Reino konfederacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
(nerodoma 18 tarpinių versijų, sukurtų 12 naudotojų) | |||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai}} |
|||
{{Infolentelė buvusi valstybė |
|||
|_noautocat = taip |
|||
|vietinis pavadinimas = Reino konfederacija |
|||
|ilgas pavadinimas = <small>[[Vokiečių kalba|vok.]] ''Rheinbund''<br>[[Prancūzų kalba|pranc.]] ''États confédérés du Rhin''</small> |
|||
|paprastas_pav = |
|||
|žemynas = Europa |
|||
|kilm = |
|||
|regionas = |
|||
|šalis = Vokietija |
|||
⚫ | |||
|image_map_caption = Reino konfederacija 1812 m. |
|||
|statusas = Prancūzijos satelitinė konfederacija |
|||
|imperija = |
|||
|statuso_tekstas = |
|||
|era = Napoleono karai |
|||
|valdymo forma = Konfederacija |
|||
|parlamentas = |
|||
|year_start = 1806 |
|||
|year_end = 1813 |
|||
|year_exile_start = |
|||
|date_start = |
|||
|date_end = |
|||
|event_start = [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] panaikinimas |
|||
|event_end = [[Leipcigo mūšis]] |
|||
|p1 =Šventoji Romos imperija |
|||
|vėliava_p1 =Banner of the Holy Roman Emperor with haloes (1430-1806).svg |
|||
|s1 = Vokietijos konfederacija |
|||
|vėliava_s1 =War ensign of the German Empire Navy 1848-1852.svg |
|||
|image_coat = Imperial Standard of Napoléon I.svg |
|||
|simbolio_tipas = Herbas |
|||
|herbas = |
|||
|image_flag = Flag_of_France_(1794–1815,_1830–1974).svg |
|||
|vėliavos_tipas = |
|||
|vėliava = Vėliava |
|||
|nacionalinis_devizas = |
|||
|valstybinis_himnas = |
|||
|sostinė = [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurtas]] |
|||
|sostinė_tremtyje = |
|||
|valstybinės_kalbos = |
|||
|valiuta = |
|||
|valdovo_titulas1 = Globėjas |
|||
|valdymo_metai1 = 1806–1813 |
|||
|valdovas1 = Napoleonas Bonapartas |
|||
|valdovo_titulas2 = Kancleris |
|||
}} |
|||
{{Vokietijos istorija}} |
{{Vokietijos istorija}} |
||
⚫ | |||
'''Reino konfederacija''' ([[prancūzų kalba|pranc.]] ''Confédération du Rhin'', {{de|Rheinbund}}) buvo [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] spaudimu [[1806]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] sudaryta [[Vokietija|Vokietijos]] kunigaikščių, kurie išstojo iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]], sąjunga. |
'''Reino konfederacija''' ([[prancūzų kalba|pranc.]] ''Confédération du Rhin'', {{de|Rheinbund}}) buvo [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono Bonaparto]] spaudimu [[1806]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] sudaryta [[Vokietija|Vokietijos]] kunigaikščių, kurie išstojo iš [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]], sąjunga. |
||
== Susidarymas == |
== Susidarymas == |
||
⚫ | |||
Po Reino konfederacijos sudarymo akto pasirašymo [[1806]] m. [[liepos 12]] d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių, konfederacijos „protektoriumi“ paskelbtas Napoleonas Bonapartas. Po kelių dienų Šventosios Romos imperijos imperatorius [[Francas II|Francas II |
Po Reino konfederacijos sudarymo akto pasirašymo [[1806]] m. [[liepos 12]] d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių, konfederacijos „protektoriumi“ paskelbtas Napoleonas Bonapartas. Po kelių dienų Šventosios Romos imperijos imperatorius [[Francas II|Francas II]], kuris jau [[1804]] m. pasiskelbė [[Austrija|Austrijos]] imperatoriumi, paskelbė apie Šventosios Romos imperijos paleidimą. Tai jis padarė po Napoleono ultimatumo. |
||
== Plėtra == |
== Plėtra == |
||
