Čilė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Paeiliui

Dabartinė 16:33, 5 kovo 2024 versija

Čilės Respublika

isp. República de Chile


Vėliava	Herbas

Himnas: „Čilės nacionalinis himnas“

Čilė žemėlapyje

Valstybinė kalba

ispanų

Sostinė

Santjagas

Didžiausias miestas

Santjagas

Valstybės vadovai
• Prezidentas

Gabriel Boric

Plotas
• Iš viso
• % vandens

756 096^[1] km² (37)
2,1 %^[2]

Gyventojų
• 2021
• Tankis

19 678 363^[3] (60)
24 žm./km² (198)

BVP
• Iš viso
• BVP gyventojui

2020

245,414^[4] mlrd. $ (45)

12 612^[4] $ (55)

Valiuta

Čilės pesas (CLP)

Laiko juosta
• Vasaros laikas

UTC-4 ir UTC-6
UTC-3 ir UTC-5

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

Nuo Ispanijos
1810 m. rugsėjo 18 d.
1818 m. vasario 12 d.

Interneto kodas

.cl

Šalies tel. kodas

+56

Kirčiavimas

Či̇̀lė^[5]

Čilė (isp. Chile), oficialiai Čilės Respublika (isp. República de Chile) – valstybė Pietų Amerikoje. Šiaurėje ribojasi su Peru, Bolivija, o rytuose – su Argentina. Vakarinę pakrantę skalauja Ramusis vandenynas.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Čilės istorija.

Čilės teritorijos šiaurinės sritys buvo neatsiejama Senovės Peru civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Pietinis ir Tolimųjų pietų regionai.

XV a. šiuos regionus į savo imperiją įjungė inkai. Čilės teritorija įėjo į vieną keturių Imperijos provincijų – Koljasuju.

1531 m. ispanai užkariavo inkų imperiją ir pradėjo žygius į pietus. Pirmieji šalyje pasirodę užkariautojai buvo Diegas de Almagras ir jo ispanų konkistadorai, kurie 1535 m. atvyko iš Peru ieškodami aukso, tačiau jiems įsitvirtinti nepavyko. Ispanams teko susidurti su šimtais tūkstančių indėnų, priklausančių įvairioms kultūroms. Šios kultūros daugiausia rėmėsi lydymine žemdirbyste ir medžiokle. Pirmąją nuolatinę europiečių gyvenvietę, Santjagą (Santiago de Nueva Extremadura), 1541 m. įkūrė Pedras de Valdivija, vienas iš Fransisko Pisaro karininkų. Nors ispanai nerado čia daug aukso ir sidabro, tačiau Čilės centrinio slėnio perspektyvos žemės ūkio plėtotei buvo svarbios ir Čilė tapo Peru vicekaralystės dalimi.

Dabartinės Čilės užkariavimas vyko lėtai, europiečiams keletą kartų teko atsitraukti spaudžiant vietos gyventojams. Per didelį mapučių sukilimą 1553 m. žuvo Valdivija ir buvo sugriauta daug kolonijos gyvenviečių. 1598 m. ir 1655 m. vėl kilo dideli sukilimai.

Judėjimas už nepriklausomybę prasidėjo 1810 m. Ispanijos sostą užėmus Napoleono broliui Žozefui. 1810 m. rugsėjo 18 d. šalyje susiformavo nuverstąjį monarchą remianti chunta. Chunta paskelbė Čilę autonomine respublika Ispanijos monarchijos sudėtyje. Išpopuliarėjo judėjimas už visišką nepriklausomybę. Ispanijos bandymas susigrąžinti pilną kontrolę sukėlė ilgas kovas. Karas tęsėsi iki 1817 m., kai Bernardas O'Higinsas, žymiausias Čilės patriotas ir Chosė de San Martinas, Argentinos nepriklausomybės kovų didvyris, persikėlė per Andus iš Argentinos ir sumušė rojalistus.

