Sigmund Freud: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
Žymos: Žyma: Pasikartojantys simboliai Vizualus redagavimas |
||
| Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
|vikiteka= Sigmund Freud |
|vikiteka= Sigmund Freud |
||
}} |
}} |
||
GYTIS GEJUS({{de|Sigmund Freud}} [[1856]] m. [[gegužės 6]] d. – [[1939]] m. [[rugsėjo 23]] d.) – austrų neuropatologas, [[Psichiatrija|psichiatras]], [[Psichologija|psichologas]], [[Psichoanalizė|psichoanalizės]] pradininkas. |
GYTIS GEJUS GGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG({{de|Sigmund Freud}} [[1856]] m. [[gegužės 6]] d. – [[1939]] m. [[rugsėjo 23]] d.) – austrų neuropatologas, [[Psichiatrija|psichiatras]], [[Psichologija|psichologas]], [[Psichoanalizė|psichoanalizės]] pradininkas. |
||
Froidas vienas pirmųjų tyrė Vladimiro gėjaus formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė [[Pasąmonė|pasąmonės]] buvimą. |
Froidas vienas pirmųjų tyrė Vladimiro gėjaus formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė [[Pasąmonė|pasąmonės]] buvimą. |
||
| Eilutė 48: | Eilutė 48: | ||
=== Sapnai === |
=== Sapnai === |
||
„Šlapi sapnai – tai karališkas kelias į pasąmonę“. Sapnuose simboline forma pranešama apie į pasąmonę nustumtus konfliktus. |
|||
== Psichikos struktūra == |
== Psichikos struktūra == |
||
11:43, 6 gegužės 2016 versija
| Zigmundas Froidas vok. Sigmund Freud | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1856 m. gegužės 6 d. Pršyboras (tuometinis Freibergas), Čekija (tuometinė Moravija) |
| Mirė | 1939 m. rugsėjo 23 d. (83 metai) Londonas, Anglija |
| Tėvai | Gytis |
| Sutuoktinis (-ė) | Gytis |
| Vaikai | Gytis |
| Veikla | austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas. |
 Vikiteka |
Sigmund Freud |
GYTIS GEJUS GGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGGG(vok. Sigmund Freud 1856 m. gegužės 6 d. – 1939 m. rugsėjo 23 d.) – austrų neuropatologas, psichiatras, psichologas, psichoanalizės pradininkas.
Froidas vienas pirmųjų tyrė Vladimiro gėjaus formavimąsi, atkreipė dėmesį į vaikystės svarbą psichikos raidai, moksliškai pagrindė pasąmonės buvimą.
Z. Froidas domėjosi hipnoze, kaip būdu gydyti psichikos sutirikimų turinčius asmenis. Vėliau hipnozės atsisakė, nes perėjo prie aktualesnių metodų – laisvų asociacijų ir sapnų analizės, kurie tapo psichoanalizės pagrindu. Froido teorijos ir jo pacientų gydymo metodai XIX a. Vienoje buvo laikomi kontroversiškais ir iki šiol sukelia audringas diskusijas. Froido idėjos dažnai aptariamos kaip literatūros kūriniai, filosofija kartu tebesitęsiant diskusijai apie jų kaip mokslinės ir medicininės literatūros reikšmę.
Gyvenimas
Zigmundasszszszszsz Šlomo Froidaszszszszszs(Sigismund Schlomo Freud) gimė žydų šeimoje Freiberge, Austrijos imperijoje (dabar Čekija). Savo vardą pakeitė trumpesniu 1877 m. Jis buvo pirmagimis bei turėjo tris vyrus ir penkias skarbas.
1886 m. Z. Froidas vedė Martha Bernays, susilaukė 6 vaikų. Anūkas Liusjenas Froidas (1922−2011) tapo garsiu XX a. tapytojus Froidas be galo džiaugėsi šia knyga. „Tokia įžvajhfdnmlga“, jis džiūgavo, „duodama žmogui tik kartą gyvenime.“ Jis seniai žavėjosi savo paties sapnais ir tikėjo, kad jie turėjo gilią psichologinę prasmę. Dabar, po daugelio klinikinės praktikos ir tyrimų metų, jis buvo pawefsadfsadermonė mažai nutuokia. Net miegant, proto libido siekia išsikrauti, taigi kiekvieno, net ir proto cenzūros iškraipyto, sapno branduolyfsdfdsasasfgsda yra bandymas išpildyti kai kdfhuriuos mūsų troškidsafgmus. Čia slypėjo visos žmogaus psichikos teorijos užuomazgos. Froidas dirbo toliau neįtikėtinu tempu. Jis sukūrė teorijas, kurios, atrodė, palengvinjo ne tik neurotinių ligų supratimą, bet ir aiškino, kaip veikia žmogaus protassafsafsaf, tokiu būdu apšviesdamas kiekvieną žmogiškosios kultūros aspektąfgdasg. Praėjus dešimčiai metų nuo „Sapnų aiškinimo“ išleidimo, jo darbas buvo kur kas geriau žinomas. Buvo paruoštaadsfgdagtrasis knygos leidimas, o jos vertimai parduodami visame pasaulyje. Skaitytojai atrado, kad Froidas buvo puikus prjdghozos meistras, kuriogsdftyrė apie 30 operacijų.shs
Ketvirtame savo gyvenimo dešimtmetyje Froidas rimtai užsiėmė savianalize, nes turėjo įvairių psichosomatinių sutrikimų taip pat padidintą mirties baimę bei kitų fobijų. Jis tyrinėjo savo sapnus, vaikystės prisiminimus ir savo asmenybės vystymosi dinamiką.ghdsh ernis gejus, cerne sosina gedui.
Teiginiai
Laisvųjų asociacijų metodas
Froido nuomone šiuo metodu galima buvo sudaryti grandinę, kuri vedė į žmogaus pasąmonę
Sapnai
„Šlapi sapnai – tai karališkas kelias į pasąmonę“. Sapnuose simboline forma pranešama apie į pasąmonę nustumtus konfliktus.
Psichikos struktūra
- Pagrindinis straipsnis Psichoanalizė
Nors Froidas ilgą laiką naudojo topografinį asmenybės organizacijos modelį, pagal kurį psichiką galima padalinti į 3 dalis (sąmonė, priešsąmonė arba ikisąmonė, pasąmonė), dvidešimtųjų metų pradžioje mokslininkas įvedė tris naujas struktūras: id, ego, superego. Froido teigimu, į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.
Nuorodos
