Labanoras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S ref Mūsų Lietuva 1T. using AWB |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
|vikiteka = Category:Labanoras |
|vikiteka = Category:Labanoras |
||
|kirčl = {{Vietovardis|Labanóras|Labanóro|Labanórui|Labanórą|Labanóru|Labanóre|k=1|š=1}} |
|kirčl = {{Vietovardis|Labanóras|Labanóro|Labanórui|Labanórą|Labanóru|Labanóre|k=1|š=1}} |
||
|istpav = |
|||
* {{ru|Лабонары}}<ref>{{GSSRI|3|2|Лабонары}}</ref> |
|||
}} |
}} |
||
| Eilutė 79: | Eilutė 81: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
* {{GSSRI|3|2|Лабонары}} |
|||
* {{ML|1|746|Labanoras}} |
* {{ML|1|746|Labanoras}} |
||
* {{SGKP|5|562|Łabonary}} |
* {{SGKP|5|562|Łabonary}} |
||
10:56, 8 kovo 2011 versija
| Labanoras | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Labanoras |
||||||||||||||||
| 55°16′01″š. pl. 25°46′30″r. ilg. / 55.267°š. pl. 25.775°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Labanoro seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 75 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Labanoras | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Лабонары[1] | |||||||||||||||
Labanoras – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, Labanoro girioje ir regioniniame parke, prie kelio KK114 Ignalina–Molėtai. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras, yra regioninio parko direkcija. Šalia miestelio yra stovyklavietė. Išlikusi varpinė, veikia biblioteka (nuo 1952 m.), paštas (LT-18025), viešbutis-restoranas „Labanoras“.
Miestelis keičiasi, tvarkosi; geri keliai su Kaltanėnais, Molėtais. Įdomu pasidairyti po savitą Labanoro miestelį, apžiūrėti kiemus su gerai išlikusiais tradiciniais pastatais, kluonienomis, žaiginiais. Yra varpinė, taip pat išlikę buvusios klebonijos ūkiniai pastatai – vertingi liaudies architektūros paminklai. Krašto muzikos instrumentas – Labanoro dūda.
Geografija
Per Labanorą teka Peršokšnos intakas Labanoras, rytuose nuo miestelio telkšo Labanoro ežeras, šiaurės vakaruose – Dumblio ežeras. Plentais miestelis jungiasi su Molėtais, Kaltanėnais, Švenčionėliais. 2,5 km į pietvakarius nuo Labanoro yra gamtos paminklas – pušis karalienė.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Saldutiškis – 11 km |
| |||||||||
| Mindūnai – 15 km |
|
Kaltanėnai – 15 km | |||||||||
| Lakaja – 12 km Inturkė – 25 km |
|||||||||||
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Labanoras minimas nuo 1373 m. 1387 m. Labanorą su apylinkėmis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila atidavė Vilniaus vyskupui aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:
|
Dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais. |
|
Vyskupijai Labanoras priklausė iki 1811 m. Pasakojama, jog dvasiškiai nesugyvenę su dvaro savininkais. Miestelio dalis su bažnyčia vadinta Kunigiškiais, o priešingoji – Dvariškiais. Kiekviena miestelio dalis turėjo savo kapines, kurios tebėra ir šiandien.
Pirmoji bažnyčia minima 1522 m. 1539 m. minimas palivarkas. 1568 m. Žygimanto Augusto rašte minimas Labanoro dvaras. Ilgainiui prie dvaro išaugo miestelis, 1731 m. jo gyventojai mokėjo činšą ir ėjo prievoles Vilniaus vyskupystės Kuktiškių dvarui.
Apie 1767 m. įkurta Labanoro parapija. 1820 m. pastatyta medinė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kurioje buvo 17 dailės paminklų, tačiau ji 2009 m. gruodžio 21 d. po vidurnakčio sudegė. Bažnyčia buvo pagrindinis XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios bažnyčios ansamblio statinys.
Nuo 1781 m. veikė parapinė mokykla. 1784 m. klebonijai priklausė jurisdika, suvalstybinta 1842 m. 1863 m. gegužės mėn. prie Labanoro kovėsi A. Minskio ir K. Maleckio sukilėliai. Spaudos draudimo metais lietuvišką spaudą platino Karolis Baužys. XX a. pradžioje miestelis garsėjo uogų turgumis.
1944 m. rudenį prie Labanoro veikė P. Lipinskio (Baravyko) Lietuvos partizanų būrys, platesnėje apylinkėje – Tigro rinktinė. Nuo 1950 m. apylinkės centras, Švenčionėlių miško pramonės ūkio pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. prie Labanoro rastas Labanoro lobis, jį saugo Nalšios muziejus Švenčionyse. [reikalingas šaltinis] Buvo Labanoro pradinė mokykla, prie jos įsteigtas visuomeninis muziejus. Yra turizmo paslaugų bendrovė „Labanoro pramogos“.
2011 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-585 patvirtino Labanoro herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950–1989 m. | Labanoro apylinkės centras |
| nuo 198? m. | Kaltanėnų apylinkė |
| 1995–2001 m. | Kaltanėnų seniūnija |
| nuo 2001 m. | Labanoro seniūnijos centras |
Architektūra
Iki Valakų reformos buvo kupetinis kaimas, vėliau – spindulinio plano. Miestelio viduryje – aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės.
Gyventojai
 | ||||||||||
| 1846 m. | 1866 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 132 | 196 | 443 | 264 | 253 | 186 | 134 | 75 | 74 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
- Vidmantas Alekna, gydytojas reumatologas, geriatras, biomedicinos mokslų daktaras, gimęs Labanore.
- Apie 1893-1897 m. čia gyveno Petrauskų šeima, kurioje augo būsimasis kompozitorius Mikas Petrauskas (1873–1937, buvo vargoninikas bažnyčioje) ir dainininkas Kipras Petrauskas (1885–1968).
Šaltiniai
- ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 2 psl.
Nuorodos
- Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 2 psl.
- Labanoras. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 746 psl.
- Łabonary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 562 psl. (lenk.)
- Labanoras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 462
- Labanoras per maps.lt
- Labanoro apylinkės per balticmaps.eu
| ||||||||||||||