XIX a. pabaigoje Santjago vyriausybė sustiprino savo padėtį pietuose pajungdama mapučius ir užbaigdama prieš tris šimtmečius pradėtą šalies užkariavimą. 1881 m. vyriausybė pasirašė sutartį su Argentina, kuria patvirtintas Čilės suverenitetas Magelano sąsiauriui. Po Ramiojo vandenyno karo (1879–1883) su Peru ir Bolivija, Čilė beveik trečdaliu išplėtė savo teritoriją į šiaurę ir užvaldė vertingus nitratų telkinius, kurių eksloatavimas praturtino valstybę. XIX a. pabaigoje Čilėje sukurta parlamentinio tipo demokratija, bet greitai ji degeneravo į valdančiosios oligarchijos interesų gynimo sistemą. XX a. trečiajame dešimtmetyje vidurinė darbininkų klasės pakankamai sustiprėjo, kad galėtų išrinkti prezidentą reformatorių. Trečiajame dešimtmetyje taip pat išpopuliarėjo marksistinės grupės.

1924 m. įvykdytas generolo Luis Altamirano pučas pradėjo ilgą politinio nestabilumo poriodą, kuris tęsėsi iki 1932 m. Ilgiausiai veikusi to laikotarpio vyriausybė (iš viso jų buvo 10) buvo generolo Carlos Ibáñez, kuris trumpai buvo gavęs valdžią 1925 m., o vėliau faktiškai kaip diktatorius valdė tarp 1927 ir 1931 m. 1932 m. atkūrus konstitucinę tvarką iškilo stipri vidurinės klasės partija – Radikalai. Ji tapo pagrindine koalicinių vyriausybių partnere per ateinančius 20 metų. Valdant Radikalų partijai (1932–1952) valstybė sustiprino savo vaidmenį ekonomikoje. 1970 m. rinkimus laimėjo socialistinės partijos Unidad Popular lyderis Salvadoras Aljendė (Salvador Allende). Po ginkluoto perversmo 1973 m. valdžią perėmė Augustas Pinočetas, kurio diktatūra truko nuo 1973 iki 1990 m. Po to šalyje įsitvirtino demokratinis režimas.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Čilės politinė sistema.

Nacionalinio kongreso pastatas Valparaise

Valdymo forma – parlamentinė respublika. Vykdomąją valdžią įgyvendina prezidentas, kuris skiria ministrų kabinetą. Prezidentas renkamas 6 metų kadencijai ir negali būti perrenkamas iš karto kadencijai pasibaigus.

Įstatymų leidžiamoji valdžia susideda iš dviejų rūmų parlamento: Senato ir Atstovų Rūmų (120 tiesioginiuose rinkimuose renkamų 4 metams narių)

Aukščiausioji teisminės valdžios institucija yra Aukščiausiasis Teismas. Įstatymų konstitucingumo klausimus sprendžia Konstitucinis Teismas.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Čilės administracinis suskirstymas.

Čilė yra suskirstyta į penkiolika regionų, kurie žymimi romėnišku skaičiumi ir turi savo pavadinimus. Tam tikrą išimtį sudaro sostinės regionas, kuris žymimas „RM“ raidėmis (Región Metropolitana).

Regionų sąrašas:

XV Arikos ir Parinakotos regionas (Región de Arica y Parinacota; sostinė: Arika)
I Tarapakos regionas (Región de Tarapacá; sostinė: Ikikė)
II Antofagastos regionas (Región de Antofagasta; sostinė: Antofagasta)
III Atakamos regionas (Región de Atacama; sostinė: Kopjapo)
IV Kokimbo regionas (Región de Coquimbo; sostinė: La Serena)
V Valparaiso regionas (Región de Valparaíso; sostinė: Valparaisas)
RM Santjago metropolinis regionas (Región Metropolitana de Santiago; sostinė: Santjagas)
VI Išvaduotojo Generolo Bernardo O'Higinso regionas (Región del Libertador General Bernardo O’Higgins; sostinė: Rankagva)
VII Maulės regionas (Región del Maule; sostinė: Talka)
XVI Njublės regionas (Región de Ñuble; sostinė: Čiljanas)
VIII Bio Bijaus regionas (Región del Biobío; sostinė: Konsepsjonas)
IX Araukanijos regionas (Región de la Araucanía; sostinė: Temukas)
XIV Los Rioso regionas (Región de Los Ríos; sostinė: Valdivija)
X Los Lagoso regionas (Región de Los Lagos; sostinė: Puerto Montas)
XI Aiseno regionas (Región Aysén del General Carlos Ibáñez del Campo; sostinė: Kojhaikė)
XII Magelano ir Čilės Antarktidos regionas (Región de Magallanes y de la Antártica Chilena; sostinė: Punta Arenasas)

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Čilės geografija.

