Pereiti prie turinio

Jurbarkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°04′41″š. pl. 22°45′54″r. ilg. / 55.078°š. pl. 22.765°r. ilg. / 55.078; 22.765 (Jurbarkas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
S Atmestas 78.57.37.246 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Ternera keitimas)
Žyma: Atmesti
 
(nerodoma 42 tarpinės versijos, sukurtos 24 naudotojų)
Eilutė 4: Eilutė 4:
|paveikslėlio tekstas = Jurbarko senamiestis
|paveikslėlio tekstas = Jurbarko senamiestis
|herbas = Jurbarkas COA.svg
|herbas = Jurbarkas COA.svg
|vėliava = Flag of Jurbarkas.png
|vėliava = Jurbarko_vėliava.png
|lat = 55.078
|lat = 55.078
|long = 22.765
|long = 22.765
Eilutė 11: Eilutė 11:
|įkurtas = 1259
|įkurtas = 1259
|vadovas = [[Skirmantas Mockevičius]]
|vadovas = [[Skirmantas Mockevičius]]
|gyventojumetai = 2020 |gyventoju = 9711
|gyventojumetai = 2023
|gyventoju = 10571
|plotas = 13.28
|plotas = 14.31
|pastokodas = LT-74001
|pastokodas = LT-74001
|tinklalapis = http://jurbarkas.lt jurbarkas.lt
|tinklalapis = http://jurbarkas.lt jurbarkas.lt
⚫
|kirč = {{Vietovardis|k=3a|Jùrbarkas|Jùrbarko|Jùrbarkui|Jùrbarką|Jùrbarku|Jurbarkè|š=2002}}
⚫
|vikiteka = Category:Jurbarkas
|globejas =
⚫
|kirč = {{vietovardis3a|Jùrbarkas|Jùrbarko|Jùrbarkui|Jùrbarką|Jùrbarku|Jurbarkè}}
|istpav = {{pl|Jurbork}}, {{de|Georgenburg}}, {{ru|Юрбургъ}}<ref name="ESBE">{{ESBE|41|121/121058|Юрбургъ|409}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|5|900|Юрбургъ}}</ref>
|istpav = {{pl|Jurbork}}, {{de|Georgenburg}}, {{ru|Юрбургъ}}<ref name="ESBE">{{ESBE|41|121/121058|Юрбургъ|409}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|5|900|Юрбургъ}}</ref>
⚫
|vikiteka = Category:Jurbarkas
}}
}}


'''Jurbarkas''' – miestas vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrityje]], dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Miestas įkurtas istorinėje [[Karšuva|Karšuvos]] žemėje, apylinkių tarmė yra vakarų aukštaičių kauniškių.<ref>Kazys Morkūnas. [https://www.vle.lt/straipsnis/kauniskiu-tarme/ ''Kauniškių tarmė'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-04-21.</ref> [[Jurbarko rajono savivaldybė]]s ir [[Jurbarko miesto seniūnija|Jurbarko miesto seniūnijos]] centras. [[Urbanistikos paminklas]].
'''Jurbarkas''' – miestas vakarų [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Žemaitija|Žemaitijoje]], [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrityje]], dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, istorinėje [[Karšuva|Karšuvos]] žemėje. [[Jurbarko rajono savivaldybė]]s centras, [[Jurbarko miesto seniūnija]]. [[Urbanistikos paminklas]]. Nuo [[1907]] m. veikia katalikų [[Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia]], nuo [[2014]] m. – [[Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia]]. Stovi buvusi [[Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė]] (nuo [[1865]] m.) ir [[Vytauto Didžiojo paminklas]] (pastatytas [[1930]] m. (skulptorius [[Vincas Grybas]]), restauruotas [[1989]] m.). Mieste yra Kultūros centras, paštas (LT-74001), Krašto istorijos muziejus ([[Jurbarko dvaras|Jurbarko dvaro]] teritorijoje), [[Vincas Grybas|Vinco Grybo]] muziejus (įkurtas [[1958]] m., memorialinė sodyba), Turizmo ir verslo informacijos centras, [[Jurbarko ligoninė]]. Veikia [[Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka]], stūkso [[Jurbarko piliakalnis]].


