Pereiti prie turinio

Otto Skorzeny: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S wiki sintakse 3
Nėra keitimo santraukos
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
 
(nerodoma 29 tarpinės versijos, sukurtos 20 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}

{{Tvarkyti|nuo=2016 m. spalio|netvarkingas_nuo=2007 m. sausio}}

[[Vaizdas:Otto Skorzeny.jpg|thumb|200px|Otto Skorzeny]]
[[Vaizdas:Otto Skorzeny.jpg|thumb|200px|Otto Skorzeny]]
'''Otto Skorzeny''' ([[1908]] [[birželio 12]] – [[1975]] [[liepos 5]]) – Antrojo Pasaulinio karo vokiečių [[SS]] [[oberšturmbanfiureris]], labiausiai išgarsėjęs [[Benitas Musolinis|Musolinio]] išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo operacija (vok. ''[[Unternehmen Greif]]'').
'''Otto Skorzeny''' ([[1908]] m. [[birželio 12]] d. – [[1975]] m. [[liepos 5]] d.) – Antrojo Pasaulinio karo vokiečių [[SS]] [[oberšturmbanfiureris]], labiausiai išgarsėjęs [[Benitas Musolinis|Musolinio]] išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo operacija ({{De|[[Unternehmen Greif]]}}).


Skorzeny gimė [[Austrija|austrų]] šeimoje [[Viena|Vienoje]], puikiai kalbėjo angliškai ir prancūziškai. Būdamas studentas, [[Fechtavimas|fechtavosi]].
Skorzeny gimė [[Austrija|austrų]] šeimoje [[Viena|Vienoje]], puikiai kalbėjo [[anglų kalba|angliškai]] ir [[prancūzų kalba|prancūziškai]]. Būdamas studentas, [[akademinis fechtavimas|fechtavosi]].


[[1931]]-aisiais įstojo į nacių partiją, ir netrukus pateko į [[Sturmabteilung|SA]]. [[1938]] [[kovo 12]] vokiečiams aneksavus Austriją, Oto Skorcenis išgelbėjo Austrijos prezidento [[Wilhelm Miklas]] gyvybę.
[[1931]] m. įstojo į nacių partiją, ir netrukus pateko į [[Sturmabteilung|SA]]. [[1938]] m. [[kovo 12]] d. vokiečiams aneksavus Austriją, Otto Skorcenis išgelbėjo Austrijos prezidento [[Wilhelm Miklas]] gyvybę.


Prasidėjus karui, jis norėjo stoti į [[Luftvafė|Luftvafę]], tačiau nebuvo priimtas dėl amžiaus – jau turėjo virš 30 metų. Tada įstojo į karinius [[SS]] dalinius. [[1941]]–[[1942]] kovėsi prieš [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], vėliau sužeistas grįžo į Vokietiją ir buvo apdovanotas [[Geležinis Kryžius|Geležiniu Kryžiumi]] už narsą.
Prasidėjus karui, jis norėjo stoti į [[Luftvafė|Liuftvafę]], tačiau nebuvo priimtas dėl amžiaus – jau buvo virš 30 metų. Tada įstojo į karinius [[SS]] dalinius. [[1941]]–[[1942]] m. kovėsi prieš [[Sovietų Sąjunga|Tarybų Sąjungą]], vėliau sužeistas grįžo į Vokietiją ir buvo apdovanotas [[Geležinis Kryžius|Geležiniu Kryžiumi]] už narsą.


[[1943]] [[Adolfas Hitleris]] jį asmeniškai paskyrė vadovauti Musolinio išlaisvinimo operacijai. Operacija užtruko apie du mėnesius, kadangi Italijos diktatoriaus kalinimo vieta buvo pastoviai keičiama. Galiausiai, [[rugsėjo 12]] dieną Skorcenis išvadavo Musolinį ir nugabeno į Romą, o vėliau į Berlyną. Ši operacija išgarsino jį visame pasaulyje, karys gavo [[Majoras|Majoro]] laipsnį ir buvo apdovanotas [[Riterio Kryžius|Riterio Kryžiumi]].
[[1943]] m. [[Adolfas Hitleris]] jį asmeniškai paskyrė vadovauti Musolinio išlaisvinimo operacijai. Operacija užtruko apie du mėnesius, kadangi Italijos diktatoriaus kalinimo vieta buvo pastoviai keičiama. Galiausiai, [[rugsėjo 12]] d. Skorcenis išvadavo Musolinį ir nugabeno į Romą, o vėliau į Berlyną. Ši operacija išgarsino jį visame pasaulyje, jis gavo [[Majoras|Majoro]] laipsnį ir buvo apdovanotas [[Riterio Kryžius|Riterio Kryžiumi]].