Čilė išsidėsčiusi ilga juosta tarp Andų kalnų ir Ramiojo vandenyno pakrantės. Šalies plotis 15-355 km, o ilgis – net 4300 km. Kranto linijos ilgis – 6435 km. Šiaurinės ir centrinės Čilės pakrantė mažai raižyta, tačiau pietinėje – gausybė įlankų, pusiasalių, užutėkių, fjordų. Ten gausu mažų ir didesnių kalnuotų salų, sudarančių Čilės salyną. Svarbiausia jo sala – Čilojė. Pietuose yra Ugnies Žemės salynas – Čilei priklauso vakarinė Ugnies Žemės salos dalis, bei daugybė mažesnių salų (Horno, Navarino, Hostės, Santa Inesos ir kt.). Be to, Čilei priklauso keletas salų Ramiojo vandenyno platybėse: Velykų sala, Sala i Gomesas, Chuano Fernandeso, Desventuradaso salos.

Visu rytiniu šalies pakraščiu driekiasi Andų kalnai. Juose yra aukščiausia šalies vieta – Ochos del Saladas (6880 m). Pietinėje dalyje (ypač tarp 37-43° p. pl.) intensyviai pasireiškia vulkanizmas: dažni žemės drebėjimai, gausu veikiančių ugnikalnių (Ljaima, Čaitenas, Osornas, Viljarika, Hadsonas ir kt.). Šiaurinėje ir centrinėje dalyje tarp kalnų ir vandenyno driekiasi siaura lyguma, o pietuose kalnai tiesiogiai siekia jūrą. Kalnai labai turtingi iškasenomis (varis, molibdenas, salietra, geležis, cinkas, siera, auksas, sidabras ir kt.).

Dėl šalies geografinės padėties klimatas labai įvairus: šiaurėje tropinis, veikiamas šaltosios Peru srovės; temperatūra vasarą ~20-25 °C, žiemą 10-15 °C. Kritulių labai mažai (<100 mm/m.), dažnai nelyja kelerius metus iš eilės. Centrinėje dalyje būdingas subtropinis, drėgnas klimatas: temperatūra vasarą 15-25 °C, žiemą 5-10 °C, vidutinis metinis kritulių kiekis 2000–2500 mm. Toliau einant į pietus klimatas keičiasi nuo vidutinių platumų iki subantarktinio. Temperatūros vasarą svyruoja apie 10-15 °C, žiemą – apie 0-5 °C, dažnas sniegas. Kritulių gausu 2500-3000 mm, ypač Valdivijos regione 6000-7000 mm.

Šiaurinėje šalies dalyje pastovių vandens telkinių beveik nėra, didesnės upės – Loa, Lauka. Centrinėje ir pietinėje dalyse upių tinklas tankus, jos trumpos, bet labai vandeningos (Bio Bio, Akonkagva, Buenas, Valdivija, Maulė), gausu ledyninių kalnų ežerų (Cheneral Karera, Ljankihuė, O'Higinso ežeras, Rankas, Todos los Santosas ir kt.).

Šiaurinę Čilės dalį užima sausiausia pasaulyje, visiškai negyva Atakamos dykuma. Centrinėje dalyje auga krūmynai, laurų, bukų sąžalynai, daugelis teritorijų sukultūrinta, paversta vynuogynais. Pietuose auga Valdivijos drėgnieji miškai, o pačiuose pietuose, kalnų pašlaitėse – tundros augalija.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Čilės ekonomika.

Šalies ekonomika remiasi naudingųjų iškasenų eksportu. Varis yra svarbiausia iškasena, pagal kurią šalis pirmauja pasaulyje. 15% šalies gyventojų verčiasi žemes ūkiu. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra vynuogės, obuoliai, kriaušės, svogūnai, avižos, šparagai, pupelės. Žvejyba ir miškų ūkis yra svarbios ekonomikos šakos.

Pagrindiniai šalies importo produktai yra nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, įvairūs chemikalai, telekomunikacijos įranga. Be vario, šalis dar eksportuoja vaisius, žuvį, popierių, jo masę, vyną. Pagrindiniai mainų partneriai yra JAV, Kinija, Brazilija, Argentina, Pietų Korėja.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Čilės demografija.