⚫
[[Vaizdas:Jurbarkas.jpg|thumb|left|Jurbarkas iš paukščio skrydžio]]
Nuo [[1907]] m. veikia [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia|Švč. Trejybės bažnyčia]], nuo [[2014 m.|2014]] m. – [[Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia|Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčia]]. Stovi buvusi [[Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė|Kristaus atsimainymo cerkvė]] (nuo [[1865 m.|1865]] m.) ir [[Vytauto paminklas]]. Mieste yra Kultūros centras, paštas (LT-74001), Krašto istorijos muziejus ([[Jurbarko dvaras|Jurbarko dvaro]] teritorijoje), [[Vincas Grybas|Vinco Grybo]] muziejus (įkurtas [[1958]] m., memorialinė sodyba), Turizmo ir verslo informacijos centras, rajono centrinė ligoninė.
⚫
[[Vaizdas:Imsrė.Jurbarkas.JPG|thumb|left|[[Imsrė]]s upelis]]
⚫
[[Vaizdas:Jurbarkas kauno gatve.jpg|thumb|left|Kauno gatvė]]

== Etimologija ==

⚫
Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo ''Georg'' (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio ''Burg'' („pilis, tvirtovė“) – ''Georgenburg'' ([[asmenvardinis vietovardis]]). Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto ''Jurgenborg'', o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo '''''Jurbarkas'''''.<ref>{{Vanagas 2004|76–77}}</ref>

[[Liaudies etimologija]] turi kitą versiją. Anot jos, kadaise kunigaikštis Palemonas turėjęs tris sūnus – Barką, Kūną ir Spėrą. Kartą visi išplaukę Nemunu: vyriausiasis Barkas nuplaukęs iki Jūros upės, pastatęs ten pilį ir pavadinęs ją Jurbarku.<ref>{{Legendos 2008|101}}</ref>

⚫
== Geografija ==

⚫
Jurbarkas įsikūręs prie [[Mituva|Mituvos]] žiočių (mieste į ją įteka [[Imsrė]]). Pietvakarinės miesto dalys – [[Barkūnai]] ir [[Kalnėnai (Jurbarkas)|Kalnėnai]], vakarinė – [[Smukučiai (Jurbarkas)|Smukučiai]], šiaurinė – Naujamiestis. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso [[Bišpilio piliakalnis]], vakariniame miesto pakraštyje – [[Smukučių šilelis]] ir [[Jurbarko tvenkinys]]. Piečiau Jurbarko, per [[Nemunas|Nemuną]] nutiestas [[Jurbarko tiltas]] (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas [[1978]] m.). [[Jurbarko parkas|Jurbarko dvaro parkas]] – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti [[Smalininkų-Viešvilės miškai]].


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Jurburg (1807).jpg|thumb|260px|Jurbarko ir apylinkių žemėlapis (1807 m.)]]
[[Vaizdas:Jurburg (1807).jpg|thumb|left|Jurbarko ir apylinkių žemėlapis (1807 m.)]]
⚫
[[Vaizdas:Jurborg.jpg|thumb|left|Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. [[Mykolas Elvyras Andriolis|Mykolo Elvyro Andriolio]] paveikslas]]
⚫
[[Jurbarko senamiestis|Jurbarko senamiestyje]] (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.<ref>[http://www.lrytas.lt/-13050258661304203862-jurbarkas-gali-b%C5%ABti-%C5%A1e%C5%A1ias-%C5%A1imtme%C4%8Diais-senesnis-nei-manyta.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>

⚫
[[Jurbarko senamiestis|Jurbarko senamiestyje]] (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, ir apyrankės.<ref>[http://www.lrytas.lt/-13050258661304203862-jurbarkas-gali-b%C5%ABti-%C5%A1e%C5%A1ias-%C5%A1imtme%C4%8Diais-senesnis-nei-manyta.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>


Pirmą kartą Jurbarkas minimas [[1259]] m. [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] kronikoje, kai [[Kryžiuočių ordinas|Prūsijos]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos]] kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis [[Karšuva|Karšuvos]] srityje, ant šv. Jurgio kalno (''in terra Carsovie in monte Gergii'') pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant [[Kalnėnų piliavietė|Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio]]. Kiek į šiaurės rytus, ant [[Bišpilio piliakalnis|Bišpilio piliakalnio]] beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.
Pirmą kartą Jurbarkas minimas [[1259]] m. [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] kronikoje, kai [[Kryžiuočių ordinas|Prūsijos]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos]] kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis [[Karšuva|Karšuvos]] srityje, ant šv. Jurgio kalno (''in terra Carsovie in monte Gergii'') pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant [[Kalnėnų piliavietė|Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio]]. Kiek į šiaurės rytus, ant [[Bišpilio piliakalnis|Bišpilio piliakalnio]] beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.


[[1382]] m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį [[Kęstutis]] pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo [[bombarda]]s. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 70 p.</ref> Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] kryžiuočiai vietovę paliko.
[[1382]] m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį [[Kęstutis]] pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo [[bombarda]]s.<ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 70 p.</ref> Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] kryžiuočiai vietovę paliko.


Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas [[Jurbarko valsčius]]. [[1611]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s ir [[Jurbarko herbas]] – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti [[Jurbarko dvaras|dvaro rūmai]].
Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas [[Jurbarko valsčius]]. [[1611]] m. suteiktos [[Magdeburgo teisė]]s ir [[Jurbarko herbas]] – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti [[Jurbarko dvaras|Jurbarko dvaro]] rūmai. Amžiaus pabaigoje Jurbarkas – Raseinių apskrities miestas.<ref>{{SGKP|3|628|Jurborg}}</ref>


Jurbarkas buvo vienas pirmųjų [[elektra|elektrifikacijos]] židinių. 1900–1903 m. Jurbarko [[dvaras|dvaro]] savininkas [[kunigaikštis]] Vasilčikovas ant [[Mituva|Mituvos]] upės pastatė didelį [[vandens malūnas|vandens malūną]], kuriame [[AEG]] Rygos filialas įmontavo [[Nuolatinė elektros srovė|nuolatinės srovės]] 15 kW galios 110 V [[dinamo mašina|dinamo mašiną]]. Nuo [[malūnas|malūno]] iki dvaro nutiesta elektros oro linija. [[Elektra]] buvo apšviečiami dvaro [[fligelis|fligeliai]], [[cerkvė]], [[kontora]] ir gyvenamasis namas. Be [[elektrinė]]s malūne veikė ir vilnų [[karšykla]], [[verpykla]], [[lentpjūvė]]. Jų darbas nenutrūkdavo net nusekus [[upė|upei]], nes buvo įrengtas 120 AJ [[lokomobilis]]. Tą malūną 1915 m. sudegino kraštą okupavę [[vokiečiai]].
Jurbarkas buvo vienas pirmųjų [[elektra|elektrifikacijos]] židinių. 1900–1903 m. Jurbarko [[dvaras|dvaro]] savininkas [[kunigaikštis]] Vasilčikovas ant [[Mituva|Mituvos]] upės pastatė didelį [[vandens malūnas|vandens malūną]], kuriame [[AEG]] Rygos filialas įmontavo [[Nuolatinė elektros srovė|nuolatinės srovės]] 15 kW galios 110 V [[dinamo mašina|dinamo mašiną]]. Nuo [[malūnas|malūno]] iki dvaro nutiesta elektros oro linija. [[Elektra]] buvo apšviečiami dvaro [[fligelis|fligeliai]], [[cerkvė]], [[kontora]] ir gyvenamasis namas. Be [[elektrinė]]s malūne veikė ir vilnų [[karšykla]], [[verpykla]], [[lentpjūvė]]. Jų darbas nenutrūkdavo net nusekus [[upė|upei]], nes buvo įrengtas 120 AJ [[lokomobilis]]. Tą malūną 1915 m. sudegino kraštą okupavę [[vokiečiai]].


Tarpukaryje [[Mituva|Mituvos]] žiotyse ne sezono metu glausdavosi apie dvi dešimtys laivų. Keletas jurbarkiečių turėjo savo garlaivius. 1929–1930 m. buvo rekonstruota ir išgrįsta akmenimis krantinė. 1935 m. pradėtas įrenginėti Žiemos uostas, bet visi darbai iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] taip ir nebuvo baigti.<ref>vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. ''Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.''; psl. 55–56</ref>
Tarpukaryje [[Mituva|Mituvos]] žiotyse ne sezono metu glausdavosi apie dvi dešimtys laivų. Keletas jurbarkiečių turėjo savo garlaivius. 1929–1930 m. buvo rekonstruota ir išgrįsta akmenimis krantinė. 1935 m. pradėtas įrenginėti Žiemos uostas, bet visi darbai iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] taip ir nebuvo baigti.<ref>vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. ''Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.''; psl. 55–56</ref>


[[1940]] m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė apie 400 namų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), [[pieninė]], duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.
[[1940]] m. miestą nusiaubė [[1940 m. Jurbarko gaisras|gaisras]], sudegė apie 400 namų. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas [[Jurbarko uostas|upių uostas]]. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), [[pieninė]], duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.


Dabartinė „[[Mažeikių nafta]]“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto [[miško iškirtimas|iškirtimas]]) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir [[Kuršmarės|Kuršių marių]] ekologinę būklę.
Dabartinė „[[Mažeikių nafta]]“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto [[miško iškirtimas|iškirtimas]]) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir [[Kuršmarės|Kuršių marių]] ekologinę būklę.
Eilutė 46: Eilutė 60:


{{adm2|4}}
{{adm2|4}}
{{admr|XIX a. pabaiga – [[1915]] m.|[[Jurbarko valsčius|Jurbarko valsčiaus]] centras|}}
{{admr|XV–XVI a.|[[Jurbarko valsčius|Jurbarko valsčiaus]] centras|?}}
{{admr|1915–[[1917]] m.|?|[[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskrities]] centras|}}
{{admr|XVIII a. pabaiga|[[Jurbarko seniūnija]]|?}}
{{admr|[[1918]]–[[1947]] m.|r2=2|[[Jurbarko valsčius|Jurbarko valsčiaus]] centras|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|XIX a. pabaiga – [[1915]] m.|[[Jurbarko valsčius|Jurbarko valsčiaus]] centras|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|1947–[[1950]] m.|[[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskrities]] centras}}
{{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|?|[[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskrities]] centras|}}
{{admr|1950–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|[[1918]]–[[1947]] m.|r2=2|[[Jurbarko valsčius|Jurbarko valsčiaus]] centras|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskrities]] centras}}
{{admr|1953–[[1995]] m.|}}
{{admr|1995–[[2007]] m.|–|r3=2|[[Jurbarko rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Tauragės apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Jurbarko rajonas|Jurbarko rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}}
{{admr|nuo 2007 m.|[[Jurbarko miesto seniūnija]]|}}
{{admr|[[1953]]–[[1995]] m.|}}
{{admr|[[1995]]–[[2007]] m.|–|r3=2|[[Jurbarko rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Tauragės apskritis]]}}
{{adme}}
{{admr|[[2007]]–|[[Jurbarko miesto seniūnija]]|}}