Per kelerius kitus metus prie Reino konfederacijos prisijungė dar 23 vokiečių valstybės. Į Reino konfederaciją nestojo tik Austrija, [[Prūsija]], [[Danija]]i priklausantis [[Holšteinas]] ir [[Švedija]]i priklausanti [[Pomeranija]]. Iš esmės Reino konfederacija buvo karinė sąjunga, t. y. jos nariai įsipareigojo remti [[Prancūzija|Prancūziją]] didelėmis karinėmis pajėgomis. Už tai daugeliui jų buvo pakeltas statusas – [[Badenas]], [[Hesenas]], [[Klevė]] ir [[Bergas]] tapo didžiosiomis kunigaikštystėmis, [[Viurtembergas]] ir [[Bavarija]] – karalystėmis, be to, kai kurioms iš vokiečių valstybių padidinta teritorija, prijungiant mažesniąsias valstybėles. Pagal Reino konfederacijos aktą Reino konfederacijoje turėjo būti sukurtos ir bendros valdymo struktūros, tačiau ši idėja greitai žlugo, nes (ypač didesniosios) konfederacijos valstybės siekė neriboto suvereniteto. Nebuvo sušauktas ir konfederacijos bundestagas. |
Per kelerius kitus metus prie Reino konfederacijos prisijungė dar 23 vokiečių valstybės. Į Reino konfederaciją nestojo tik Austrija, [[Prūsija]], [[Danija]]i priklausantis [[Holšteinas]] ir [[Švedija]]i priklausanti [[Pomeranija]]. Iš esmės Reino konfederacija buvo karinė sąjunga, t. y. jos nariai įsipareigojo remti [[Prancūzija|Prancūziją]] didelėmis karinėmis pajėgomis. Už tai daugeliui jų buvo pakeltas statusas – [[Badenas]], [[Hesenas]], [[Klevė]] ir [[Bergas (Vokietija)|Bergas]] tapo didžiosiomis kunigaikštystėmis, [[Viurtembergas]] ir [[Bavarija]] – karalystėmis, be to, kai kurioms iš vokiečių valstybių padidinta teritorija, prijungiant mažesniąsias valstybėles. Pagal Reino konfederacijos aktą Reino konfederacijoje turėjo būti sukurtos ir bendros valdymo struktūros, tačiau ši idėja greitai žlugo, nes (ypač didesniosios) konfederacijos valstybės siekė neriboto suvereniteto. Nebuvo sušauktas ir konfederacijos bundestagas. |
||
Po Prūsijos pralaimėjimo kare su Prancūzija 1806 m. prie konfederacijos prisijungė daug vidurio ir šiaurės Vokietijos mažųjų valstybių. Didžiausią apimtį konfederacija buvo pasiekusi [[1808]] m.: ji apėmė keturias karalystes, penkias didžiąsias kunigaikštystes, trylika hercogysčių, septyniolika kunigaikštysčių ir [[Hanzos sąjunga|Hanzos miestus]] [[Hamburgas|Hamburgą]], [[Liubekas|Liubeką]] ir [[Brėmenas|Bremeną]]. |
Po Prūsijos pralaimėjimo kare su Prancūzija 1806 m. prie konfederacijos prisijungė daug vidurio ir šiaurės Vokietijos mažųjų valstybių. Didžiausią apimtį konfederacija buvo pasiekusi [[1808]] m.: ji apėmė keturias karalystes, penkias didžiąsias kunigaikštystes, trylika hercogysčių, septyniolika kunigaikštysčių ir [[Hanzos sąjunga|Hanzos miestus]] [[Hamburgas|Hamburgą]], [[Liubekas|Liubeką]] ir [[Brėmenas|Bremeną]]. |
||
Eilutė 14: | Eilutė 62: | ||
== Žlugimas == |
== Žlugimas == |
||
[[1810]] m. prie Prancūzijos tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti [[Anglija|Anglijos]] kontinentinės blokados vykdymą. [[1813]] m. po Napoleono pralaimėjimo [[Tautų mūšis|Tautų mūšyje]] prie [[Leipcigas|Leipcigo]] konfederacija žlugo. |
[[1810]] m. prie Prancūzijos tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei [[Šiaurės jūra|Šiaurės jūrą]], kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti [[Anglija|Anglijos]] kontinentinės blokados vykdymą. [[1813]] m. po Napoleono pralaimėjimo [[Tautų mūšis|Tautų mūšyje]] prie [[Leipcigas|Leipcigo]] konfederacija žlugo. |
||
{{Prancūzijos imperijos satelitinės valstybės}} |
|||
[[Kategorija:Vokietijos istorinės valstybės]] |
[[Kategorija:Vokietijos istorinės valstybės]] |
||
[[Kategorija:Prancūzijos imperijos vasalai]] |
|||
{{Link GA|de}} |
|||
[[ar:اتحاد الراين]] |
|||
[[bg:Рейнски съюз]] |
|||
[[ca:Confederació del Rin]] |
|||
[[ceb:Kompederasyon sa Rin]] |
|||
[[cs:Rýnský spolek]] |
|||
[[da:Rhinforbundet]] |
|||
[[de:Rheinbund]] |
|||
[[el:Συνομοσπονδία του Ρήνου]] |
|||
⚫ | |||
[[eo:Rejna Federacio]] |
|||
[[es:Confederación del Rin]] |
|||
[[et:Reini Liit]] |
|||
[[fa:کنفدراسیون راین]] |
|||
[[fi:Reinin liitto]] |