Pagrindinis straipsnis – Čiliečiai.

Dauguma Čilės gyventojų yra europiečių palikuonys.^[6]^[7]^[8] Gyventojų daugumą sudaro kolonistų Ispanų, baskų palikuonys bei vėlesniais laikais imigravę Vokietijos, Prancūzija, Italija, Graikija, Šveicarija, Skandinavijos (ypač Švedijos), Jungtinės Karalystės ir Airijos, Rytų Europos (Lenkijos, Rusijos ir Kroatijos).

Vietiniai indėnai sudaro 3,2 % gyventojų. Didžioji jų dauguma – mapučiai, gyvenantys daugiausia Araukanijos regione. Šiaurėje yra aimarų, Velykų saloje gyvena rapanujai, o pietinėse salose dar išlikę keletas alakalufų.

Šalyje daugiausiai vartojama ispanų kalba, kuri yra vienintelė oficiali kalba.

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Čilės kultūra.

Literatūra

Čilės literatūra gerai žinoma pasaulyje. 1945 m. poetei Gabriela Mistral paskirta Nobelio literatūros premija ir ji tapo pirmąja autore iš Lotynų Amerikos, gavusia šį apdovanojimą. 1971 m. Nobelio literatūros premijos laureatu tapo vienas žinomiausių Čilės poetų Pablo Neruda.

Sportas

1962 m. Čilėje vyko VII pasaulio futbolo čempionatas – didžiausias sporto renginys šioje šalyje. Šio čempionato metu Čilės rinktinė iškovojo iki šiol aukščiausią pasiekimą – trečią vietą.^[9]

Šalyje taip pat populiarus tenisas. Žymiausias šalies tenisininkas Marcelo Riosas, kuris 1998 m. tapo pirmąja pasaulio rakete.^[10]

Kita informacija

Išnašos

↑ Instituto Nacional de Estadísticas (2006 m. spalio mėn.). „Compendio estadístico 2006“ (PDF). Nuoroda tikrinta 29 November 2007.
↑ „Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.
↑ „Proyecciones de población“. www.ine.cl. Suarchyvuota iš originalo 28 August 2020. Nuoroda tikrinta 30 September 2020.
↑ ^4,0 ^4,1 „Chile“. World Economic Outlook Database, October 2020. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 25 December 2020.
↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
↑ SOCIAL IDENTITY Marta Fierro Social Psychologist.
↑ „PENSAR A LOS INDIOS, TAREA DE CRIOLLOS“ (PDF). iidh.ed.cr. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2009-03-21.
↑ Latinoamerica. Archyvuota kopija 2009-03-18 iš Wayback Machine projekto.
↑ Copas mundiales de la FIFA Archyvuota kopija 2014-12-31 iš Wayback Machine projekto.
↑ „ATP Champions Tour - Marcelo Rios“. The-ATP-Champions-Tour. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-04. Nuoroda tikrinta 2016-12-21.

Nuorodos

Vikiteka: Čilė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[ce2006-1] Instituto Nacional de Estadísticas (2006 m. spalio mėn.). „Compendio estadístico 2006“ (PDF). Nuoroda tikrinta 29 November 2007.

[2] „Surface water and surface water change“. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD). Nuoroda tikrinta 11 October 2020.

[3] „Proyecciones de población“. www.ine.cl. Suarchyvuota iš originalo 28 August 2020. Nuoroda tikrinta 30 September 2020.

[imf-4] 4,0 ^4,1 „Chile“. World Economic Outlook Database, October 2020. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 25 December 2020.

[5] „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.

[6] SOCIAL IDENTITY Marta Fierro Social Psychologist.

[7] „PENSAR A LOS INDIOS, TAREA DE CRIOLLOS“ (PDF). iidh.ed.cr. Suarchyvuotas originalas (pdf) 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2009-03-21.

[8] Latinoamerica. Archyvuota kopija 2009-03-18 iš Wayback Machine projekto.

[9] Copas mundiales de la FIFA Archyvuota kopija 2014-12-31 iš Wayback Machine projekto.