|}
=== Pavadinimo kilmė ===
⚫
Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo ''Georg'' (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio ''Burg'' („pilis, tvirtovė“) – ''Georgenburg''. Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto ''Jurgenborg'', o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo ''Jurbarkas''.


== Kultūra ==
== Kultūra ==

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi [[skautai|skautų]] veikla, Jurbarko kultūros centras<ref>[http://www.jurbarko-kc.lt/ Jurbarko kultūros centras]</ref> [[2009]] m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra [[Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Savivaldybės viešoji biblioteka]], sporto centras ir mokykla. Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.
Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi [[skautai|skautų]] veikla, Jurbarko kultūros centras<ref>[http://www.jurbarko-kc.lt/ Jurbarko kultūros centras]</ref> [[2009]] m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra [[Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka]], sporto centras ir mokykla. Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.


=== Švietimo ir ugdymo įstaigos ===
=== Švietimo ir ugdymo įstaigos ===
Eilutė 66: Eilutė 80:
* [[Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija]]
* [[Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija]]
* 2 progimnazijos:
* 2 progimnazijos:
**[[Jurbarko Naujamiesčio progimnazija]]
** [[Jurbarko Naujamiesčio progimnazija]]
**[[Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazija]]
** [[Jurbarko Vytauto Didžiojo progimnazija]]
* Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla<ref>[http://www.azuoliukas.com/ Ąžuoliuko mokykla]</ref>
* Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykla<ref>[http://www.azuoliukas.com/ Ąžuoliuko mokykla]</ref>
* lopšelis-darželis „Nykštukas“
* lopšelis-darželis „Nykštukas“


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==

Gyventojų registro tarnybos gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. gegužės 1 d. Jurbarko rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 30 453 gyventojai, iš jų 11 335 Jurbarko mieste, 895 gyventojai įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nacionaliniu požiūriu – 98,7 proc. gyventojų sudaro lietuviai, 0,5 proc. rusų, 0,2 proc. vokiečių, po 0,1 proc. – ukrainiečių, lenkų, romų bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.
Gyventojų registro tarnybos gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. gegužės 1 d. Jurbarko rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 30 453 gyventojai, iš jų 11 335 Jurbarko mieste, 895 gyventojai įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nacionaliniu požiūriu – 98,7 proc. gyventojų sudaro lietuviai, 0,5 proc. rusų, 0,2 proc. vokiečių, po 0,1 proc. – ukrainiečių, lenkų, romų bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.

{{dem|kolon=7|till=15000|inc=5000|incmin=1000
{{dem|kolon=9|till=15000|inc=5000|incmin=1000
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
|1823|3000
|1823|3000
Eilutė 90: Eilutė 106:
|2011|13287|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2011|13287|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2015|11335
|2015|11335
|2021|10186|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
|2020|9720}}
}}

=== Tarmė ===

Jurbarko apylinkių tarmė yra vakarų aukštaičių kauniškių.<ref>{{vle|kauniskiu-tarme|2021-04-21|Kauniškių tarmė|Kazys Morkūnas}}</ref>


