Pereiti prie turinio

Mažonai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°19′08″š. pl. 22°18′00″r. ilg. / 55.319°š. pl. 22.300°r. ilg. / 55.319; 22.300 (Mažonai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Homobot (aptarimas | indėlis)
Botai
424 316 keitimai
S robotas: šalinama iš Kategorija:Lietuvos herbinės gyvenvietės
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
23 328 keitimai
Eilutė 17: Eilutė 17:
[[Vaizdas:MažonaiŽiemą.JPG|thumb|right|250px|Mažonai 2008-03-18]]
[[Vaizdas:MažonaiŽiemą.JPG|thumb|right|250px|Mažonai 2008-03-18]]
[[Vaizdas:Mazonudvarviete.JPG|thumb|right|250px|Buvusi [[Mažonų dvaras|Mažonų dvarvietė]].]]
[[Vaizdas:Mazonudvarviete.JPG|thumb|right|250px|Buvusi [[Mažonų dvaras|Mažonų dvarvietė]].]]
'''Mažonai''' – [[kaimas]] [[Tauragės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės rytus nuo kelio {{KK164}}, prie jo sankirtos su rajoniniu keliu [[RK4513|4513]], 7 km į šiaurę nuo Tauragės. [[Mažonų seniūnija|Seniūnijos]] centras.
'''Mažonai''' – [[kaimas]] [[Tauragės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, į šiaurės rytus nuo kelio {{KK164}}, prie jo sankirtos su rajoniniu keliu [[RK4513|4513]], 7 km į šiaurę nuo Tauragės. [[Mažonų seniūnija|Seniūnijos]] centras.


== Geografija ==
== Geografija ==
Mažonai išsidėstę 3 km iki [[Jūra (upė)|Jūros upės]] ir po 1,5 km nuo [[Šunija|Šunijos]] bei [[Irtuona|Irtuonos]] upių, per Šuniją pastatytas [[Mažonų tiltas|tiltas]] pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė. Iki [[Pagramantis|Pagramančio]] yra 8 km, iki [[Šakvietis|Šakviečio]] – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: vienoje yra daugiau kaip 500, kitoje iki 100 gyventojų. Didesnioji dalis buvo vadinama „Artoju“ (taip vadinosi ir čia buvęs kolūkis) – dabar taip vadinama tik autobusų stotelė, o antroji, mažesnė – „Mažonais“. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į [[Šunija|Šuniją]], iš šio ir dar vieno upelio – [[Užupis (Baublys)|Užupio - Baublio]], žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.
Mažonai išsidėstę 3 km iki [[Jūra (upė)|Jūros upės]] ir po 1,5 km nuo [[Šunija|Šunijos]] bei [[Irtuona|Irtuonos]] upių, per Šuniją pastatytas [[Mažonų tiltas|tiltas]] pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė. Iki [[Pagramantis|Pagramančio]] yra 8 km, iki [[Šakvietis|Šakviečio]] – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: vienoje yra daugiau kaip 500, kitoje iki 100 gyventojų. Didesnioji dalis buvo vadinama „Artoju“ (taip vadinosi ir čia buvęs kolūkis) – dabar taip vadinama tik autobusų stotelė, o antroji, mažesnė – „Mažonais“. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į [[Šunija|Šuniją]], iš šio ir dar vieno upelio – [[Užupis (Baublys)|Užupio – Baublio]], žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.
{{ltunavigacija
{{ltunavigacija
|C=MAŽONAI
|C=MAŽONAI
Eilutė 35: Eilutė 35:


== Istorija ==
== Istorija ==
Kai kurių istorikų nuomone, [[1311]]–[[1314]] m. [[Prūsijos žemės kronika|Petro Dusburgiečio kronikoje]] minimas Žemaičių didžiūnas [[Mažonas (XIV a.)|Mažonas]] siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas [[1312]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[1792]] m. Žemaitijos [[Raseinių apskritis|Raseinių apskrities]] žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal [[1816]] m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus [[Sungailiškių dvaras|Sungailiškių dvarui]].Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. [[XX a.]] pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas.
Kai kurių istorikų nuomone, [[1311]]–[[1314]] m. [[Prūsijos žemės kronika|Petro Dusburgiečio kronikoje]] minimas Žemaičių didžiūnas [[Mažonas (XIV a.)|Mažonas]] siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas [[1312]] m. [[rugpjūčio 5]] d. [[1792]] m. Žemaitijos [[Raseinių apskritis|Raseinių apskrities]] žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal [[1816]] m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus [[Sungailiškių dvaras|Sungailiškių dvarui]]. Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. [[XX a.]] pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas.