[10] „ATP Champions Tour - Marcelo Rios“. The-ATP-Champions-Tour. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-04. Nuoroda tikrinta 2016-12-21.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 {{ŠaliesLentelė|
-pavadinimas={{PAGENAME}}|
+ pavadinimas = Čilė|
+ ilgas_pavadinimas = Čilės Respublika|
- vietinisPavadinimas='''República de Chile'''|
+ vietinis_pavadinimas = {{es|República de Chile}}|
  kilm=Čilės|
  žemėlapis=CHL orthographic (+all claims).svg|
  vėliava=Flag_of_Chile.svg|
  herbas=Coat of arms of Chile.svg|
+ herbo_plotis = 110 |
+ himnas = „[[Čilės himnas|Čilės nacionalinis himnas]]“|
  kalbos=[[ispanų kalba|ispanų]]|
  sostinė=[[Čilės Santjagas|Santjagas]]|
@@ Eilutė 11: / Eilutė 14: @@
  valdovų=1|
  titulas1=[[Čilės prezidentas|Prezidentas]]|
- pavardė1=[[Sebastian Piñera]]|
+ pavardė1=[[Gabriel Boric]]|
- titulas2=-|
- pavardė2=-|
- titulas3=-|
- pavardė3=-|
  plotoVieta=37|
- plotas=756&nbsp;096<ref name="ce2006">{{Cite web |url=http://www.ine.cl/canales/publicaciones/compendio_estadistico/pdf/2006/compendio2006.pdf |title=Compendio estadístico 2006 |access-date=29 November 2007 |author=Instituto Nacional de Estadísticas |date=October 2006|author-link=National Statistics Institute (Chile) }}</ref>|
+ plotas=756&nbsp;096<ref name="ce2006">{{Cite web |url=http://www.ine.cl/canales/publicaciones/compendio_estadistico/pdf/2006/compendio2006.pdf |title=Compendio estadístico 2006 |access-date=29 November 2007 |author=Instituto Nacional de Estadísticas |date=2006 m. spalio mėn.|author-link=National Statistics Institute (Chile) }}</ref>|
  vandens=2,1 %<ref>{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=11 October 2020|publisher=[[Organisation for Economic Co-operation and Development]] (OECD)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>|
  gyvMetai=[[2021]]|
@@ Eilutė 28: / Eilutė 27: @@
  BVP={{Decrease}} 245,414<ref name="imf">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2020/October/weo-report?c=228,&s=NGDP_R,NGDP_RPCH,NGDP,NGDPD,PPPGDP,NGDPRPC,NGDPRPPPPC,NGDPPC,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2018&ey=2025&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|work=World Economic Outlook Database, October 2020|publisher=International Monetary Fund|title=Chile|access-date=25 December 2020}}</ref>|
  BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
+ BVPGyventojui={{Decrease}} 12&nbsp;612<ref name="imf"/>|
- BVPGyventojui={{Decrease}} 12&nbsp;612<ref name="imf">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2020/October/weo-report?c=228,&s=NGDP_R,NGDP_RPCH,NGDP,NGDPD,PPPGDP,NGDPRPC,NGDPRPPPPC,NGDPPC,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2018&ey=2025&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|work=World Economic Outlook Database, October 2020|publisher=International Monetary Fund|title=Chile|access-date=25 December 2020}}</ref>|
  BVPGyventojuiVieta=55|
  valiuta=[[Čilės pesas]] ([[ISO 4217|CLP]])|
@@ Eilutė 38: / Eilutė 37: @@
  TLD=[[cl]]|
  telKodas=+56
+|kirčiavimas=''Či̇̀lė''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai|access-date=2022-06-23|archive-date=2022-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20221006043722/https://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|url-status=dead}}</ref>}}
-}}
 '''Čilė''' ({{es|Chile}}), oficialiai '''Čilės Respublika''' ({{es|República de Chile}}) – valstybė [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]]. Šiaurėje ribojasi su [[Peru]], [[Bolivija]], o rytuose – su [[Argentina]]. Vakarinę pakrantę skalauja [[Ramusis vandenynas]].
