras|Aleksandras Jogailaitis]] padovanojo [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantinui Ostrogiškiui]] ir kurioje pastarojo valia buvo pastatyta medinė tvirtovė, įtvirtinta žemės pylimais, o [[1508]] m. – medinė Kristaus Atsimainymo cerkvė.<ref>Ярашэвіч А. Дзятлава // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. С. 590.</ref>. [[1492]] m. [[Kazimieras Jogailaitis]] Zieteloje fundavo [[Romos Katalikų Bažnyčia|katalikų]] bažnyčią

Po [[1565]]–[[1566]] m. [[LDK]] administracinės reformos Zietela priskirta [[Naugarduko vaivadija|Naugarduko vaivadijos]] [[Slanimo pavietas|Slanimo pavietui]]. [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] sūnus, [[Kijevo vaivada]] [[Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis]] [[1570]] m. prie savo tėvo funduotos Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkvės įsteigė [[Špitolė|špitolę]]. [[1580]] m. gyvenvietė turėjo 118 kiemų ir 5 gatves.

[[XVII amžius|XVII]] amžiaus pradžioje Zietela atiteko [[Sapiegos|Sapiegų]] giminei. [[1624]]–[[1646]] m. gyvenvietėje iškilo LDK pakanclerio [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] funduota [[Barokas|barokinė]] mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, prie kurios įkurta [[špitolė]]. [[Kazimieras Leonas Sapiega]] [[1655]] m. testamentu Zietelą perleido [[Sąrašas:Lietuvos didieji pastalininkiai|Lietuvos didžiajam pastalininkiui]] [[Aleksandras Hilaris Palubinskis|Aleksandrui Hilariui Palubinskiui]], vedusiam jo giminaičio [[Tomas Sapiega|Tomo Sapiegos]] našlę [[Zuzana Chreptavičiūtė|Zuzaną Chreptavičiūtę]]. [[Aleksandras Hilaris Palubinskis|Aleksandro Hilarijaus Palubinsko]] ir jo antrosios žmonos – [[Naugarduko vaivada|Naugarduko vaivados]] [[Kristupas Valadkovičius|Kristupo Valadkovičiaus]] dukros Sofijos Konstancijos dukrai Onai Marijonai ištekėjus už [[Dominykas Mikalojus Radvila|Dominyko Mikalojaus Radvilos]] Zietela [[1685]] m. perėjo šiai [[Klecko ordinacija|Klecko ordinacijos]] didikų giminei. Gyvenvietę [[Radvilos]] valdė iki [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus pabaigos. [[1689]] m. Zieteloje buvo 126 kiemai ir 8 gatvės.

[[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus I pusėje Zietela išgyvento du didelius gaisrus. [[1708]] m. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu gyvenvietę ir pilį sudegino [[Švedija|švedai]], vietos gyventojus bausdami už tai, kad jie savaitei suteikė prieglobstį [[Caras|Rusijos carui]] [[Petras I|Petrui I]]. [[1743]] m. balandžio 6 d. ugnis prarijo visus Zietelos pastatus. [[1729]]–[[1731]] m. [[Radvilos]] gyvenvietėje sau pasistatė prašmatnią [[Rokokas|rokoko]] stiliaus mūrinę rezidenciją, [[1738]] m. įkurdino vienuolius rokitus. [[1784]] m. Zieteloje buvo 176 kiemai ir 8 gatvės, veikė 3 [[Malūnas|malūnai]], mokykla ir [[špitolė]]. [[Dominykas Mikalojus Radvila|Dominyko Mikalojaus Radvilos]] proanūkei, [[Stanislovas Radvila V|Stanislovo Radvilos]] dukrai Pranciškai Teofilei Radvilaitei ištekėjus už LDK didžiojo vėliavininko [[Stanislovas Soltanas|Stanislovo Soltano]], [[XVIII amžius|XVIII]] amžiaus pabaigoje Zieleta perėjo į šio didiko rankas.

[[1795]] m. po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Zietela pateko į [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtį. Paskutinis Zietelos savininkas [[Stanislovas Soltanas]] aktyviai dalyvavo [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilime]]. Todėl [[carinė Rusija]], po šio sukilimo numalšinimo, [[1836]] m. Zietelą iš [[Stanislovas Soltanas|S. Soltano]] konfiskavo ir pavertė valstybine nuosavybe. [[XIX a.]] miestelis garsėjo parketo gamyba, jis buvo Slanimo apskrities [[Zietelos valsčius|Zietelos valsčiaus]] centras.<ref>{{SGKP|14|556|Zdzięcioł}}</ref> [[1897]] m. Zieteloje buvo 3979 gyventojai, iš jų 3033 – žydai.

