Ispanijos Vakarų Indijos
| |||
 Ispanijos Vakarų Indijų žemėlapis | |||
| Valstybinė kalba | Ispanų | ||
| Sostinės | Havana | ||
| Vadovas | Ispanijos karalius | ||
| Įkūrimas | 1492 | ||
| Žlugimas | 1898 | ||
| Valiuta | Ispanijos pesas | ||
.svg)
 |
|---|
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija
|
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana
|
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Ispanijos Vakarų Indijos, dar vadinamos Ispanijos Vest Indijos, Ispanijos Antilai (isp. Las Antillas Occidentales) – Ispanijos kolonija Karibų jūros regione, viena iš keleto Vakarų Indijomis vadintų kolonijinių valdų.
Administraciškai ši kolonija priklausė Naujosios Ispanijos Vicekaralystei ir dar buvo vadinama Kubos Generaliniu Kapitantatu (isp. Capitanía General de Cuba).
Istorija
Tai buvo pati pirmoji Ispanijos (ir apskritai Europos) įkurta kolonija Naująjame pasaulyje. Ji oficialiai paskelbta 1492 m., pirmosios Kolumbo kelionės metu. Kolumbo brolis Bartolomėjus Espanjoloje įkūrė pirmąjį europiečių miestą Naująjame pasaulyje – Santo Domingą. Vėlesni konkistadorai plėtė kolonijos teritorijas. 1508 m. Juan Ponce de León užkariavo Puerto Riką, o 1511 m. Diego Velázquez de Cuéllar – Kubą.
Iš pradžių kolonijos ribos buvo neaiškios, tačiau ilgainiui kolonijai priskirtos visos Karibų jūros salos, nepaisant to, kad ispanai realiai kontroliavo tik didesniąsias, tačiau neturėjo jokios valdžios mažesniosiose.
Ispanams užkariavus Actekus, Senovės Peru, jų dėmesys persikėlė į žemynines teritorijas. Ispanijos Rytų Indija prijungta prie naujai įkurtos Naujosios Ispanijos vicekaralystės ir gana greitai tapo jos provincija. Dėmesys jai labai stipriai mažėjo.
Šis dėmesio sumažėjimas nuo XVII a. pradžios lėmė išaugusius Britų imperijos, Prancūzijos, Nyderlandų interesus Ispanijos Vakarų Indijų atžvilgiu. Gana greitai įsitvirtinusios centrinės valdžios nekontroliuojamose Mažosiose Antilų salose, naujosios kolonijinės valstybės sudarė konkurenciją Ispanijai, pamažėle atplėšdamos jos valdomas taritorijas. Todėl XVII–XIX a. ši kolonija tik mažėjo.
Svarbiausi teritoriniai praradimai buvo šie:
- Įlankos salos atiteko Britų imperijai 1643 m. (vėliau Hondūrui (1860)).
- Jamaika atiteko Britų imperijai 1655 m. (patvirtinta Madrido sutartimi 1670).
- Kaimanų salos atiteko Britų imperijai 1670 m.
- Haitis atiteko Prancūzijai 1697 m. (Rysviko sutartis).
- Trinidadas atiteko Britų imperijai 1797 m (Amieno sutartis 1802 m.).
- Dominikos Respublika tapo nepriklausoma 1844 m.
- Kuba ir Puerto Rikas atiteko JAV 1898 m. po Ispanijos-Amerikos karo (Paryžiaus sutartis 1898 m.). Tai prarastos paskutinės Ispanijos valdos Naujajame pasaulyje. Nuo tada Ispanijos Vakarų Indijos nustojo egzistuoti.
.png)
