Pereiti prie turinio

Naudotojas:FalconFlight666/juodraštis

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šis puslapis yra juodraštis.

Šėtono Džiaugsmo Ministerija


Vienas iš pagrindiniu Šėtono Džiaugsmo simbolių.

Santrumpa ŠD

Tipas Naujas Religinis Judėjimas (Satanizmas)

Klasifikacija Teistinis Satanizmas

Orientacija Dvasinis Satanizmas

Šventasis Raštas Jazidų Apreiškimo Knyga

Teologija Politeizmas

Struktūra Magiškas Orderis

Regionas Tarptautinis (Daugiausia JAV)

Įkūrėjas Andrėja Maksin Dietrich

Kilmė 2002

Mokesčių statusas JAV Mokesčių Inspekcija (IRS) 501 (c)(3)

Oficialus tinklalapis www.joyofsatan.org

Šėtono Džiaugsmo Ministerija, dar vadinama Šėtono Džiaugsmas (ŠD), yra tinklalapis ir vakarų ezoterinė okultinė organizacija įkūrta 2002 Maksine Dietrich (Andrėja Maksine/Dietrich). Šėtono Džiaugsmo Ministerija gyną "Dvasini Satanizma", ideologija, kuri pateikia Teistinės sintezės Satanizma, Nacizmas, Gnostinė pagonybė, Vakarų ezoterika, NSO sąmokslo teorija ir nežemiškį tikėjimai panašūs į tuos, kuriuos išpopuliarino Zecharia Sitchinas ir Deividas Icke.


Nariai tiki, kad Šėtonas yra "Tikrasis Tėvas ir žmonijos Kūrėjas, Dievas", kurio troškimas buvo jo kūriniai, žmonija, pakelti save per žinias ir supratima.

Dėl jų antisemitinių pažiūrų ir ryšių su buvusiu Amerikos neonacių organizacijos "Nacionalsocialistų judėjimas” pirmininku kilo nemažai diskusijų.

Šėtono Džiaugsmo Ministerijos tarnystės orientacija kai kurių tyrinėtojų apskritai pripažįstama kaip vakarietiško ezoterizmo forma ir laikoma ezoterine LaVėjaus satanizmo reinterpretacija. Religijotyros profesorius Kristoferis Partridžas (Christopher Partridge) jų santykį su šėtonu apibūdina kaip "ezoterinio transformacijos projekto, gridžiamo asmeniniu arba mistiniu santykiu, šerdį”.

2000-ųjų pradžioje Maxine Dietrich pradėjo kurti organizaciją ”Šėtono Džiaugsmas”. Maxine Dietrich sukūrė šėtonišką ideologiją, kuri prisistatinėjo kaip ezoterinė LaVėjaus satanizmo forma, tačiau propagavo ”tradicinį satanizmą”, satanizmo pagrindus kildindama iš senovinių Artimųjų Rytų, Tolimųjų Rytų ir Vakarų mokymų ir tik kaip reakciją pripažindama judėjišką (Abraomo) šėtono sampratą. Remdamasi Zacharijo Sičino (Zechariah Sitchin) tyrinėjimais, Maxine Dietrich išvedė senovinio konflikto tarp pažangių nežemiškų rasių teoriją (žr. #Žmonijos kilmė toliau) ir įtraukė šias teorijas į savo ideologiją; ji padarė išvadą, kad žydai ir abraominės religijos yra priešiškos ateivių rasės, atsakingos už pagoniškų religijų ir jų pagoniškų dievų (kuriuos ŠD tapatina su demonais) išstūmimą, produktai. Taip interpretuodama Šėtono Džiaugsmo Ministerija Antono LaVėjaus Bafometo ženklą, kuriame vietoj hebrajiškų raidžių buvo panaudotas raštas, parašytas kliunigrafiniu raštu (kuris rašo ”’Šėtonas” kliunigrafiniu raštu, o ne ”Leviatanas” hebrajiškai). Šios įkomponuotos teorijos, be to, jos panieka žydų misticizmui, tapo didelės religinės organizacijos nesutarimų kibirkštimi.

Kai antijudėjiškų nuotaikų priėmimass visiškai įsitvirtino ŠD ideologijoje, vėliau į ją buvo įtrauktos ir kitos antisemitinės teorijos. 2004 m. taip pat paaiškėjo, kad Nacionalsocialistų judėjimo pirmininkas Klifordas Heringtonas (Clifford Herrington) buvo šios organizacijos vyriausiosios dvasininkės vyras. 2004 m. šis atskleidimas atskleidė NSM religinės orientacijos sukilimą ir sukėlė didelius debatus bei konfliktą NSM ir ŠD.