[[1915]]–[[1918]] m. iki Mažonų buvo nutiesta [[Siaurukas|siaurojo geležinkelio]] linija, kuri kirto [[Šunija|Šunijos]] upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. [[1920]] m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti [[Tauragė]]je. {{šaltinis|{{VLE|XIV|518||Mažonai}}}}
[[1915]]–[[1918]] m. iki Mažonų buvo nutiesta [[Siaurukas|siaurojo geležinkelio]] linija, kuri kirto [[Šunija|Šunijos]] upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. [[1920]] m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti [[Tauragė]]je. <ref>{{VLE|XIV|518||Mažonai}}</ref>


[[1948]] m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. [[1961]] metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. [[1969]] m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.
[[1948]] m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. [[1961]] metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. [[1969]] m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.


[[1950]]–[[1994]] m. Mažonai buvo [[Sungailiškių apylinkė]]s centras. [[XX a.]] penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje [[Lietuva|Lietuvoje]], mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš [[Tauragė]]s, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.
[[1950]]–[[1994]] m. Mažonai buvo [[Sungailiškių apylinkė]]s centras. [[XX a.]] penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje [[Lietuva|Lietuvoje]], mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš [[Tauragė]]s, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.


[[2005]] m. [[rugpjūčio 1]] d. prezidento dekretu patvirtintas [[Mažonų herbas]]. [[2006]] m. pabaigoje Mažonų gatvėms suteikti pavadinimai.
[[2005]] m. [[rugpjūčio 1]] d. prezidento dekretu patvirtintas [[Mažonų herbas]]. [[2006]] m. pabaigoje Mažonų gatvėms suteikti pavadinimai.


{{adm2|3}}
{{adm2|3}}
Eilutė 54: Eilutė 54:


== Ekonomika ==
== Ekonomika ==
Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga ([[Tauragės Šaltinio vidurinė mokykla|„Šaltinio“ mokyklos]] skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.
Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga ([[Tauragės Šaltinio vidurinė mokykla|„Šaltinio“ mokyklos]] skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.


Gyvenvietės centre yra [[Futbolas|futbolo]] aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba [[Tauragė]]je, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.
Gyvenvietės centre yra [[Futbolas|futbolo]] aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba [[Tauragė]]je, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.
Eilutė 60: Eilutė 60:
=== Pavadinimo kilmė ===
=== Pavadinimo kilmė ===


Mažonų pavadinimas kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas [[1311]]-[[1314]] m. [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] kronikoje) [[Mažonas|Mažono]] vardo, nes tada čia buvo jo valda.
Mažonų pavadinimas kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas [[1311]]–[[1314]] m. [[Petras Dusburgietis|Petro Dusburgiečio]] kronikoje) [[Mažonas|Mažono]] vardo, nes tada čia buvo jo valda.


== Architektūra ==
== Architektūra ==
Eilutė 66: Eilutė 66:
Iš pradžių kaimas buvo [[padrikasis kaimas|padrikojo tipo]], sudarytas iš [[vienkiemis|vienkiemių]], vėliau po truputį tapo [[linijinis kaimas|linijinės struktūros]], o [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas [[gatvinis kaimas|gatvinio kaimo]] planas.
Iš pradžių kaimas buvo [[padrikasis kaimas|padrikojo tipo]], sudarytas iš [[vienkiemis|vienkiemių]], vėliau po truputį tapo [[linijinis kaimas|linijinės struktūros]], o [[XX a.]] aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas [[gatvinis kaimas|gatvinio kaimo]] planas.


Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar [[1898]] m. statyta M. Bartkienės troba iki [[2007]] metų pavasario stovėjusi šalia [[Tauragė]]s-[[Šilalė]]s plento ir apie [[1865]] metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės, jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta [[1924]] m.
Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar [[1898]] m. statyta M. Bartkienės troba iki [[2007]] metų pavasario stovėjusi šalia [[Tauragė]]s-[[Šilalė]]s plento ir apie [[1865]] metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės, jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta [[1924]] m.