|||
[[fr:Confédération du Rhin]] |
|||
[[gl:Confederación do Rin]] |
|||
[[he:הקונפדרציה של הריין]] |
|||
[[hu:Rajnai Szövetség (1806)]] |
|||
[[id:Konfederasi Rhein]] |
|||
[[it:Confederazione del Reno]] |
|||
[[ja:ライン同盟]] |
|||
[[ka:რაინის კავშირი]] |
|||
[[ko:라인 동맹]] |
|||
[[la:Confoederatio Rhenana]] |
|||
[[ms:Pergabungan Sungai Rhine]] |
|||
[[nl:Rijnbond (1806)]] |
|||
[[no:Rhinforbundet]] |
|||
[[pl:Związek Reński]] |
|||
[[pt:Confederação do Reno]] |
|||
[[ro:Confederația Rinului]] |
|||
[[ru:Рейнский союз]] |
|||
[[simple:Confederation of the Rhine]] |
|||
[[sk:Rýnsky spolok]] |
|||
[[sr:Рајнска конфедерација]] |
|||
[[sv:Rhenförbundet]] |
|||
[[ta:ரைன் கூட்டமைப்பு]] |
|||
[[th:สมาพันธรัฐแห่งแม่น้ำไรน์]] |
|||
[[tr:Ren Konfederasyonu]] |
|||
[[uk:Рейнський союз]] |
|||
[[vi:Liên bang sông Rhine]] |
|||
[[zh:萊茵邦聯]] |
Dabartinė 17:05, 28 sausio 2024 versija
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Reino konfederacija vok. Rheinbund pranc. États confédérés du Rhin | |||||
Prancūzijos satelitinė konfederacija | |||||
| |||||
| |||||
Reino konfederacija 1812 m. | |||||
Sostinė | Frankfurtas | ||||
Politinė struktūra | Prancūzijos satelitinė konfederacija | ||||
Prezidentas | |||||
1806–1813 | Napoleonas Bonapartas | ||||
Era | Napoleono karai | ||||
- Šventosios Romos imperijos panaikinimas | 1806 m., 1806 | ||||
- Leipcigo mūšis | 1813 m. | ||||
Reino konfederacija (pranc. Confédération du Rhin, vok. Rheinbund) buvo Napoleono Bonaparto spaudimu 1806 m. Paryžiuje sudaryta Vokietijos kunigaikščių, kurie išstojo iš Šventosios Romos imperijos, sąjunga.
Susidarymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po Reino konfederacijos sudarymo akto pasirašymo 1806 m. liepos 12 d. iš Šventosios Romos imperijos išstojo ir konfederaciją sudarė 16 pietų ir vakarų Vokietijos valstybių, konfederacijos „protektoriumi“ paskelbtas Napoleonas Bonapartas. Po kelių dienų Šventosios Romos imperijos imperatorius Francas II, kuris jau 1804 m. pasiskelbė Austrijos imperatoriumi, paskelbė apie Šventosios Romos imperijos paleidimą. Tai jis padarė po Napoleono ultimatumo.
Plėtra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Per kelerius kitus metus prie Reino konfederacijos prisijungė dar 23 vokiečių valstybės. Į Reino konfederaciją nestojo tik Austrija, Prūsija, Danijai priklausantis Holšteinas ir Švedijai priklausanti Pomeranija. Iš esmės Reino konfederacija buvo karinė sąjunga, t. y. jos nariai įsipareigojo remti Prancūziją didelėmis karinėmis pajėgomis. Už tai daugeliui jų buvo pakeltas statusas – Badenas, Hesenas, Klevė ir Bergas tapo didžiosiomis kunigaikštystėmis, Viurtembergas ir Bavarija – karalystėmis, be to, kai kurioms iš vokiečių valstybių padidinta teritorija, prijungiant mažesniąsias valstybėles. Pagal Reino konfederacijos aktą Reino konfederacijoje turėjo būti sukurtos ir bendros valdymo struktūros, tačiau ši idėja greitai žlugo, nes (ypač didesniosios) konfederacijos valstybės siekė neriboto suvereniteto. Nebuvo sušauktas ir konfederacijos bundestagas.
Po Prūsijos pralaimėjimo kare su Prancūzija 1806 m. prie konfederacijos prisijungė daug vidurio ir šiaurės Vokietijos mažųjų valstybių. Didžiausią apimtį konfederacija buvo pasiekusi 1808 m.: ji apėmė keturias karalystes, penkias didžiąsias kunigaikštystes, trylika hercogysčių, septyniolika kunigaikštysčių ir Hanzos miestus Hamburgą, Liubeką ir Bremeną.
Žlugimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1810 m. prie Prancūzijos tiesiogiai prijungtos didelės šiaurės Vokietijos teritorijos palei Šiaurės jūrą, kad Prancūzija galėtų geriau kontroliuoti Anglijos kontinentinės blokados vykdymą. 1813 m. po Napoleono pralaimėjimo Tautų mūšyje prie Leipcigo konfederacija žlugo.
|