Pereiti prie turinio

Mažonai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°19′05″š. pl. 22°17′49″r. ilg. / 55.318°š. pl. 22.297°r. ilg. / 55.318; 22.297 (Mažonai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimas
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Andrjusgeo (aptarimas | indėlis)
4 586 keitimai
SNėra keitimo santraukos
Vilensija (aptarimas | indėlis)
57 970 keitimai
 
(nerodoma 42 tarpinės versijos, sukurtos 22 naudotojų)
Eilutė 1: Eilutė 1:
:: ''Apie kaimą Kretingos rajone žr. [[Mažonai (Kretinga)]]''.
{{Ltgyv
{{Ltgyv
|pavad = Mažonai
|pavad = Mažonai
|foto = ViewofMazonai.JPG
|foto = ViewofMazonai.JPG
|plotis =
|plotis = 275
|fotoinfo = Kaimo apylinkių panorama
|fotoinfo = Kaimo apylinkių panorama
|herb = Mazonuherbas.png
|herb = Mazonuherbas.png
|žeml =
|lat = 55.318
|koor =
|long = 22.297
|sav = Tauragės rajono savivaldybė
|PL=55|PM=19|PS=10|IL=22|IM=18|IS=00
|sen = Mažonų seniūnija
|sav = Tauragės rajono savivaldybė
|gyv = 452
|sen = Mažonų seniūnija
|gyv = 577
|metai = 2021
|kirčl = {{Vietovardis|k=2|Mažõnai|Mažõnų|Mažõnams|Mažonùs|Mažõnais|Mažõnuose|š=2002}}
|metai = 2001
|vikiteka = Category:Mažonai
|kirčl = {{Vietovardis|Mažõnai|Mažõnų|Mažõnams|Mažonùs|Mažõnais|Mažõnuose|k=2}}
|vikiteka= Category:Mažonai
}}
}}


'''Mažonai''' – kaimas [[Tauragės rajono savivaldybė]]je, į šiaurės rytus nuo kelio {{KK164}}, prie jo sankirtos su rajoniniu keliu {{RK4513}}, 7 km į šiaurę nuo Tauragės. [[Mažonų seniūnija|Seniūnijos]] centras.
[[Vaizdas:MZN2.JPG|thumb|left|250px|Seniūnijos administracinis pastatas]]


[[File:Mazonai_kc_2010.jpg|thumb|left|Mažonų kultūros namai]]
'''Mažonai''' – kaimas [[Tauragės rajonas|Tauragės rajone]], į šiaurės rytus nuo kelio [[Mažeikiai]] - [[Tauragė]] ([[KK164]]), prie jo sankirtos su rajoniniu keliu [[RK4513|4513]]. [[Mažonų seniūnija|Seniūnijos]] centras. Mažonai išsidėstę 3 km iki [[Jūra (upė)|Jūros upės]] ir po 1,5 km nuo [[Šunija|Šunijos]] bei [[Irtuona|Irtuonos]] upių, per Šuniją pastatytas [[Mažonų tiltas|tiltas]] pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė. Iki [[Pagramantis|Pagramančio]] yra 8 km, iki [[Šakvietis|Šakviečio]] – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: vienoje gyventojų yra virš 500, kitoje nesiekia 100. Didesnė dalis buvo vadinama „Artoju“ (taip vadinosi ir čia buvęs kolūkis) – dabar taip vadinama tik autobusų stotelė, o antroji, mažesnė – „Mažonais“. Per kaimą teka melioracinis kanalas - Skynimas, įtekantis į [[Šunija|Šuniją]], iš šio ir dar vieno upelio - [[Užupis (Baublys)|Užupio - Baublio]], žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.


== Etimologija ==
[[Vaizdas:Mazonudvarviete.JPG|thumb|right|240px|Buvusi Mažonų dvarvietė]]


Mažonų vardas yra [[asmenvardinis vietovardis]], kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas [[1311]]–[[1314]] m. [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] kronikoje) [[Mažonas (XIV a.)|Mažono]] vardo, kadangi čia buvusi jo valda.
Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar [[1898]] m. statyta M. Bartkienės troba iki [[2007]] metų pavasario stovėjusi šalia [[Tauragė]]s-[[Šilalė]]s plento ir apie [[1865]] metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės.