Mažonų kapinėse iki [[1979]] m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo [[Jėzus Kristus|Kristaus]] (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios [[architektūra|architektūros]] objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su [[Šventas Rokas|Šv. Roko]], [[Pieta|Pietos]] ir [[Jėzus Nazarietis|Jėzaus Nazariečio]] skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus [[1979]] m. perėmė [[Tauragės liaudies buities muziejus|liaudies buities muziejus]].
Mažonų kapinėse iki [[1979]] m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo [[Jėzus Kristus|Kristaus]] (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios [[architektūra|architektūros]] objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su [[Šventas Rokas|Šv. Roko]], [[Pieta|Pietos]] ir [[Jėzus Nazarietis|Jėzaus Nazariečio]] skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus [[1979]] m. perėmė [[Tauragės liaudies buities muziejus|liaudies buities muziejus]].


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
[[1821]] m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.
[[1821]] m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.
{{dem|kolon=7|till=700|inc=100|incmin=20
{{dem|kolon=7|till=700|inc=100|incmin=20
|1820|18
|1820|18
Eilutė 93: Eilutė 93:
== Statistika ==
== Statistika ==


* Kaimo plotas – 73 ha.
* Kaimo plotas – 73 ha.
* Mažonai kartu su [[Upytė|Upyte]] ([[Panevėžys|Panevėžio]] raj.) yra '''162''' [[Sąrašas:Lietuvos kaimai|Lietuvos kaimų sąrašo]] vietoje, pagal gyventojų skaičių (577 gyventojai – 2001 metais).
* Mažonai kartu su [[Upytė|Upyte]] ([[Panevėžys|Panevėžio]] raj.) yra '''162''' [[Sąrašas:Lietuvos kaimai|Lietuvos kaimų sąrašo]] vietoje, pagal gyventojų skaičių (577 gyventojai – 2001 metais).
* Kaime yra 14 gatvių.
* Kaime yra 14 gatvių.
* Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
* Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
* Kaime yra apie 355 gyvenamus pastatus bei apie 20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
* Kaime yra apie 355 gyvenamus pastatus bei apie 20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
* Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė [[Tauragės rajonas|Tauragės rajone]], neskaičiuojant pačios [[Tauragė]]s bei jos priemiesčio – [[Taurai|Taurų]].
* Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė [[Tauragės rajonas|Tauragės rajone]], neskaičiuojant pačios [[Tauragė]]s bei jos priemiesčio – [[Taurai|Taurų]].


== Galerija ==
== Galerija ==

18:32, 16 kovo 2013 versija

Apie kaimą Kretingos rajone žr. Mažonai (Kretinga).
Mažonai
{{#if:
Kaimo apylinkių panorama
Mažonai
Mažonai
55°19′08″š. pl. 22°18′00″r. ilg. / 55.319°š. pl. 22.300°r. ilg. / 55.319; 22.300 (Mažonai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų (2001) 577
Vikiteka Mažonai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Mažõnai
Kilmininkas: Mažõnų
Naudininkas: Mažõnams
Galininkas: Mažonùs
Įnagininkas: Mažõnais
Vietininkas: Mažõnuose
Mažonai 2008-03-18
Buvusi Mažonų dvarvietė.

Mažonai – kaimas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo kelio  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė , prie jo sankirtos su rajoniniu keliu 4513, 7 km į šiaurę nuo Tauragės. Seniūnijos centras.

Geografija

Mažonai išsidėstę 3 km iki Jūros upės ir po 1,5 km nuo Šunijos bei Irtuonos upių, per Šuniją pastatytas tiltas pavadintas kaimo vardu. Į kaimą „įsirėžę“ du miškai: Žukauskinė ir Žlebniagirė. Iki Pagramančio yra 8 km, iki Šakviečio – 7 km. Mažonai susideda iš dviejų dalių: vienoje yra daugiau kaip 500, kitoje iki 100 gyventojų. Didesnioji dalis buvo vadinama „Artoju“ (taip vadinosi ir čia buvęs kolūkis) – dabar taip vadinama tik autobusų stotelė, o antroji, mažesnė – „Mažonais“. Per kaimą teka melioracinis kanalas – Skynimas, įtekantis į Šuniją, iš šio ir dar vieno upelio – Užupio – Baublio, žemiau gyvenvietės yra suformuoti du tvenkiniai (1,9 ir 1,3 ha ploto), vienas jų žiemą virsta ledo ritulio aikštele.