⚫
[[Vaizdas:Jurborg.jpg|thumb|250px|Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. [[Mykolas Elvyras Andriolis|Mykolo Elvyro Andriolio]] paveikslas]]
=== Tautinė sudėtis ===
=== Tautinė sudėtis ===
{|
{|
|valign=top|
|valign=top|
[[2011]] m. gyveno 11 232 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys]</ref>
[[2011]] m. gyveno 11 232 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,38 % (11050);
* [[Lietuviai]] – 98,38 % (11050);
* [[Rusai]] – 0,53 % (59);
* [[Rusai]] – 0,53 % (59);
Eilutė 104: Eilutė 124:
* Kiti – 0,74 % (83).
* Kiti – 0,74 % (83).
|valign=top|
|valign=top|
[[2001]] m. gyveno 13 797 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://archive.is/20120707120909/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2012-07-07 }}</ref>
[[2001]] m. gyveno 13 797 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://archive.today/20120707120909/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2012-07-07 }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 98,23 % (13553);
* [[Lietuviai]] – 98,23 % (13553);
* [[Rusai]] – 0,59 % (82);
* [[Rusai]] – 0,59 % (82);
Eilutė 112: Eilutė 132:
* Kiti – 0,55 % (76).
* Kiti – 0,55 % (76).
|valign=top|
|valign=top|
[[1923]] m. gyveno 4 409 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
[[1923]] m. gyveno 4 409 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
* [[Lietuviai]] – 45,61 % (2011);
* [[Lietuviai]] – 45,61 % (2011);
* [[Žydai]] – 42,8 % (1887);
* [[Žydai]] – 42,8 % (1887);
Eilutė 144: Eilutė 164:
* [[Elena Grinaveckienė]] (1928–1999), kalbininkė.
* [[Elena Grinaveckienė]] (1928–1999), kalbininkė.
* [[Darius Lapinskas]] (1934–2015), kompozitorius, dirigentas, koncertmeisteris, [[Čikagos naujoji opera|Čikagos naujosios operos]] įkūrėjas ir vadovas.
* [[Darius Lapinskas]] (1934–2015), kompozitorius, dirigentas, koncertmeisteris, [[Čikagos naujoji opera|Čikagos naujosios operos]] įkūrėjas ir vadovas.
* [[Juozas Žilys]] (1942–2024), teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas.
* [[Vytautas Juzikėnas]] (1945–1983), skulptorius.
* [[Vytautas Juzikėnas]] (1945–1983), skulptorius.
* [[Eugenijus Remigijus Baltrušaitis]] (g. 1946 m.), rašytojas, dramaturgas, spaudos ir televizijos darbuotojas.
* [[Eugenijus Remigijus Baltrušaitis]] (g. 1946 m.), rašytojas, dramaturgas, spaudos ir televizijos darbuotojas.
* [[Aleksandras Baltrūnas]] (1949–2005), Lietuvos matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius.
* [[Aleksandras Baltrūnas]] (1949–2005), Lietuvos matematikas, habilituotas daktaras, knygų apie matematikos istoriją autorius.
* [[Gintautas Alekna]] (g. 1956 m.), teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremtinių vietas „Misija Sibiras“ organizatorius ir vadovas.
* [[Gintautas Alekna]] (g. 1956 m.), teleoperatorius, fotografas, keliautojas, ekspedicijų į tremtinių vietas „Misija Sibiras“ organizatorius ir vadovas.
* [[Romas Burba]] (1957–2022), žurnalistas.
* [[Romas Burba]] (1957–2022), žurnalistas.
* [[Loreta Levinskaitė]] (g. 1957 m.), choro dirigentė.
* [[Loreta Levinskaitė]] (g. 1957 m.), choro dirigentė.
* [[Rūta Andriušytė-Druteikienė]] (g. 1957 m.), chemikė, gamtos mokslų daktarė, radiologė, atomo fizikos specialistė.
* [[Rūta Andriušytė-Druteikienė]] (g. 1957 m.), chemikė, gamtos mokslų daktarė, radiologė, atomo fizikos specialistė.
* [[Rasutė Andriušytė-Žukienė|Rasa Andriušytė-Žukienė]] (g. 1960 m.), menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, M. K. Čiurlionio ir XX a.dailės tyrinėtoja.
* [[Rasutė Andriušytė-Žukienė|Rasa Andriušytė-Žukienė]] (g. 1960 m.), menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, M. K. Čiurlionio ir XX a.dailės tyrinėtoja.
* [[Rimas Bružas]] (g. 1973 m.), žurnalistas, dokumentininkas, rašytojas.
* [[Rimas Bružas]] (g. 1973 m.), žurnalistas, dokumentininkas, rašytojas.
* [[Karolis Bauža]] (g. 1987 m.), dziudo imtynininkas.
* [[Karolis Bauža]] (g. 1987 m.), dziudo imtynininkas.
* [[Povilas Butkus]] (g. 1993 m.), choro dirigentas, vargonininkas, [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro]] chormeisteris.
* [[Povilas Butkus]] (g. 1993 m.), choro dirigentas, vargonininkas, [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro]] chormeisteris.
* [[Samanta Pinaitytė]]-Maiskienė (g. 1995 m.), aktorė.


=== Garbės piliečiai ===
=== Garbės piliečiai ===
Eilutė 164: Eilutė 186:
* 2011 m. [[Antanas Juozas Kazakevičius]], 1990–1995 m. Jurbarko rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos Samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkas.
* 2011 m. [[Antanas Juozas Kazakevičius]], 1990–1995 m. Jurbarko rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos Samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkas.
* 2011 m. Arnoldas Piročkinas, profesorius, habilituotas daktaras, kalbininkas, pedagogas.
* 2011 m. Arnoldas Piročkinas, profesorius, habilituotas daktaras, kalbininkas, pedagogas.
* 2013 m. [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]], už didelius nuopelnus Lietuvos mokslui ir aktyvią kultūrinę, švietėjišką veiklą Jurbarko krašte.
* 2013 m. [[Vytautas Urbanavičius (1935)|Vytautas Urbanavičius]], už didelius nuopelnus Lietuvos mokslui ir aktyvią kultūrinę, švietėjišką veiklą Jurbarko krašte.
* 2016 m. Volfgangas fon Štetenas, už nuopelnus Lietuvai, ilgametį bendradarbiavimą ir nuolatinę paramą Jurbarko kraštui.
* 2016 m. Volfgangas fon Štetenas, už nuopelnus Lietuvai, ilgametį bendradarbiavimą ir nuolatinę paramą Jurbarko kraštui.