== Geografija ==
Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „'''Medžioklės Ragas'''“), V. Geštautienės alaus baras, mažas autoservisas, pradinė mokykla ([[Tauragės Šaltinio vidurinė mokykla|„Šaltinio“ mokyklos]] skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 - 3 šimtus metų.
[[Vaizdas:MažonaiŽiemą.JPG|thumb|left|250px|Mažonai 2008-03-18]]
[[Vaizdas:Mazonudvarviete.JPG|thumb|left|250px|Buvusi [[Mažonų dvaras|Mažonų dvarvietė]].]]


Mažonai išsidėstę 3 km nuo kairiojo [[Jūra (upė)|Jūros upės]] kranto ir po 1,5 km nuo [[Šunija|Šunijos]] bei [[Irtuona|Irtuonos]] upių, per Šuniją pastatytas [[Mažonų tiltas|tiltas]] pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė, kaimą iš visų pusių supa nedideli atskiri miškeliai: į šiaurės rytuose yra išsidėstę – Žydgirė, Amerikaitė, šiaurėje – Kardelynė, Palaužė, šiaurės vakaruose – Eglynaitė, Skynimai, vakaruose – Baubliai, pietryčiuose Borkertinė. Toliau į šiaurę plyti Pagramančio miškų masyvas, į pietus – Tauragės miškas. Iki [[Pagramantis|Pagramančio]] yra 8 km, iki [[Šakvietis|Šakviečio]] – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: pagrindinėje dalyje yra daugiau kaip 500, kitoje, išsidėsčiusioje arčiau Šunijos – iki 100 gyventojų. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į [[Šunija|Šuniją]], iš šio ir dar vieno upelio – [[Užupis (Baublys)|Užupio – Baublio]], žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.
Gyvenvietės centre yra [[Futbolas|futbolo]] stadionas, kuriame vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba [[Tauragė]]je, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.

Į vakarus nuo Mažonų yra [[Pagramančio regioninis parkas]].


== Istorija ==
== Istorija ==


Kai kurių istorikų nuomone, [[1311]]–[[1314]] m. [[Prūsijos žemės kronika|Petro Dusburgiečio kronikoje]] minimas Žemaičių didžiūnas [[Mažonas (XIV a.)|Mažonas]] siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas [[1312]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[1792]] m. Žemaitijos [[Raseinių apskritis|Raseinių apskrities]] žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal [[1816]] m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus [[Sungailiškių dvaras|Sungailiškių dvarui]]. Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. XIX a. pabaigoje Mažonai – kaimas ir dvaras Raseinių apskrities Tauragės valsčiuje, priklausę Tauragės parapijai.<ref>{{SGKP|6|215|Mażany}}</ref><ref>{{SGKP|15b|311|Mażany (3)}}</ref>
Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas [[1312]] m. [[rugpjūčio 5]] dieną.


[[XX a.]] pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas. [[1915]]–[[1918]] m. iki Mažonų buvo nutiesta [[Siaurukas|siaurojo geležinkelio]] linija, kuri kirto [[Šunija|Šunijos]] upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. [[1920]] m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti [[Tauragė]]je.<ref>{{VLE|XIV|518||Mažonai}}</ref>
Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo linijinės struktūros, o XX a. 8 dešimtmetyje suformuotas gatvinis kompaktiškas kaimo planas.


[[1948]] m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. [[1961]] metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. [[1969]] m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.
[[1821]] metais kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.


[[XX a.]] penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje [[Lietuva|Lietuvoje]], mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš [[Tauragė]]s, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.
[[1915]] m. iki Mažonų buvo nutiesta [[Siaurukas|siaurojo geležinkelio]] linija, kuri kirto [[Šunija|Šunijos]] upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. Deja, per ateinančius dvejus metus po nutiesimo šis geležinkelis buvo visiškai sunaikintas, jo bėgiai panaudoti klojant plačiojo [[Geležinkelis|geležinkelio]] bėgius [[Tauragė]]je.