Aplinkinės gyvenvietės

ŠILALĖ – 23 km
PAGRAMANTIS - 7 km
Sungailiškiai – 3 km 		Šakvietis – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
TAURAGĖ – 8 km

Į vakarus nuo Mažonų yra Pagramančio regioninis parkas.

Istorija

Kai kurių istorikų nuomone, 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje minimas Žemaičių didžiūnas Mažonas siejamas su Mažonais. Gyvenvietės vardas pirmą kartą paminėtas 1312 m. rugpjūčio 5 d. 1792 m. Žemaitijos Raseinių apskrities žemvaldžių sąraše nurodytas Mykolo Urbanavičiaus Mažonų-Matiškių dvaras. Pagal 1816 m. Raseinių apskrities gyvenviečių sąrašą Mažonai priklausė Jono Urbanavičiaus Sungailiškių dvarui. Po 1863 metų sukilimo dvarą Rusijos imperijos valdininkų sprendimu atėmė, kadangi Jono Urbanavičiaus sūnus Edvinas Urbanavičius, kuris ir buvo tuo metu dvaro savininkas, dalyvavo sukilime ir buvo ištremtas iš Lietuvos ir be teisės grįžti į savo valdomas žemes. Po tremties jam buvo leista grįžti į Lietuvą, tačiau tik į Mažeikių apskritį. Dvaras buvo atiduotas lojaliam Rusijos imperijos dvarininkui. XX a. pradžioje dvaras nebeminimas – buvo tiktai kaimas.

1915–1918 m. iki Mažonų buvo nutiesta siaurojo geležinkelio linija, kuri kirto Šunijos upelį ir kuria buvo gabenama mediena, durpės. 1920 m. šis geležinkelis išmontuotas, jo bėgiai panaudoti plačiajam geležinkeliui remontuoti Tauragėje. [1]

1948 m. Mažonuose įkurta pradinė mokykla, kuri po metų tapo septynmete. 1961 metais mokykla iš įvairių kaimo sodybų ir malūno persikėlė į naujai pastatytą pastatą (dab. kultūros namai), mokykla tapo aštuonmete. 1969 m. mokykla vėl reorganizuota į pradinę mokyklą. Šiuo metu mokykla įsikūrusi seniūnijos administraciniame pastate, II-jame aukšte. Mokytojai dirbę ir tebedirbantys mokykloje: Stankutė, Jonikaitė, Chmiliauskaitė, Raudonaitis, Balys Macnorius, Paulauskaitė-Macnorienė, Padbeckytė-Bendikienė, Feliksas Butvydas, Danutė Jonaitienė, Regina Beišienė, Regina Grigaitienė, Rasa Dulaitienė, I. Siutelienė, Lina Zemeckienė, D. Gricius.

1950–1994 m. Mažonai buvo Sungailiškių apylinkės centras. XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – dešimto dešimtmečio pradžioje – „Artojo“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Mažonai į didesnę gyvenvietę išaugo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai tuometinės valdžios nurodymu buvo sukurtas „gyvenimas laukuose“. Tada dirbamuose laukuose buvo pastatyta apie 200 pastatų ir nutiestos beveik visos dabartinės gatvės. Pastatytos fermos ir „beicinė“, įkurti du kolūkiai. Gyventojų skaičius nepastovus, bet kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Į Mažonus atsikėlė šeimos iš Tauragės, todėl gyventojų mažėja ne taip sparčiai kaip kitur.

2005 m. rugpjūčio 1 d. prezidento dekretu patvirtintas Mažonų herbas. 2006 m. pabaigoje Mažonų gatvėms suteikti pavadinimai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1816 m. ? Raseinių apskritis
1950–1968 m. Sungailiškių apylinkė Tauragės rajonas
1968–1988 m. Sungailiškių apylinkės centras
1988–1994 m. Mažonų apylinkės centras
1994– Mažonų seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė


Ekonomika

Mažonuose veikia dvi lentpjūvės. Gyvenvietėje yra keletas dirbtuvių, parduotuvė „Molupis“, veikia medicinos punktas, pieninė, 2 kavinės-barai („Soma“ ir „Medžioklės Ragas“), mažas autoservisas, ikimokyklinė mokymo įstaiga („Šaltinio“ mokyklos skyrius), biblioteka, stovi kultūros namai ir seniūnijos administracinis pastatas. Mažonų pašonėje yra vadinamasis dvaras, kuris nėra labai senas. Seniausių, bet neišlikusių, pastatų amžius galėtų siekti 2 – 3 šimtus metų.