@@ Eilutė 86: / Eilutė 85: @@
 * VI [[Išvaduotojo Generolo Bernardo O'Higinso regionas]] (''Región del Libertador General Bernardo O’Higgins''; sostinė: [[Rankagva]])
 * VII [[Maulės regionas]] (''Región del Maule''; sostinė: [[Talka (Čilė)|Talka]])
+* XVI [[Njublės regionas]] (''Región de Ñuble''; sostinė: [[Čiljanas]])
 * VIII [[Bio Bijaus regionas]] (''Región del Biobío''; sostinė: [[Konsepsjonas (Čilė)|Konsepsjonas]])
 * IX [[Araukanijos regionas]] (''Región de la Araucanía''; sostinė: [[Temukas]])
@@ Eilutė 126: / Eilutė 126: @@
 [[Vaizdas:Ministro Osorio entrega terreno a Comunidad Mapuche Lorenzo Quintrileo de Tirúa.jpg|thumb|left|[[Mapučiai|Mapučių]] moterys]]
-Dauguma Čilės gyventojų yra [[Europa|europiečių palikuonys]].<ref>[https://web.archive.org/web/20090225203250/http://www.umng.edu.co/www/resources/idsocial.doc SOCIAL IDENTITY Marta Fierro Social Psychologist.]</ref><ref>{{Cite web | title =   PENSAR A LOS INDIOS, TAREA DE CRIOLLOS | work = iidh.ed.cr | url = http://www.iidh.ed.cr/comunidades/diversidades/docs/div_docpublicaciones/Derecho%20Indigena/Cap.%202.%20Pensar%20a%20los%20indios,%20tarea%20de%20criollos.pdf | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160303172534/http://www.iidh.ed.cr/comunidades/diversidades/docs/div_docpublicaciones/Derecho%20Indigena/Cap.%202.%20Pensar%20a%20los%20indios,%20tarea%20de%20criollos.pdf | archivedate = 2016-03-03 | deadurl = yes | format = pdf | access-date = 2009-03-21 }}</ref><ref>[http://revistas.ucm.es/fll/02104547/articulos/ALHI8383110228A.PDF Latinoamerica.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090318213911/http://revistas.ucm.es/fll/02104547/articulos/ALHI8383110228A.PDF |date=2009-03-18 }}</ref> Gyventojų daugumą sudaro [[Ispanija|kolonistų Ispanų]], b[[Baskai|askų]] palikuonys bei vėlesniais laikais imigravę [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija]], [[Italija]], [[Graikija]], [[Šveicarija]], [[Skandinavija|Skandinavijos]] (ypač [[Švedija|Švedijos]]), [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ir [[Airija|Airijos]], Rytų Europos ([[Lenkija|Lenkijos]], [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kroatija|Kroatijos]]). <!--52,7 % (8,8 mln.) ir 90 % (15 mln.) gyventojų yra baltaodžiai.<ref name="Lizcano">{{cite web |url=http://books.google.cl/books?id=LcabJ98-t1wC&pg=PA93&lpg=PA93&dq=chile+60%25+blancos+Esteva-Fabregat&source=bl&ots=AMUjY09aVi&sig=3PCwfKDokrZYem3dcZ2gkToFIoE&hl=es&ei=k8WjSYT3HJaitgfGncnOBA&sa=X&oi=book_result&resnum=9&ct=result#PPA110,M1 |title=Composición Étnica de las Tres Áreas Culturales del Continente Americano al Comienzo del Siglo XXI |format=PDF}}</ref> <ref>[http://revistas.ucm.es/ghi/02119803/articulos/AGUC0202110079A.PDF Argentina, como Chile y Uruguay, su población está formada casi exclusivamente por una población blanca e blanca mestiza procedente del sur de Europa, más del 90% E. García Zarza, 1992, 19.]</ref>-->