== Sportas ==
== Sportas ==
Eilutė 177: Eilutė 199:


=== [[Lengvoji atletika]] ===
=== [[Lengvoji atletika]] ===
Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių [[sprintas|sprintų]] ir [[disko metimas|disko metimo]] rungtyse. [[2003]]&nbsp;m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|nacionalinis rekordas]]. <ref>{{cite web |title= Jurbarkas 2003 |url= http://www.lengvoji.lt/file/jurb03v.xls |publisher= [[LLAF]] |format= xls |date= 2003-09-20 |accessdate= 2011-03-27 |language= Lietuvių k. }}{{Neveikianti nuoroda|date=vasario 2021 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>
Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių [[sprintas|sprintų]] ir [[disko metimas|disko metimo]] rungtyse. [[2003]]&nbsp;m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo [[Sąrašas:Lietuvos lengvosios atletikos rekordai|nacionalinis rekordas]].<ref>{{cite web |title= Jurbarkas 2003 |url= http://www.lengvoji.lt/file/jurb03v.xls |publisher= [[LLAF]] |format= xls |date= 2003-09-20 |accessdate= 2011-03-27 |language=lt}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>


=== [[Lėkščiasvydis|Ultimeitas]] ===
=== [[Lėkščiasvydis|Ultimeitas]] ===
Eilutė 184: Eilutė 206:
=== [[Regbis]] ===
=== [[Regbis]] ===
* [[Regbio klubas Lūšis]]
* [[Regbio klubas Lūšis]]
⚫
[[Vaizdas:Jurbarkas.jpg|thumb|250px|Jurbarkas iš paukščio skrydžio]]
⚫
== Geografija ==
⚫
[[Vaizdas:Jurbarkas kauno gatve.jpg|thumb|250px|Kauno gatvė]]
⚫
[[Vaizdas:Imsrė.Jurbarkas.JPG|250px|thumb|Imsrė]]
⚫
Jurbarkas įsikūręs prie [[Mituva|Mituvos]] žiočių (mieste į ją įteka [[Imsrė]]). Pietvakarinės miesto dalys – [[Barkūnai]] ir [[Kalnėnai (Jurbarkas)|Kalnėnai]], vakarinė – [[Smukučiai (Jurbarkas)|Smukučiai]], šiaurinė – Naujamiestis. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso [[Bišpilio piliakalnis]], vakariniame miesto pakraštyje – [[Smukučių šilelis]] ir [[Jurbarko tvenkinys]]. Piečiau Jurbarko, per [[Nemunas|Nemuną]] nutiestas [[Jurbarko tiltas]] (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas [[1978]] m.). [[Jurbarko parkas|Jurbarko dvaro parkas]] – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti [[Smalininkų-Viešvilės miškai]].


== Miestai partneriai ==
== Miestai partneriai ==
* {{flagicon|POL}} [[Rynas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|POL}} [[Rynas]], [[Lenkija]]
* {{flagicon|BEL}} [[Lakdalas]], [[Belgija]]
* {{flagicon|BEL}} [[Lakdalis]], [[Belgija]]
⚫
* {{flagicon|RUS}} [[Nemanas]], [[Rusija]]
* {{flagicon|DEN}} [[Bogensė]], [[Danija]]
* {{flagicon|DEN}} [[Bogensė]], [[Danija]]
* {{flagicon|GER}} [[Berlyno Lichtenbergo rajonas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|GER}} [[Berlyno Lichtenbergo rajonas]], [[Vokietija]]
* {{flagicon|GER}} [[Krailsheimas]], Vokietija
* {{flagicon|GER}} [[Krailsheimas]], Vokietija
⚫
* {{flagicon|MDA}} [[Kriulenis]], [[Moldavija]]
* {{flagicon|UK}} [[Glamorgano slėnis]], [[Velsas]], [[Jungtinė Karalystė]]<ref>[https://www.jurbarkas.lt/uploads/bendradarbiavimas%20(4).pdf JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO PARTNERIAI]</ref>