[[2005]] m. [[rugpjūčio 1]] d. prezidento dekretu patvirtintas [[Mažonų herbas]]. [[2006]] m. pabaigoje 15-ai Mažonų gatvių suteikti pavadinimai.
[[1948]] metais Mažonuose įkuriama pradinė mokykla, kuri sekančiais metais tampa septynmete. [[1961]] metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikelia į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), tada mokykla tampa aštuonmete. [[1969]] metais mokykla vėl reorganizuojama į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.


{{adm2|3}}
[[Vaizdas:MZNkapines.JPG|thumb|left|250px|Mažonų kapinaitės]]
{{admr|XIX a.|[[Tauragės apskritis]]|[[Raseinių apskritis]]}}
{{admr|[[1954]]?–[[1988]] m.|[[Sungailiškių apylinkė]] <br/> (1968–1988 m. jos centras)|r3=2|[[Tauragės rajonas]]}}
{{admr|[[1988]]–[[1995]] m.|[[Mažonų apylinkė]]s centras}}
{{admr|[[1995]]–|[[Mažonų seniūnija|Mažonų seniūnijos]] centras|[[Tauragės rajono savivaldybė]]}}
|}


== Ekonomika ==
Mažonų kapinėse iki [[1979]] metų stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo [[Jėzus Kristus|Kristaus]] (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios [[architektūra|architektūros]] objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su [[Šventas Rokas|Šv. Roko]], [[Pieta|Pietos]] ir [[Jėzus Nazarietis|Jėzaus Nazariečio]] skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus [[1979]] metais perėmė [[Tauragės liaudies buities muziejus|liaudies buities muziejus]].


Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga ([[Tauragės Šaltinio vidurinė mokykla|„Šaltinio“ mokyklos]] skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.
Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje [[Lietuva|Lietuvoje]], mažėja. Į Mažonus atsikelia šeimos iš [[Tauragė]]s, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.


Gyvenvietės centre yra [[Futbolas|futbolo]] aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba [[Tauragė]]je, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.
[[2005]] m. [[rugpjūčio 1]] d. prezidento dekretu patvirtintas [[:Vaizdas:Mazonuherbas.png|Mažonų herbas]]. [[2006]] m. pabaigoje Mažonų gatvėms suteikti pavadinimai.


=== Pavadinimo kilmė ===
== Architektūra ==
[[Vaizdas:MZNkapines.JPG|thumb|left|250px|Mažonų kapinaitės]]
Iš pradžių kaimas buvo [[padrikasis kaimas|padrikojo tipo]], sudarytas iš [[vienkiemis|vienkiemių]], vėliau po truputį tapo [[linijinis kaimas|linijinės struktūros]], o [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas [[gatvinis kaimas|gatvinio kaimo]] planas.


Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar [[1898]] m. statyta M. Bartkienės troba iki [[2007]] metų pavasario stovėjusi šalia [[Tauragė]]s-[[Šilalė]]s plento ir apie [[1865]] metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo įsikūrusios nebeveikiančios [[Mažonų senosios kapinės]]. Jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta [[1924]] m.
Mažonų pavadinimas kilęs nuo žemaičių didžiūno (minimas [[1311]]-[[1314]] m.) [[Mažonas|Mažono]] vardo, nes tada čia buvo jo valda.

Mažonų kapinėse iki [[1979]] m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo [[Jėzus Kristus|Kristaus]] (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios [[architektūra|architektūros]] objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su [[Šventas Rokas|Šv. Roko]], [[Pieta|Pietos]] ir [[Jėzus Nazarietis|Jėzaus Nazariečio]] skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus [[1979]] m. perėmė [[Tauragės liaudies buities muziejus|liaudies buities muziejus]].


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==

{{dem|kolon=8|till=700|inc=100|incmin=20
[[1821]] m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.
|1959|240

|1986|581
{{dem|kolon=8|till=650|inc=100|incmin=50
|1820|18
|1902|86|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref>
|1923|243|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref>
|1959|240|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|539||Mažonai}}</ref>
|1970|215|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref>
|1979|557|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref>
|1986|581|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|3|29||Mažonai}}</ref>
|1989|615|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref>
|1992|626
|1992|626
|1999|609
|1999|609
|2001|577|r2001=<ref>{{2001sur(Tauragė)}}</ref>
|2001|577
|2008|587
|2008|587
|2011|495|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref>
|2009|601
|2021|452|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref>
|2010|586}}
}}


=== Žymūs žmonės ===

Kaime gimė:
* [[Juozas Mockaitis]], agronomas, agronomijos daktaras.

