Paprastoji medūza
| Aurelia aurita |
|---|
 Ausytoji medūza (Aurelia aurita L.) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Aurelia aurita Linnaeus, 1758 |
Paprastoji medūza (Ausytoji medūza) (lot. Aurelia aurita) yra plokščia skėčio arba varpo pavidalo. Medūzos dilgiosios ląstelės gali būti pavojingos probleminę ar itin jautrią odą turinčiam žmogui.[1]
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal Michael Dawson genetinius tyrimus paprastoji medūza sutinkama rytinėje Atlanto pakrantėje Europoje (įskaitant Baltijos jūrą) ir vakarinėje Atlanto pakrantėje Šiaurės Amerikoje (Naujoji Anglija ir rytinė Kanados dalis).[2] Paprastai gyvena pakrantėse, estuarijose ir uostuose.
Išvaizda ir dauginimasis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastoji medūza turi plokščią išgaubtą skėtį ir yra 20-30 cm dydžio. Išoriškai beveik nesiskiria nuo kitų genties rūšių. Kūnas pusiaupermatomas, turi rožinių-violetinių atspalvių. Turi keturis apskritimo formos lytinius organus, kurių spalva yra rusvai raudona, ir keturis čiuptuvus. Skėtis yra baltos arba gelsvos spalvos. Žiūrint į skėtį iš viršaus matosi skrandis, kuris susideda iš keturių kišenių.
Paprastosios medūzos yra skirtingalytės. Kiaušinėliai ir spermatozoidai subręsta lytinėse liaukose, kurios yra skrandžio kišenėse.
Elgesys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vandenyje iriasi į kūno centrą įtraukdama ir išstumdama vandenį, o kadangi yra prasta plaukikė, dažnai išmetama į krantą. Maitinasi nuodingais čiuptuvais įtraukdama planktoną ir moliuskus.
Medūzos neturi smegenų. Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą, kitus signalus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Baltijos jūroje – medūzų pikas: biologas paaiškino, ar galima imti į rankas, ar verčiau apeiti ratu“. lrt.lt. 2022-08-17. Nuoroda tikrinta 2024-09-14.
- ↑ Dawson, M.N. 2003. Macro-morphological variation among cryptic species of the moon jellyfish, „Aurelia“ (Cnidaria: Scyphozoa). Marine Biology 143: 369–379.