Gyvenvietės centre yra futbolo aikštė, kurioje vasarą rengiamos sporto šventės. Mažonuose įkurta kaimo bendruomenė „Mažonų rytas“. Nemaža dalis gyventojų dirba Tauragėje, pačiuose Mažonuose ir kitur. Kaimas po truputį tampa užmiesčio gyvenviete, nes ūkininkų kaime liko tik apie 10 procentų nuo visų gyventojų.

Pavadinimo kilmė

Mažonų pavadinimas kilęs nuo Žemaičių didžiūno (minimas 1311–1314 m. Petro Dusburgiečio kronikoje) Mažono vardo, nes tada čia buvo jo valda.

Architektūra

Mažonų kapinaitės

Iš pradžių kaimas buvo padrikojo tipo, sudarytas iš vienkiemių, vėliau po truputį tapo linijinės struktūros, o XX a. aštuntame dešimtmetyje suformuotas kompaktiškas gatvinio kaimo planas.

Gyvenvietėje nėra senų ar istorinės vertės turinčių objektų, paminklų. Paminėtina dar 1898 m. statyta M. Bartkienės troba iki 2007 metų pavasario stovėjusi šalia Tauragės-Šilalės plento ir apie 1865 metus statytas namas kaimo centre, netoli autobusų stotelės. Netoli šio namo yra ir senos nebeveikiančios kaimo kapinaitės, jose yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pastatyta 1924 m.

Mažonų kapinėse iki 1979 m. stovėjo XIX a. statytas skobtinis, trijų nišų koplytstulpis. Koplytstulpyje buvo Kristaus (iš Jono Krikštytojo skulptūrų grupės) ir angelo (Iš Pietos skulptūrų grupės) skulptūros. Tai vienas iš nedaugelio respublikos liaudies mažosios architektūros objektų, turinčių labai senas liaudies meno tradicijas. J. Gudjonio sodyboje stovėjo XIX a. statytas koplytstulpis su Šv. Roko, Pietos ir Jėzaus Nazariečio skulptūromis. Tai liaudiškos skulptūros, polichromuotos. Tačiau šiuos du vertingus dailės paminklus 1979 m. perėmė liaudies buities muziejus.

Gyventojai

1821 m. kaime stovėjo 3 namai, buvo 12 praktikuojančių ir 6 nepraktikuojantys parapijiečiai.

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2010 m.
1820 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[3] 1989 m.sur.
18 243 240 215 557 581 615
1992 m. 1999 m. 2001 m.sur. 2008 m. 2009 m. 2010 m. -
626 609 577 587 601 586 -

Žymūs žmonės

Kaime gimė:

Statistika

  • Kaimo plotas – 73 ha.
  • Mažonai kartu su Upyte (Panevėžio raj.) yra 162 Lietuvos kaimų sąrašo vietoje, pagal gyventojų skaičių (577 gyventojai – 2001 metais).
  • Kaime yra 14 gatvių.
  • Pagrindinė Mažonų, Vilties, gatvė yra 2 km ilgio.
  • Kaime yra apie 355 gyvenamus pastatus bei apie 20 žemės ūkio paskirties ir dirbtuvių pastatų.
  • Mažonai – 5 pagal dydį gyvenvietė Tauragės rajone, neskaičiuojant pačios Tauragės bei jos priemiesčio – Taurų.

Galerija

  • Mažonų kultūros namai
    Mažonų kultūros namai
  • Liepų gatvė
    Liepų gatvė
  • Kaimo panorama
    Kaimo panorama
  • Kaimo apylinkės
    Kaimo apylinkės

Šaltiniai

  1. ↑ Mažonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 518 psl.
  2. ↑ Mažonai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 539 psl.
  3. ↑ Mažonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 29

Nuorodos

  • V. Almonaitis ir J. Almonaitienė. Karšuva.
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Tauragės rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Batakiai (2006) · Gaurė (2004) · Lauksargiai (2017) · Mažonai (2005) · Pagramantis (2010) · Sartininkai (2011) · Skaudvilė (2005) · Tauragė (1997) · Žygaičiai (2005)
Kitos gyvenvietės
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mažonai&oldid=4403332"