== Miesto dalys ==
== Miesto dalys ==

Dabartinė 16:42, 20 rugsėjo 2024 versija

Jurbarkas
            
Jurbarko senamiestis
Jurbarkas
Jurbarkas
55°04′41″š. pl. 22°45′54″r. ilg. / 55.078°š. pl. 22.765°r. ilg. / 55.078; 22.765 (Jurbarkas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1259
Meras Skirmantas Mockevičius
Gyventojų (2023) 10 571
Plotas 14,31 km²
Tankumas (2023) 739 žm./km²
Pašto kodas LT-74001
Tinklalapis jurbarkas.lt
Vikiteka Jurbarkas
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Jùrbarkas
Kilmininkas: Jùrbarko
Naudininkas: Jùrbarkui
Galininkas: Jùrbarką
Įnagininkas: Jùrbarku
Vietininkas: Jurbarkè

lenk. Jurbork, vok. Georgenburg, rus. Юрбургъ[2][3]

Jurbarkas – miestas vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, istorinėje Karšuvos žemėje. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas. Nuo 1907 m. veikia katalikų Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia, nuo 2014 m. – Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Stovi buvusi Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (nuo 1865 m.) ir Vytauto Didžiojo paminklas (pastatytas 1930 m. (skulptorius Vincas Grybas), restauruotas 1989 m.). Mieste yra Kultūros centras, paštas (LT-74001), Krašto istorijos muziejus (Jurbarko dvaro teritorijoje), Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), Turizmo ir verslo informacijos centras, Jurbarko ligoninė. Veikia Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, stūkso Jurbarko piliakalnis.

Jurbarkas iš paukščio skrydžio
Imsrės upelis
Kauno gatvė

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg (asmenvardinis vietovardis). Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.[4]

Liaudies etimologija turi kitą versiją. Anot jos, kadaise kunigaikštis Palemonas turėjęs tris sūnus – Barką, Kūną ir Spėrą. Kartą visi išplaukę Nemunu: vyriausiasis Barkas nuplaukęs iki Jūros upės, pastatęs ten pilį ir pavadinęs ją Jurbarku.[5]

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai, vakarinė – Smukučiai, šiaurinė – Naujamiestis. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko dvaro parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jurbarko ir apylinkių žemėlapis (1807 m.)
Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, ir apyrankės.[6]

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas.[7] Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti Jurbarko dvaro rūmai. Amžiaus pabaigoje Jurbarkas – Raseinių apskrities miestas.[8]

Jurbarkas buvo vienas pirmųjų elektrifikacijos židinių. 1900–1903 m. Jurbarko dvaro savininkas kunigaikštis Vasilčikovas ant Mituvos upės pastatė didelį vandens malūną, kuriame AEG Rygos filialas įmontavo nuolatinės srovės 15 kW galios 110 V dinamo mašiną. Nuo malūno iki dvaro nutiesta elektros oro linija. Elektra buvo apšviečiami dvaro fligeliai, cerkvė, kontora ir gyvenamasis namas. Be elektrinės malūne veikė ir vilnų karšykla, verpykla, lentpjūvė. Jų darbas nenutrūkdavo net nusekus upei, nes buvo įrengtas 120 AJ lokomobilis. Tą malūną 1915 m. sudegino kraštą okupavę vokiečiai.

Tarpukaryje Mituvos žiotyse ne sezono metu glausdavosi apie dvi dešimtys laivų. Keletas jurbarkiečių turėjo savo garlaivius. 1929–1930 m. buvo rekonstruota ir išgrįsta akmenimis krantinė. 1935 m. pradėtas įrenginėti Žiemos uostas, bet visi darbai iki Antrojo pasaulinio karo taip ir nebuvo baigti.[9]

1940 m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė apie 400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVI a. Jurbarko valsčiaus centras ?
XVIII a. pabaiga Jurbarko seniūnija ?
XIX a. pabaiga – 1915 m. Jurbarko valsčiaus centras Raseinių apskritis
1915–1917 m. ? Jurbarko apskrities centras
1918–1947 m. Jurbarko valsčiaus centras Raseinių apskritis
1947–1950 m. Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Jurbarko rajono centras Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2007 m. – Jurbarko rajono savivaldybės centras Tauragės apskritis
2007– Jurbarko miesto seniūnija

Kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras[10] 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka, sporto centras ir mokykla. Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų registro tarnybos gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos duomenimis, 2015 m. gegužės 1 d. Jurbarko rajone gyvenamąją vietą buvo deklaravę 30 453 gyventojai, iš jų 11 335 Jurbarko mieste, 895 gyventojai įtraukti į Gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Nacionaliniu požiūriu – 98,7 proc. gyventojų sudaro lietuviai, 0,5 proc. rusų, 0,2 proc. vokiečių, po 0,1 proc. – ukrainiečių, lenkų, romų bei 0,3 proc. gyventojų, apklausos metu savo tautybės nenurodžiusių.