== Statistika ==
* Kaimo plotas – 73 ha.
* Kaime yra 14 gatvių.
* Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
* Kaime yra ~355 gyvenamus pastatus ir ~20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
* Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė [[Tauragės rajono savivaldybė]]je, neskaičiuojant pačios [[Tauragė]]s ir jos priemiesčio – [[Taurai|Taurų]].

== Galerija ==
<gallery>
Mažonų_panorama.JPG|Liepų gatvė
PanoramaMažonai.JPG|Kaimo panorama
MažonaiPanorama.JPG|Kaimo apylinkės
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [[Vytenis Almonaitis|V. Almonaitis]] ir [[Junona Almonaitienė|J. Almonaitienė]]. „[[Karšuva]]“.

{{TAUgyv}}
{{ltunavigacija
{{ltunavigacija
|C=MAŽONAI
|C=MAŽONAI
Eilutė 75: Eilutė 124:
}}
}}


[[Kategorija:Mažonai| ]]
== Statistika ==
[[Vaizdas:MažonaiŽiemą.JPG|thumb|right|250px|Mažonai 2008-03-18]]
*Kaimo plotas - 73 ha.
*Mažonai kartu su [[Upytė|Upyte]] ([[Panevėžys|Panevėžio]] raj.) yra '''162''' [[Sąrašas:Lietuvos kaimai|Lietuvos kaimų sąrašo]] vietoje, pagal gyventojų skaičių (577 gyventojai - 2001 metais).
*Kaime yra 13 gatvių.
*Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2&nbsp;km ilgio.
*Kaime yra apie 355 gyvenamus pastatus bei apie 20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
*Mažonai - 5 pagal dydį gyvenvietė [[Tauragės rajonas|Tauragės rajone]], neskaičiuojant pačios [[Tauragė]]s bei jos priemiesčio – [[Taurai|Taurų]].

== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:MazonuKN.JPG|Mažonų kultūros namai
Vaizdas:Mažonų_panorama.JPG|Liepų gatvė
Vaizdas:PanoramaMažonai.JPG|Kaimo panorama
Vaizdas:MažonaiPanorama.JPG|Kaimo apylinkės
</gallery>

== Šaltiniai ==
* V. Almonaičio ir J. Almonaitienės knyga „[[Karšuva]]“.

{{TAUgyv}}

[[Kategorija:Tauragės rajono gyvenvietės]]
[[Kategorija:Lietuvos herbinės gyvenvietės]]

[[bat-smg:Mažuonā]]

Dabartinė 13:47, 27 spalio 2024 versija

Apie kaimą Kretingos rajone žr. Mažonai (Kretinga).
Mažonai
{{#if:275
Kaimo apylinkių panorama
Mažonai
Mažonai
55°19′05″š. pl. 22°17′49″r. ilg. / 55.318°š. pl. 22.297°r. ilg. / 55.318; 22.297 (Mažonai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų (2021) 452
Vikiteka Mažonai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Mažõnai
Kilmininkas: Mažõnų
Naudininkas: Mažõnams
Galininkas: Mažonùs
Įnagininkas: Mažõnais
Vietininkas: Mažõnuose

Mažonai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, į šiaurės rytus nuo kelio  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė , prie jo sankirtos su rajoniniu keliu  4513  Mažonai–Šakvietis–Šilalė , 7 km į šiaurę nuo Tauragės. Seniūnijos centras.

Mažonų kultūros namai

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažonų vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje) Mažono vardo, kadangi čia buvusi jo valda.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažonai 2008-03-18
Buvusi Mažonų dvarvietė.