Po Graifo operacijos, kurioje Skorcenio vadovaujama komanda amerikietiškais džipais prasmuko į priešo užnugarį, [[JAV]] prezidentas (tuo metu – [[generolas]]) [[Dwight D. Eisenhower|Eizenhaueris]] jį pavadino pavojingiausiu žmogumi Europoje.
Po Graifo operacijos, kurioje Skorcenio vadovaujama komanda amerikietiškais džipais prasmuko į priešo užnugarį, [[JAV]] prezidentas (tuo metu – [[generolas]]) [[Dwight D. Eisenhower|Eizenhaueris]] jį pavadino pavojingiausiu žmogumi Europoje.


Vokietijai pralaimėjus karą, [[1945]] gegužę Otto Skorzeny pasidavė sąjungininkams ir dvejus metus buvo laikomas kalėjime, vėliau stojo prieš [[Dachau Karinis Tribunolas|Dachau Karinį Tribunolą]], kur buvo teisiamas už karo nusikaltimą: priešo uniformų naudojimą Graifo operacijoje, tačiau buvo išteisintas. [[1948]] metų [[liepos 27]] Skorcenis pabėgo iš kalėjimo ir apsigyveno Ispanijoje. Čia dirbo inžinieriumi, pagal savo specialybę, kaip ir prieš karą. Po [[Denacifikacija|denacifikacijos]] kurį laiką keliavo, gyveno Airijoje, vėliau dirbo Egipto prezidento [[Gamel Abdel Nasser]] konsultantu, taip pat ir [[Argentina|Argentinos]] prezidento [[Juan Peron|Chuano Perono]] konsultantu.
Vokietijai pralaimėjus karą, [[1945]] m. gegužę O. Skorzeny pasidavė sąjungininkams ir dvejus metus buvo laikomas kalėjime, vėliau stojo prieš [[Dachau Karinis Tribunolas|Dachau Karinį Tribunolą]], kur buvo teisiamas už karo nusikaltimą: priešo uniformų naudojimą Graifo operacijoje, tačiau buvo išteisintas. [[1948]] m. [[liepos 27]] d. Skorcenis pabėgo iš kalėjimo ir apsigyveno Ispanijoje. Čia dirbo inžinieriumi, pagal savo specialybę, kaip ir prieš karą. Po [[Denacifikacija|denacifikacijos]] kurį laiką keliavo, gyveno Airijoje, vėliau dirbo Egipto prezidento [[Gamalis Abdelis Naseras|Gamalio Abdelio Nasero]] konsultantu, taip pat ir [[Argentina|Argentinos]] prezidento [[Juan Peron|Chuano Perono]] konsultantu.


[[1970]] metais majorui buvo diagnozuotas [[Vėžys (liga)|vėžys]]. Po operacijos Hamburge, pašalinus du auglius, jis tačiau liko paralyžuotas nuo juosmens žemyn. Nors po pusės metų terapijos vėl sugebėjo atsistoti ant kojų, galutinai nepasveiko, ir [[1975]] [[liepos 7]] [[Madridas|Madride]] mirė.
[[1970]] metais O. Skorceniui buvo diagnozuotas [[Vėžys (liga)|vėžys]]. Po operacijos Hamburge, pašalinus du auglius, jis liko paralyžuotas nuo juosmens žemyn. Nors po pusės metų terapijos vėl sugebėjo atsistoti ant kojų, galutinai nepasveiko, ir [[1975]] m. [[liepos 7]] d. [[Madridas|Madride]] mirė.
{{Commons|Category:Otto Skorzeny|no=T}}
{{Commons|Category:Otto Skorzeny|no=T}}


[[Kategorija:Vokietijos karininkai|Skorzeny]]
[[Kategorija:Vokietijos karininkai|Skorzeny]]
[[Kategorija:SS karininkai|Skorzeny]]