+Dauguma Čilės gyventojų yra [[Europa|europiečių palikuonys]].<ref>[https://web.archive.org/web/20090225203250/http://www.umng.edu.co/www/resources/idsocial.doc SOCIAL IDENTITY Marta Fierro Social Psychologist.]</ref><ref>{{Cite web | title =   PENSAR A LOS INDIOS, TAREA DE CRIOLLOS | work = iidh.ed.cr | url = http://www.iidh.ed.cr/comunidades/diversidades/docs/div_docpublicaciones/Derecho%20Indigena/Cap.%202.%20Pensar%20a%20los%20indios,%20tarea%20de%20criollos.pdf | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160303172534/http://www.iidh.ed.cr/comunidades/diversidades/docs/div_docpublicaciones/Derecho%20Indigena/Cap.%202.%20Pensar%20a%20los%20indios,%20tarea%20de%20criollos.pdf | archivedate = 2016-03-03 |url-status=dead | format = pdf | access-date = 2009-03-21 }}</ref><ref>[http://revistas.ucm.es/fll/02104547/articulos/ALHI8383110228A.PDF Latinoamerica.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090318213911/http://revistas.ucm.es/fll/02104547/articulos/ALHI8383110228A.PDF |date=2009-03-18 }}</ref> Gyventojų daugumą sudaro [[Ispanija|kolonistų Ispanų]], b[[Baskai|askų]] palikuonys bei vėlesniais laikais imigravę [[Vokietija|Vokietijos]], [[Prancūzija]], [[Italija]], [[Graikija]], [[Šveicarija]], [[Skandinavija|Skandinavijos]] (ypač [[Švedija|Švedijos]]), [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] ir [[Airija|Airijos]], Rytų Europos ([[Lenkija|Lenkijos]], [[Rusija|Rusijos]] ir [[Kroatija|Kroatijos]]). <!--52,7 % (8,8 mln.) ir 90 % (15 mln.) gyventojų yra baltaodžiai.<ref name="Lizcano">{{cite web |url=http://books.google.cl/books?id=LcabJ98-t1wC&pg=PA93&lpg=PA93&dq=chile+60%25+blancos+Esteva-Fabregat&source=bl&ots=AMUjY09aVi&sig=3PCwfKDokrZYem3dcZ2gkToFIoE&hl=es&ei=k8WjSYT3HJaitgfGncnOBA&sa=X&oi=book_result&resnum=9&ct=result#PPA110,M1 |title=Composición Étnica de las Tres Áreas Culturales del Continente Americano al Comienzo del Siglo XXI |format=PDF}}</ref> <ref>[http://revistas.ucm.es/ghi/02119803/articulos/AGUC0202110079A.PDF Argentina, como Chile y Uruguay, su población está formada casi exclusivamente por una población blanca e blanca mestiza procedente del sur de Europa, más del 90% E. García Zarza, 1992, 19.]</ref>-->
 Vietiniai indėnai sudaro 3,2 % gyventojų. Didžioji jų dauguma – [[mapučiai]], gyvenantys daugiausia Araukanijos regione. Šiaurėje yra [[aimarai|aimarų]], Velykų saloje gyvena [[rapanujai]], o pietinėse salose dar išlikę keletas [[alakalufai|alakalufų]].
@@ Eilutė 141: / Eilutė 141: @@
 [[1962]] m. Čilėje vyko [[VII pasaulio futbolo čempionatas]] – didžiausias sporto renginys šioje šalyje. Šio čempionato metu Čilės rinktinė iškovojo iki šiol aukščiausią pasiekimą – trečią vietą.<ref>[http://es.fifa.com/tournaments/archive/worldcup/index.html Copas mundiales de la FIFA] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141231155439/http://es.fifa.com/tournaments/archive/worldcup/index.html |date=2014-12-31 }}</ref>
-Šalyje taip pat populiarus [[tenisas]]. Žymiausias šalies tenisininkas [[Marcelo Rios|Marcelo Riosas]], kuris [[1998]] m. tapo pirmąja pasaulio rakete.<ref>{{Cite web | title = ATP Champions Tour - Marcelo Rios | work = The-ATP-Champions-Tour | accessdate = 2016-12-21 | url = http://www.atpchampionstour.com/players/marcelo-rios.aspx | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160504081416/http://www.atpchampionstour.com/players/marcelo-rios.aspx | archivedate = 2016-05-04 | dead-url = no }}</ref>
+Šalyje taip pat populiarus [[tenisas]]. Žymiausias šalies tenisininkas [[Marcelo Rios|Marcelo Riosas]], kuris [[1998]] m. tapo pirmąja pasaulio rakete.<ref>{{Cite web | title = ATP Champions Tour - Marcelo Rios | work = The-ATP-Champions-Tour | accessdate = 2016-12-21 | url = http://www.atpchampionstour.com/players/marcelo-rios.aspx | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160504081416/http://www.atpchampionstour.com/players/marcelo-rios.aspx | archivedate = 2016-05-04 | url-status=live }}</ref>
 == Kita informacija ==