Nuo [[1921]] m. kovo iki [[1939]] m. rugsėjo 17 d. [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] karinės invazijos Zietela priklausė [[Lenkija|Lenkijai]]. [[1941]] m. birželio 30 d. Zietelą užėmė [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] karinės pajėgos. Tuo metu Zieteloje ir jos apylinkėse buvo daugiau nei 4 500 vietos bei nuo karo pabėgusių žydų. [[1942]] m. vasario 22 d. naciai Zieteloje įkūrė [[Getas|getą]], kurį [[1942]] m. rugpjūčio 8 d. likviduodami nužudė apie 3 500 žydų.<ref>http://www.sztetl.org.pl/en/article/zdzieciol/5,history/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924121039/http://www.sztetl.org.pl/en/article/zdzieciol/5,history/ |date=2015-09-24 }}</ref> [[1944]] m. liepos 9 d. į Zietelą įžengė [[Raudonoji armija|Raudonoji Armija]]. [[1944]]–[[1991]] m. Zietela priklausė [[Baltarusijos TSR]], o nuo [[1991]] m. – [[Baltarusija|Baltarusijos Respublikai]].

[[1990]] m. birželio 21 d. Zietelai suteiktas miesto statusas, o [[2004]] m. gruodžio 1 d. – miesto vėliava ir herbas.

== Paveldas ==

'''Radvilų (Soltanų) rūmai.''' Pastatyti 1729–1731 m. [[Naugarduko vaivada|Naugarduko vaivados]] [[Mikalojus Faustinas Radvila|Mikalojaus Faustino Radvilos]] ir [[Barbora Zavišaitė|Barboros Zavišaitės]] iniciatyva bei lėšomis ant [[Zietelėlė|Zietelėlės]] upelio kranto senosios [[Švedija|švedų]] 1708 m. sugriautos kunigaikščių [[Ostrogiškiai|Ostrogiškių]] pilies vietoje. Nuo XVIII amžiaus pabaigos rūmai priklausė [[Stanislovas Soltanas|Stanislovui Soltanui]], todėl kartais vadinami ir šios didikų giminės ansambliu. [[Rūmai]] išsiskiria ypač gausia [[Heraldika|heraldine]] ir ornamentine [[Fasadas|fasado]] puošyba. Juos dekoruoja [[Medalionas|medalionai]], [[Panoplija|panoplijos]] ir [[Girlianda|girliandos]], kaneliūriniai [[Piliastras|piliastrai]], įvairiais motyvais puošti langų [[Sandrikas|sandrikai]]. Banguotas centrinio [[Rizalitas|rizalito]] fasadas, – seniau puoštas [[Šv. Mikalojus|šv. Mikalojaus]] ir [[Šv. Barbora|šv. Barboros]] statulomis, – vienas ankstyviausių dinamiškos vėlyvojo [[Barokas|baroko]] architektūros pavyzdžių [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje. Greta rūmų, kurių šonuose seniau stovėjo alkierių bokštai, driekėsi angliškojo tipo peizažinis parkas, apstatytas trobelėmis su [[Čartoriskiai|Čartoriskių]] dvare dirbusio prancūzų dailininko [[Žanas Pjeras Norblenas|Žano Pjero Norbleno]] (1745–1830 m.) freskomis. Parkas įkurtas kunigaikštienės Karolinos Pociejūtės-Radvilienės ir jos dukters Pranciškos Teofilės Radvilaitės-Soltanienės iniciatyva.<ref>Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Vilnius, 2012, p. 398–399.</ref> 1836 m. [[Rusijos imperija|carinė Rusija]] iš Stanislovo Soltano rūmus atėmė. Carinės Rusijos laikais XIX amžiaus II pusėje rūmai paversti [[Kavalerija|kavalerijos]] kareivinėmis. XX amžiaus pradžioje čia įkurta mokykla. Dabar – [[Zietelos rajonas|Zietelos rajono]] ligoninės paviljonas.<ref>http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/zietela.pdf</ref>

'''Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.''' Mūrinė šventovė pastatyta 1624–1646 m. LDK pakanclerio [[Kazimieras Leonas Sapiega|Kazimiero Leono Sapiegos]] lėšomis ankstesnės medinės bažnyčios vietoje. 1743 m. bažnyčia sudegė. 1751 m. rekonstruota pagal architekto Aleksandro Osikevičiaus projektą Mikalojaus Faustino Radvilos ir jo žmonos Barboros Zavišaitės lėšomis bei rūpesčiu. Po 1882 m. gaisro buvo pakeistas šventovės stogas. 1900 m. bažnyčia aptverta mūrine tvora. Šventovė yra veikianti ir priklauso [[Romos Katalikų Bažnyčia|Romos katalikų bažnyčiai]].<ref>http://www4102.vu.lt/wp-content/upload/zietela_bazn.pdf</ref>

'''Kristaus Atsimainymo cerkvė'''. Medinė šventovė atstatyta XIX amžiaus I pusėje senesnės, 1508 m. [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] funduotos cerkvės vietoje. Greta jos statoma mūrinė cerkvė. Šventovė yra veikianti ir priklauso [[Stačiatikybė|stačiatikių bažnyčios]] Naugarduko vyskupijai.