[[ar:أوتو سكورزيني]]
[[bg:Ото Скорцени]]
[[ca:Otto Skorzeny]]
[[cs:Otto Skorzeny]]
[[da:Otto Skorzeny]]
[[de:Otto Skorzeny]]
[[en:Otto Skorzeny]]
[[es:Otto Skorzeny]]
[[fi:Otto Skorzeny]]
[[fr:Otto Skorzeny]]
[[he:אוטו סקורצני]]
[[hr:Otto Skorzeny]]
[[hu:Otto Skorzeny]]
[[it:Otto Skorzeny]]
[[ja:オットー・スコルツェニー]]
[[ka:ოტო სკორცენი]]
[[kk:Скорцени, Отто]]
[[nl:Otto Skorzeny]]
[[no:Otto Skorzeny]]
[[pl:Otto Skorzeny]]
[[pt:Otto Skorzeny]]
[[ro:Otto Skorzeny]]
[[ru:Скорцени, Отто]]
[[sk:Otto Skorzeny]]
[[sr:Ото Скорцени]]
[[sv:Otto Skorzeny]]
[[tr:Otto Skorzeny]]
[[vi:Otto Skorzeny]]
[[zh:奧托·斯科爾茲內]]

Dabartinė 16:59, 6 liepos 2023 versija

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Otto Skorzeny

Otto Skorzeny (1908 m. birželio 12 d. – 1975 m. liepos 5 d.) – Antrojo Pasaulinio karo vokiečių SS oberšturmbanfiureris, labiausiai išgarsėjęs Musolinio išlaisvinimo iš kalėjimo operacija bei Graifo operacija (vok. Unternehmen Greif).

Skorzeny gimė austrų šeimoje Vienoje, puikiai kalbėjo angliškai ir prancūziškai. Būdamas studentas, fechtavosi.

1931 m. įstojo į nacių partiją, ir netrukus pateko į SA. 1938 m. kovo 12 d. vokiečiams aneksavus Austriją, Otto Skorcenis išgelbėjo Austrijos prezidento Wilhelm Miklas gyvybę.

Prasidėjus karui, jis norėjo stoti į Liuftvafę, tačiau nebuvo priimtas dėl amžiaus – jau buvo virš 30 metų. Tada įstojo į karinius SS dalinius. 19411942 m. kovėsi prieš Tarybų Sąjungą, vėliau sužeistas grįžo į Vokietiją ir buvo apdovanotas Geležiniu Kryžiumi už narsą.

1943 m. Adolfas Hitleris jį asmeniškai paskyrė vadovauti Musolinio išlaisvinimo operacijai. Operacija užtruko apie du mėnesius, kadangi Italijos diktatoriaus kalinimo vieta buvo pastoviai keičiama. Galiausiai, rugsėjo 12 d. Skorcenis išvadavo Musolinį ir nugabeno į Romą, o vėliau į Berlyną. Ši operacija išgarsino jį visame pasaulyje, jis gavo Majoro laipsnį ir buvo apdovanotas Riterio Kryžiumi.

Po Graifo operacijos, kurioje Skorcenio vadovaujama komanda amerikietiškais džipais prasmuko į priešo užnugarį, JAV prezidentas (tuo metu – generolas) Eizenhaueris jį pavadino pavojingiausiu žmogumi Europoje.

Vokietijai pralaimėjus karą, 1945 m. gegužę O. Skorzeny pasidavė sąjungininkams ir dvejus metus buvo laikomas kalėjime, vėliau stojo prieš Dachau Karinį Tribunolą, kur buvo teisiamas už karo nusikaltimą: priešo uniformų naudojimą Graifo operacijoje, tačiau buvo išteisintas. 1948 m. liepos 27 d. Skorcenis pabėgo iš kalėjimo ir apsigyveno Ispanijoje. Čia dirbo inžinieriumi, pagal savo specialybę, kaip ir prieš karą. Po denacifikacijos kurį laiką keliavo, gyveno Airijoje, vėliau dirbo Egipto prezidento Gamalio Abdelio Nasero konsultantu, taip pat ir Argentinos prezidento Chuano Perono konsultantu.

1970 metais O. Skorceniui buvo diagnozuotas vėžys. Po operacijos Hamburge, pašalinus du auglius, jis liko paralyžuotas nuo juosmens žemyn. Nors po pusės metų terapijos vėl sugebėjo atsistoti ant kojų, galutinai nepasveiko, ir 1975 m. liepos 7 d. Madride mirė.