Upynos miestelio kapinės

Upynos miestelio kapinės
Kapinių koplytėlė (buvusi „kaulinyčia“)
Upynos miestelio kapinės
Koordinatės	55°26′56″š. pl. 22°26′09″r. ilg.
Vieta	Šilalės rajono savivaldybė
Seniūnija	Upynos seniūnija (Šilalė)
Plotas	0,94 ha
Naudotas	Nuo XIX a. pab.
Registro Nr.	u. k. 13936

Upynos miestelio kapinės – veikiančios kapinės, esančios Šilalės rajono savivaldybėje, Upynos miestelyje, Dariaus ir Girėno gatvėje (kelias  4504  Skaudvilė–Upyna–Balsiai ), 0,4 km į pietvakarius nuo Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios. Užima 0,94 ha plotą. Upynoje esama ir kitų laidojimo paminklų: kapinynas, senkapis, žydų kapinės.

Stačiakampis kapinių plotas driekiasi kalvelėje, aptvertas riedulių mūro tvora su plačiais, baltai tinkuotais mūro vartais. Juos sudaro dvi masyvios stačiakampio skerspjūvio kolonos, sujungtos frontonu ir dvišlaičiu, čerpėmis dengtu stogeliu, kurį vainikuoja geležinis kryžius–saulutė. Tarp kolonų įtaisytos arkos formos geležinės dvivėrės varčios. Į vartus iš gatvės veda platėjantys betoniniai laiptai, sutvirtinti atraminėmis sienelėmis.

Kapų ir senmedžių apsuptyje išsiskiria saugoma kultūros vertybė – medinė, ryškia geltona spalva nudažyta kapinių koplytėlė. Stačiakampio plano koplytėlė su betono cokoliu, dvišlaičiu stogu, papuoštu ornamentuotu kaltiniu kryžiumi. Statinys 210 x 178 cm dydžio, 3,30 m aukščio iki kraigo. Anksčiau koplytėlėje buvo saugomos kelios vertingos skulptūros: pietos skulptūra dingo 1972 m., Marijos Sopulingosios skulptūra – taip pat 1972 m., šv. Roko skulptūra – 2005 m.

Netoli kapinių koplytėlės yra spėjamas 1946 m. vasario 6 d. Ruibiškės kaime žuvusio Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vado Antano Suginto kapas, ant kurio stovi tradicinis rusvo granito antkapis su užrašu „A. a. Barbora Sugintienė. Paminklas žuvusių Upynos krašto partizanų atminimui pastatytas miestelio centre.

Istorija

Upynos kapinėse pradėta laidoti po to, kai XIX a. pabaigoje čia buvo palaidota dvarininko Tadeušo Slavočinskio šeima. Anksčiau žmones laidojo Upynos bažnyčios šventoriuje arba aplinkinių kaimų kapeliuose. Prie bažnyčios kasinėjant dar atrandama buvusių kapaviečių ženklų. 1929 m. parapijos klebonas Mykolas Lovčikas sutvarkė akmeninę kapinių tvorą, vietoj ją dengusio medinio stogelio su nuolydžiu į vieną pusę išliejęs betoną. Kapinių viduryje yra laidojimo rūsys, pastaraisiais metais užpiltas žemėmis. Jo papėdėje palikta antkapinė plokštė su įrašu apie Slavočinskių kapą. Šalia šio rūsio, aukščiau kalvelėje buvo pastatyta koplyčia, vadinta kaulinyčia. Joje saugodavo kaulus, kuriuos duobkasiai rasdavo kasdami duobes. Vieną kartą metuose tie kaulai buvo sudedami į karstą ir palaidojami, surengiamos šv. mišios už parapijos mirusiuosius. Pirmoji koplyčia pastatyta XIX a. meistro iš Vytogalos. 1938 m. koplyčia–kaulinyčia naujai perstatyta toje pačioje vietoje. Ją pašventino parapijos klebonas Jonas Kalvaitis. Koplyčioje buvo įkurdintos Upynos dievdirbio Juozo Stankaus darytos medinės skulptūros: Marija Sopulingoji, Verkianti moteris, šv. Rokas. 1975 m. pavogė pirmąsias dvi skulptūras, liko tik šventasis.

Seniau kapinėse buvo daug liaudiškų medinių ir geležinių kryžių. Vieni sunyko, kitus dėjo į patvorį, pakeisdami naujais, akmeniniais antkapiais. Dalis jų pateko į Upynos liaudies amatų muziejų, Rumšiškių liaudies buities muziejų.

Palaidoti

• Lakūno Stasio Girėno giminės (datos iš antkapio):
  • tėvai Juozapas Girskis (1841-1904) ir Marcijona Martinkutė (1851-1909)
  • brolis Petras Girskis Girėnas (1890–1960)
• Marijona Čilvinaitė (1900–1995), etnografė, kraštotyrininkė, bibliotekininkė