Vidutinis dančiasnapis
| Mergus serrator Apsauga: 4(I) – Nenustatyta | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Mergus serrator Linnaeus, 1758 |
Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis. Lietuvoje veisimosi metu retas. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vidutinis dančiasnapis yra maždaug didžiosios anties dydžio. Jam būdingas ilgas siauras snapas. Patino galva ir kaklo viršutinė dalis juodi, žalsvo blizgesio. Pakaušis su kuoduku. Kaklo apatinė dalis, pagurklis, krūtinės šonai ir jos priekinė dalis geltoni, rusvo atspalvio su juodais taškeliais. Dalis nugaros ir pečių plunksnų juodos. Kita nugaros dalis ir antuodegis pilki su juodais smulkiais brūkšneliais. Vidinės pečių, vidurinės dengiamosios sparno plunksnos ir veidrodėlis balti. Pilvas baltas. Snapas ir kojos raudoni. Rainelė raudonai geltona arba raudona.
Patelės viršutinė pusė rusvai pilka. Galva ruda. Pagurklio ir kūno šonų plunksnos šviesesnės, pilvas baltas. Per baltą sparno dėmę ir veidrodėlį eina juoda juosta. Jaunikliai panašūs į patelę, tik jų kuodukas trumpesnis, tamsiai pilkas.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eurazijoje paplitęs nuo Jutlandijos, Skandinavijos iki Beringo, Ochotsko, Japonų jūros. Šiaurėje arealas siekia Barenco jūrą, Jamalo, Taimyro pusiasalius, Lenos, Kolymos žiotis. Į pietus paplitęs iki Amūro baseino, Baikalo, Kazachstano, Pečioros aukštupio, pietinės Baltijos pakrantės. Gyvena Šiaurės Amerikoje, Grenlandijos, Islandijos, Britų ir kitose salose.
Žiemoje Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje, Tolimuosiuose Rytuose, Viduržemio ir Juodosios jūros pakrantėse.
Lietuvoje aptinkamas per sezoninę migraciją.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Peri tundrų paežerėse, paupiuose, miškingoje šiaurės juostoje. Apsistoja dideliuose, atviruose vandenyse, žiemoja pajūryje, upių žiotyse, deltose. Plaukioja giliai nugrimzdęs į vandenį, gerai nardo.
Monogamas. Šiaurės kraštuose lizdą įsitaiso plyšiuose tarp akmenų, negiliuose pakrančių urvuose, tundrose – krūmų priedangoje. estijos pajūryje neretai peri dirbtiniuose urvuose. Dėtyje būna apie 9 kiaušinius, kurių svoris apie 70 gramų. Jaunikliai labai lėtai auga.
Vidutinis dančiasnapis medžiodamas panardina galvą, ilgai tyrinėja povandeninį gyvenimą, o pastebėtą žuvį vaikosi tol, kol pagauna. Dažnai šie paukščiai surengia kolektyvinę žuvų medžioklę: vejasi žuvis viena kryptimi ir jas gaudo. Lesa varles, vabzdžius, moliuskus ir kitus smulkius gyvūnus.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