Mažonai išsidėstę 3 km nuo kairiojo Jūros upės kranto ir po 1,5 km nuo Šunijos bei Irtuonos upių, per Šuniją pastatytas tiltas pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė, kaimą iš visų pusių supa nedideli atskiri miškeliai: į šiaurės rytuose yra išsidėstę – Žydgirė, Amerikaitė, šiaurėje – Kardelynė, Palaužė, šiaurės vakaruose – Eglynaitė, Skynimai, vakaruose – Baubliai, pietryčiuose Borkertinė. Toliau į šiaurę plyti Pagramančio miškų masyvas, į pietus – Tauragės miškas. Iki Pagramančio yra 8 km, iki Šakviečio – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: pagrindinėje dalyje yra daugiau kaip 500, kitoje, išsidėsčiusioje arčiau Šunijos – iki 100 gyventojų. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į Šuniją, iš šio ir dar vieno upelio – Užupio – Baublio, žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.

Į vakarus nuo Mažonų yra Pagramančio regioninis parkas.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurių istorikų nuomone, 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje minimas Žemaičių didžiūnas Mažonas siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas 1312 m. rugpjūčio 5 d. 1792 m. Žemaitijos Raseinių apskrities žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal 1816 m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus Sungailiškių dvarui. Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. XIX a. pabaigoje Mažonai – kaimas ir dvaras Raseinių apskrities Tauragės valsčiuje, priklausę Tauragės parapijai.[2][3]

XX a. pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas. 1915–1918 m. iki Mažonų buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri kirto Šunijos upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. 1920 m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti Tauragėje.[4]

1948 m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. 1961 metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. 1969 m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.

XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš Tauragės, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.

2005 m. rugpjūčio 1 d. prezidento dekretu patvirtintas Mažonų herbas. 2006 m. pabaigoje 15-ai Mažonų gatvių suteikti pavadinimai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Tauragės apskritis Raseinių apskritis
1954?–1988 m. Sungailiškių apylinkė
(1968–1988 m. jos centras) 		Tauragės rajonas
1988–1995 m. Mažonų apylinkės centras
1995– Mažonų seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė

Ekonomika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga („Šaltinio“ mokyklos skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.

Gyvenvietės centre yra futbolo aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba Tauragėje, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.

Architektūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mažonų kapinaitės

Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo linijinės struktūros, o XX a. aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas gatvinio kaimo planas.

Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar 1898 m. statyta M. Bartkienės troba iki 2007 metų pavasario stovėjusi šalia Tauragės-Šilalės plento ir apie 1865 metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo įsikūrusios nebeveikiančios Mažonų senosios kapinės. Jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta 1924 m.

Mažonų kapinėse iki 1979 m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo Kristaus (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios architektūros objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su Šv. Roko, Pietos ir Jėzaus Nazariečio skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus 1979 m. perėmė liaudies buities muziejus.

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1821 m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m. 1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1986 m.[10] 1989 m.sur.[11]
18 86 243 240 215 557 581 615
1992 m. 1999 m. 2001 m.sur.[12] 2008 m. 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] - -
626 609 577 587 495 452 - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Statistika

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Kaimo plotas – 73 ha.
  • Kaime yra 14 gatvių.
  • Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
  • Kaime yra ~355 gyvenamus pastatus ir ~20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
  • Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė Tauragės rajono savivaldybėje, neskaičiuojant pačios Tauragės ir jos priemiesčio – Taurų.

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Liepų gatvė
    Liepų gatvė
  • Kaimo panorama
    Kaimo panorama
  • Kaimo apylinkės
    Kaimo apylinkės

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Mażany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 215 psl. (lenk.)
  3. ↑ Mażany (3). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 311 psl. (lenk.)
  4. ↑ Mažonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 518 psl.
  5. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Mažonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 539 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Mažonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 29
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Tauragės rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Batakiai (2006) · Gaurė (2004) · Lauksargiai (2017) · Mažonai (2005) · Pagramantis (2010) · Sartininkai (2011) · Skaudvilė (2005) · Tauragė (1997) · Žygaičiai (2005)
Kitos gyvenvietės

Aplinkinės gyvenvietės

ŠILALĖ – 23 km
PAGRAMANTIS - 7 km
Sungailiškiai – 3 km 		Šakvietis – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
TAURAGĖ – 8 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mažonai&oldid=7421234"