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2021 m.
1823 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1904 m.*[2] 1923 m.sur.[12] 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[13] 1974 m.
3 000 2 869 7 400 6 490 4 409 5 200 4 422 6 541 10 500
1976 m.[14] 1979 m.sur.[15] 1989 m.sur.[16] 2001 m.sur.[17] 2011 m.sur.[18] 2015 m. 2021 m.sur.[19] - -
11 200 10 644 14 310 13 797 13 287 11 335 10 186 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tarmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko apylinkių tarmė yra vakarų aukštaičių kauniškių.[20]

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. gyveno 11 232 žmonės:[21]

2001 m. gyveno 13 797 žmonės:[22]

1923 m. gyveno 4 409 žmonės:[23]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paminklas Vytautui Didžiajam

Garbės piliečiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • 1995 m. Franz von Ostrowski (Xanten, Vokietija), už didžiulį indėlį organizuojant humanitarinę pagalbą Lietuvai.
  • 1997 m. Richard Durbin (East St. Louis, Ilinojus, JAV), JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Jurbarko ligoninėje įsteigė vaikų reanimacijos palatą.
  • 2009 m. Heinz Puttlitz (Vokietija), Berlyno kriminalinės policijos komisaras, vadovauja labdaros organizacijai „Berlyno policija padeda“, kuri nuo 1998 m. nuolat teikia labdarą ir socialinę paramą Jurbarko krašto žmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
  • 2009 m. Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius, apdovanotas už išskirtinius nuopelnus Lietuvai ir pasauliniam mokslui.
  • 2009 m. Aloyzas Zairys, ilgametis rajono vadovas, apdovanotas už svarų indėlį į Jurbarko krašto plėtrą.
  • 2011 m. Antanas Juozas Kazakevičius, 1990–1995 m. Jurbarko rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos Samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkas.
  • 2011 m. Arnoldas Piročkinas, profesorius, habilituotas daktaras, kalbininkas, pedagogas.
  • 2013 m. Vytautas Urbanavičius, už didelius nuopelnus Lietuvos mokslui ir aktyvią kultūrinę, švietėjišką veiklą Jurbarko krašte.
  • 2016 m. Volfgangas fon Štetenas, už nuopelnus Lietuvai, ilgametį bendradarbiavimą ir nuolatinę paramą Jurbarko kraštui.

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krepšinis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lengvoji atletika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.[24]

Ultimeitas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarke yra įsikūręs Jurbarko „Velnių“ sporto klubas, propaguojantis Ultimeito žaidimą. Tai komandinio sporto žaidimas, žaidžiamas su skraidančiu disku. Sporto klubas taip pat rengia kasmetinį ultimeito turnyrą Jurbarke „Ledinis diskas“, į kurį kasmet sukviečia stipriausias Lietuvos komandas. Turnyras vyksta paskutinį sausio šeštadienį.

Regbis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestai partneriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto dalys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurbarko mieste yra 5 miesto dalys:

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Юрбургъ. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 41 (81) : Эрдан — Яйценошение. С.-Петербургъ, 1904., 409 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 900 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 76–77
  5. ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 101
  6. ↑ Jurbarkas gali būti šešias šimtmečiais senesnis nei manyta[neveikianti nuoroda]
  7. ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 70 p.
  8. ↑ Jurborg. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 628 psl. (lenk.)
  9. ↑ vb.vdu.lt › object › elaba:8695913 Gediminas Kasparavičius. Upių laivyba Lietuvoje 1919−1940 m.; psl. 55–56
  10. ↑ Jurbarko kultūros centras
  11. ↑ Ąžuoliuko mokykla
  12. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Jurbarkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 152-153
  15. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  17. ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  19. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  20. ↑ Kauniškių tarmė(parengė Kazys Morkūnas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-04-21).
  21. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  22. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
  23. ↑ 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
  24. ↑ „Jurbarkas 2003“ (xls). LLAF. 2003-09-20. Nuoroda tikrinta 2011-03-27.[neveikianti nuoroda]
  25. ↑ JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARPTAUTINIO BENDRADARBIAVIMO PARTNERIAI

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 568 psl.
  • Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Jurbarkas

Aplinkinės gyvenvietės

Jurbarkai – 2 km
TAURAGĖ – 45 km 		Girdžiai – 8 km
Žindaičiai – 14 km
Eržvilkas – 24 km
SMALININKAI – 13 km
Viešvilė – 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Skirsnemunė – 10 km
Raudonė – 28 km
Veliuona – 36 km
Seredžius – 43 km
KAUNAS – 86 km
Kiduliai – 2 km
ŠAKIAI – 24 km 		Lukšiai – 33 km
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Jurbarko rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Eržvilkas (2016) · Girdžiai (2013) · Jurbarkai (2019) · Jurbarkas (1993) · Raudonė (1998) · Seredžius (1999) · Skirsnemunė (2002) · Smalininkai (2018) · Stakiai (2021) · Šimkaičiai (2019) · Vadžgirys (2019) · Veliuona (1992) · Viešvilė (2011)
Kitos gyvenvietės
Ž • A • R
Lietuvos miestai
Apskričių centraiLietuva
Savivaldybių centrai
Kiti miestai
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jurbarkas&oldid=7386942"