'''Sinagoga (XIX a. pabaiga) ir senosios žydų kapinės.''' Buvusios [[Sinagoga|sinagogos]] pastate šiuo metu veikia Zietelos priešgaisrinė gelbėjimo stotis.

== Lietuviai ==

Zietelos [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] šnektos plotas – toliausia į pietus nuo [[Lyda|Lydos]] nutolusi lietuvių kalbos arealo dalis. Priklausė vakarų aukštaičiams, greičiausiai buvo autochtonų šnekta, o ne atsikėlusių [[jotvingiai|jotvingių]], [[prūsai|prūsų]] ir [[lietuviai|lietuvių]] junginys. Iki XVI a. priklausė kompaktiškam lietuvių kalbos plotui.<ref>{{LIEŽ|2|1204}}</ref> [[1957]] m. Zietelos apylinkėse apie 40 žmonių mokėjo lietuviškai, tačiau [[1959]] m. visuotinio [[SSRS]] surašymo metu tik viena moteris užsirašė kaip lietuvė (Kotryna Žukelytė-Juodienė). [[1999]] m. Zietelos rajone gyveno 20 lietuvių.

Vietos lietuvių tarmę tyrinėjo daug lituanistų: [[Kazimieras Būga]] ir [[Eduardas Volteris]] (abu dar XX a. pradžioje), [[Aloyzas Vidugiris]], lenkas [[Jan Michał Rozwadowski|Janas Rozvadovskis]], estas [[Peeter Arumaa|Pėteris Aruma]], norvegas [[Christian Schweigaard Stang|Kristianas Stangas]], rusai [[Viačeslavas Ivanovas]], [[Vladimiras Toporovas]], [[Tamara Sudnik]] („Диалекты литовско-славянского пограничья“, [[1975]] m.).

Zietelos šnekta artima [[Aukštaičių tarmė|vakarų aukštaičių kauniškių tarmei]]. Čia nedzūkuojama, nesiaurinama ''an'', ''am'', ''ą'' į ''un'', ''um'', ''ų'' ir ''en'', ''em'', ''ę'' į ''in'', ''im'', ''į'', tačiau kietinamas priebalsis ''l'', iš dalies ir kiti priebalsiai. Kai kuriuose žodžiuose ''ž'' virsta ''z'' (pvz., ''zasis'', ''ziema'', ''zivis'' ir kt.). Spėjama, kad ši šnekta gali būti kilusi net iš senovės [[prūsai|prūsų]] ar [[jotvingiai|jotvingių]] pabėgėlių, kurie [[1276]] m. atsikėlė į šias apylinkes ir sumišo su vietos lietuviais.

Zietelos lietuviai turėjo išlaikę visus keturis senovinius [[vietininkas|vietininkus]], taip pat įdomiai vietoje veiksmažodžio ''buvo'' sakė ''bit'', nors kitos ''būti'' formos sutapo su normine lietuvių kalba. Jie vartojo įdomią mažybinę priesagą ''-itkas'' ir ''-utas''. Be to, čia pasitaikydavo senoviškų, kitose tarmėse visai nevartojamų ar vartojamų kita reikšme žodžių, pvz., ''asmokas'' – „pinigas“, ''kungysta'' – „baudžiava“, ''kunoda'' – „bulvė“, ''pekus'' – „galvijai“, ''mulkti'' – „ryti“, ''nasrai, nastrai'' – „burna“ ir kt.

[[2005]] m. pradėta leisti knygų serija „Zietelos šnektos tekstai“.

== Įamžinimas ==

[[Vilnius|Vilniuje]], [[Vilkpėdės seniūnija|Vilkpėdės seniūnijoje]] yra Zietelos vardu pavadinta gatvė.<ref>http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=zietelos</ref>

== Literatūra ==
* Zietelos šnektos tekstai (sud. Aloyzas Vidugiris, [[Danguolė Mikulėnienė]]). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. – ISBN 9986-668-74-3.

== Šaltiniai ==
{{išn}}

[[Kategorija:Zietelos rajono gyvenvietės]]
[[Kategorija:Gardino srities miestai]]