Pereiti prie turinio

Northrop YB-49

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
07:37, 16 birželio 2023 versija, sukurta 188.69.43.86 (aptarimas)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Northrop YB-49
Northrop YB-49
Tipas strateginis bombonešis
Gamintojas Northrop
Kūrėjas Jack Northrop
Pirmas skrydis 1947 m. spalio 10 d.
Baigtas naudoti 1950 m. kovo 15 d
Būsena liko prototipo stadijoje
Pagrindiniai naudotojai JAV karinės oro pajėgos
Pagaminta vnt. 3
2 perdaryti iš Northrop YB-35 ir viena YRB-49a modifikacija
Prototipas Northrop YB-35

Northrop YB-49 - bandomasis reaktyvinis "skraidančio sparno" tipo bombonešis. Jį kūrė ir bandė Amerikos karinės pajėgos tuojau po Antrojo pasaulinio karo. Tokių lėktuvų pagaminta trys vienetai, kurie iš tiesų buvo propeleriais varomo pirmtako Northrop YB-35 perdirbiniai.

Charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvą turėjo valdyti septynių žmonių įgula. Tuščias jis svėrė apie 40 tonų, pakilti galėjo pakrautas iki 87 tonų. Sparno plotis siekė 52,4 metro. Lėktuvas buvo varomas aštuoniais reaktyviniais varikliais. Didžiausias greitis siekė 793 km/h, skrydžio lubos – 13 900 m. Kilimo greitis siekė 19,1 m/s. Lėktuvas be nutūpimo galėjo nuskristi 5 758 km (Kovinio skrydžio nuotolis – 2 599 km).

Pirmtakas Northrop YB-35.

Northrop YB-49 iškart buvo pasiekti du neoficialūs pasaulio rekordai: šešių valandų nepertraukiamas skridimas nenusileidžiant žemiau 12 200 m ir didžiausias tolimo skridimo greitis (iš oro bazės Kalifornijoje į Vašingtoną atskrista per 4 valandas 20 minučių). Tačiau programa susidūrė ir su sunkumais, nes lėktuvas nebuvo pakankamai stabilus. Glenas Edvardsas (kurio vardu vėliau buvo pavadinta lėktuvų bandymo bazė) savo užrašų knygutėje yra parašęs, jog tai yra „nepaklusniausias lėktuvas, su kuriuo jam bet kada bet ką yra tekę bandyti padaryti – kartkartėmis visiškai nevaldomas“. G. Edvardsas vėliau žuvo bandydamas šį lėktuvą (kartu su kitais keturiais įgulos nariais). Lėktuvas kažkodėl nusileido pernelyg žemai, bandydamas pakilti įsibėgėjo iki neleistinai didelio greičio ir subyrėjo, veikiančioms jėgoms viršijus lėktuvo atsparumo ribas.

Nors buvo atkakliai dirbama siekiant padidinti stabilumą, per projektui skirtą laiką to padaryti nepavyko. Sustabdžius projektą, pagaminti lėktuvai buvo sunaikinti.

Nestabilumo problema

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Northrop YB-49 pakilimo aikštelėje

Lėktuvą nesunku pilotuoti, jei jam nežymiai nukrypus nuo esamo kurso padėties, natūraliai atsiranda jį į pradinę padėtį grąžinančios jėgos. Pavyzdžiu galėtų būti paprasta strėlė: arti smaigalio esantis masės centras ir uodegoje esančios plunksnos ar sparneliai savaime atsuka smaigalį skridimo kryptimi. Iki atsirandant kompiuteriams, panašiai turėjo būti projektuojami ir lėktuvai. YB-35 buvo palyginus stabilus – rašoma, jog propeleriai padėdavo išlaikyti pusiausvyrą, besisukančioms mentėms sukuriant papildomas stabilizuojančias plokštumas. Reaktyvinis YB-49 buvo labai nestabilus. Manoma, jog buvo klaida tiesiog pakeisti variklius iš esmės neperprojektavus visos lėktuvo konstrukcijos.

Šiuo metu stabilumą galima dirbtinai sukurti naudojant kompiuterines valdymo sistemas, kaip tai buvo padaryta irgi skrendančio sparno stiliumi sukurtame „nematomame bombonešyje“ B-2 Spirit.

Alternatyvi programos atšaukimo paaiškinimo versija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
YB-35B išilginio skerspjūvio schema

1979 m. įmonės vadovas Džekas Nortropas (angl. Jack Northrop) interviu pareiškė, kad lėktuvą kūrusi privačią kompaniją „Northrop“ tuometinis JAV kariuomenės aviacijos sekretorius Stiuartas Simingtonas (Stuart Symington) spaudė susijungti su valstybės kontroliuojamu koncernu „Convair“. „Northrop“ atsisakius sujungti bendroves, programa buvo atšaukta.[1] Šie kaltinimai buvo nagrinėjami JAV Kongreso kariuomenės komitete, kur Simingtonas juos paneigė.[2]

Šis lėktuvas minimas į lietuvių kalbą išverstoje M. Keidino knygoje „Kosmoso spąstuose“.

  • (EN) Coleman, Ted. Jack Northrop and the Flying Wing: The Real Story Behind the Stealth Bomber. New York: Paragon House, 1988. ISBN 1-55778-079-X.
  • (EN) Donald, David, editor. "Northrop Flying Wings". Encyclopedia of World Aircraft. Etobicoke, Ontario: Prospero Books, 1997. ISBN 1-85605-375-X.
  • (EN) Fitzsimons, Bernard, ed. "Scorpion, Northrop F-89." Illustrated Encyclopedia of 20th Century Weapons and Warfare, Volume 21. London: Phoebus, 1978. ISBN 0-8393-6175-0.
  • (EN) Maloney, Edward T. Northrop Flying Wings. Corona del Mar, California: World War II Publications, 1988. ISBN 0-915464-00-4.
  • (EN) O'Leary, Michael. "Wings of Northrop, Conclusion". Air Classics, Volume 44, Number 3, March 2008, Challenge Publications, Inc. ISSN 0002-2241.
  • (EN) Pape, Garry and John Campbell. Northrop Flying Wings: A History of Jack Northrop's Visionary Aircraft. Atglen, Pennsylvania: Schiffer Publishing, Ltd., 1995. ISBN 0-88740-689-0.
  • (EN) Pattillo, Donald M. "Pushing the Envelope: The American Aircraft Industry". Ann Arbor, Michigan: University of Michigan Press, 2001. ISBN 0-472-08671-5.
  • (EN) Pelletier, Alain J. "Towards the Ideal Aircraft: The Life and Times of the Flying Wing, Part Two". Air Enthusiast, No. 65, September–October 1996, pp. 8–19. ISSN 0143-5450.
  • (EN) Winchester, Jim. "Northrop XB-35/YB-49" Concept Aircraft: Prototypes, X-Planes and Experimental Aircraft. Kent, UK: Grange Books plc., 2005. ISBN 978-1-84013-809-2.
  • (EN) Withington, Thomas and Chris Davey. B-2A Spirit Units in Combat. Oxford, UK: Osprey Publishing, 2006. ISBN 1-84176-993-2.
  • (EN) Wooldridge, E. T. Winged Wonders: The Story of the Flying Wings. Washington, D.C.: Smithsonian Institution Press, 1983. ISBN 0-87474-966-2.
  1. Fitzsimons, Bernard, ed. "Scorpion, Northrop F-89." Illustrated Encyclopedia of 20th Century Weapons and Warfare, Volume 21. p. 2282.
  2. Pattillo, Donald M. "Pushing the Envelope: The American Aircraft Industry., p. 153.