Labanoras
| Labanoras | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||||||||||||
  Labanoras |
||||||||||||||||
| 55°16′01″š. pl. 25°46′30″r. ilg. / 55.267°š. pl. 25.775°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Švenčionių rajono savivaldybė
| |||||||||||||||
| Seniūnija | Labanoro seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 59 | |||||||||||||||
 Vikiteka |
Labanoras | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | * rus. Лабонары[1] | |||||||||||||||
Labanoras – miestelis Lietuvos rytuose, Švenčionių rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina kelio. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.
Miestelis patenka į Labanoro regioninio parko ribas ir čia įsikūrusi šio parko direkcija. Šalia miestelio yra keliautojų stovyklavietė. Nuo 1952 m. veikia biblioteka ,yra paštas (LT-18025), viešbutis-restoranas „Labanoras“.
Geografija
Labanoras įsikūręs Labanoro girioje. Per miestelį teka Peršokšnos upės baseinui priklausantis Labanoro upelis, rytuose nuo miestelio telkšo Labanoro ežeras, šiaurės vakaruose – Dumblio ežeras. Plentais miestelis jungiasi su Molėtais, Kaltanėnais, Švenčionėliais. 2,5 km į pietvakarius nuo Labanoro augo gamtos paminklas – pušis „Karalienė“ (2002 m. duomenimis, buvo išbraukta iš saugomų kaip nudžiuvusi).
- Geografinių krypčių ir aplinkinių gyvenviečių nuotolis nuo Labanoro (matuojant tiesia linija):
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
UTENA - 28 km Šnieriškės - 5,1 km Pagaigalė I - 2,1 km |
Serlediškis - 3,4 km, Saldutiškis – 9,2 km |
Kiauneliškis - 7,1 km, IGNALINA - 26 km |
| |||||||
| Mindūnai – 13,6 km MOLĖTAI - 22,8 km |
|
Kūriniai - 10,5 km Kaltanėnai – 15 km | |||||||||
| Lakaja – 10,7 km Inturkė – 18 km |
Padumblė - 2 km, Januliškis - 12 km |
Šlapimas - 1 km, ŠVENČIONĖLIAI - 18 km, ŠVENČIONYS - 29 km | |||||||||
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Labanoras minimas nuo 1373 m. 1387 m. Labanorą su apylinkėmis Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila atidavė Vilniaus vyskupui aukštaičių pakrikštijimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo proga:
|
Dovanojame amžinu ir neatšaukiamu dovanojimu tai bažnyčiai ir jos vyskupui, kuris tik bus, mūsų Tauragnų pilį su prie jos prieinančia sritimi ir Labanoro ir Molėtų kaimais. |
|
Vyskupijai Labanoras priklausė iki 1811 m. Pasakojama, jog dvasiškiai nesugyvenę su dvaro savininkais. Miestelio dalis su bažnyčia vadinta Kunigiškiais, o priešingoji – Dvariškiais. Kiekviena miestelio dalis turėjo savo kapines, kurios tebėra ir šiandien.
Pirmoji bažnyčia minima 1522 m. 1539 m. minimas palivarkas. 1568 m. Žygimanto Augusto rašte minimas Labanoro dvaras. Ilgainiui prie dvaro išaugo miestelis, 1731 m. jo gyventojai mokėjo činšą ir ėjo prievoles Vilniaus vyskupystės Kuktiškių dvarui.
Apie 1767 m. įkurta Labanoro parapija. 1820 m. pastatyta medinė Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, kurioje buvo 17 dailės paminklų, tačiau ji 2009 m. gruodžio 21 d. po vidurnakčio sudegė. Bažnyčia buvo pagrindinis XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios bažnyčios ansamblio statinys.
Nuo 1781 m. veikė parapinė mokykla. 1784 m. klebonijai priklausė jurisdika, suvalstybinta 1842 m. 1863 m. gegužės mėn. prie Labanoro kovėsi A. Minskio ir K. Maleckio sukilėliai. Spaudos draudimo metais lietuvišką spaudą platino Karolis Baužys. XX a. pradžioje miestelis garsėjo uogų turgumis.
1944 m. rudenį prie Labanoro veikė P. Lipinskio (Baravyko) Lietuvos partizanų būrys, platesnėje apylinkėje – Tigro rinktinė. Nuo 1950 m. apylinkės centras, Švenčionėlių miško pramonės ūkio pagalbinė gyvenvietė. 1965 m. prie Labanoro rastas Labanoro lobis, jį saugo Nalšios muziejus Švenčionyse. [2] Buvo Labanoro pradinė mokykla, prie jos įsteigtas visuomeninis muziejus. Yra turizmo paslaugų bendrovė „Labanoro pramogos“.
.jpg)
2011 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-585 patvirtino Labanoro herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950–1989 m. | Labanoro apylinkės centras |
| nuo 198? m. | Kaltanėnų apylinkė |
| 1995–2001 m. | Kaltanėnų seniūnija |
| nuo 2001 m. | Labanoro seniūnijos centras |
Architektūra ir istorinis palikimas
Miestelis pasižymi išlikusiais tradiciniais pastatais, kluonienomis, žaiginiais. Iki Valakų reformos buvo kupetinis kaimas, vėliau – spindulinio plano. Miestelio viduryje – aikštė, iš kurios radialinėmis kryptimis eina gatvės. Yra išlikusi varpinė, taip pat išlikę buvusios klebonijos ūkiniai pastatai – vertingi liaudies architektūros paminklai. Krašto muzikos instrumentas – Labanoro dūda.
Gyventojai
 | ||||||||
| 1846 m. | 1866 m. | 1867 m.*[1] | 1905 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 132 | 196 | 224 | 174 | 443 | 270 | 253 | ||
| 1978 m.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2005 m. | 2011 m.sur.[12] | ||
| 223 | 186 | 171 | 134 | 75 | 74 | 59 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Vidmantas Alekna, gydytojas reumatologas, geriatras, biomedicinos mokslų daktaras, gimęs Labanore.
- Apie 1893–1897 m. čia gyveno Petrauskų šeima, kurioje augo būsimasis kompozitorius Mikas Petrauskas (1873–1937, buvo vargonininkas bažnyčioje) ir dainininkas Kipras Petrauskas (1885–1968).
Šaltiniai
- Labanoras. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 746 psl.
- Łabonary. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 562 psl. (lenk.)
- ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 2 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius. Labanoras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 391 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Labanoras. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 274 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Labanoras. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 309 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Labanoras 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 462
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
| ||||||||||||||