Nepaisant šių įvykių, ”Šėtono Džiaugsmas” ir toliau išliko, išlaikė populiarumą ir reikšmę, o teistinio satanizmo srovėse buvo pripažinta viena kontroversiškiausių satanistinių sektų.

Nežemiškos būtybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

"Šėtono Džiaugsmas” pristato įvairias nežemiškas teorijas, kai kurias iš jų kildina iš senovės astronautų autoriaus Zacharijo Sičino. ŠD tiki, kad Šėtonas ir Gėtės demonai yra protingos ir galingos būtybės, atsakingos už žmonijos sukūrimą, ir kurių kilmė siekia Abraomo religijų laikus. Jie taip pat įvardijami kaip nefilimai iš Hebrajų Biblijos. Pasak religijos sociologo Massimo Introvigne, ”Maxine Dietrich iš šių teorijų kildino idėjas apie mirtiną kovą tarp apšviestų ateivių ir monstriškos nežemiškos rasės - reptilianų”.

Žmonijos kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šėtono Džiaugsmo Ministerija tiki, kad vienas iš gerųjų ateivių Enki, kurį jie laiko pačiu Šėtonu, kartu su savo bendradarbiais Žemėje sukūrė žmones, pasitelkęs pažangią genų inžinerijos technologiją. Šėtono Džiaugsmo Ministerijos manymu, svarbiausi jo kūriniai buvo Šiaurės Arijų rasė. Jie teigia, kad reptilijos savo ruožtu sukūrė savo rūšį, sujungdami savo DNR su pusiau gyvulinių humanoidų DNR, o rezultatą įvardijo kaip žydų rasę.


Šėtono Džiaugsmo Ministerijos (angl. Joy of Satan Ministries) teigia, kad po to, kai prieš 10 000 metų Žemę paliko geranoriškai nežemiškos kilmės žmonės, reptilijos agentai sukūrė savo religijas - abraimiškąsias religijas, dėl kurių prasidėjo jų pagoniškų dievų išstūmimas ir išniekinimas. Jie teigia, kad šios religijos piktžodžiavo geranoriškiems nežemiečiams, vadindamos juos ”velniais”, ir savo doktrinomis sukūrė žmonijoje teroro atmosferą (pvz., smerkė seksualumą), kad galėtų geriau programuoti ir kontroliuoti žmones. Jie teigia, kad Šėtonas vis dėlto neapleido žmonijos, tikindami, kad jis apsireiškė Juodojoje Šėtono knygoje (nepainioti su to paties pavadinimo ONA šventraščių).

Šėtono Džiaugsmo Ministerijos šalininkai paprastai yra politeistai, manantys, kad demonai Goetijoje egzistuoja tiesiogine prasme, o Šėtonas yra jų pagrindinis valdovas. Šėtonas ir kai kurie demonai taip pat laikomi viena iš daugelio dievybių ir prilyginami daugeliui senovės kultūrų dievų, pavyzdžiui, žinoma, kad Šėtonas yra šumerų dievas Enki ir jazidų angelas Melek Taus. Nors Šėtonas laikomas ŠD dievybe, pačios dievybės suprantamos kaip labai išsivysčiusios, nesenstančios, protingos ir galingos humanoidinės nežemiškos būtybės.


Nors Šėtono Džiaugsmo Ministerija perima LaVėjaus Šėtono Biblijos šėtoniškus pagrindus, Introvigne’as LaVėjaus satanizmą apibūdina kaip labiau ”racionalistinį”, palyginti su LaVėjaus satanizmu, Asbjornas Dyrendalas pripaįsta, kad ”dvasinė atmosfera skiriasi nuo LaVėjaus satanizmo”. Jis teigia, kad ”LaVėjus sugebėjo įteigti paslaptingų, ”okultinių” jėgų tikrumą”, tuo pat metu apeliuodamas į ateistinį požiūrį, kurį, jo teigimu, patvirtina šiuolaikinis mokslas. Šėtono džiaugsmas linkęs pateikti paprastesne, dvasingesne kalba”.


Šėtono Džiaugsmą Šėtonas laiko svarbia dievybe, nors ir ne visagaliu ir visur esančiu dievu. Kita grupei svarbi dievybė yra Lilit, kuri pripažįstama kaip ”stiprių moterų globėja ir moterų teisių deivė". Taip pat tikima, kad Lilit reiškia dorybingą teisės į abortą ir gimstamumo kontrolės sąvoką.

"Šėtono Džiaugsmas” propaguoja įvairias okultines praktikas, pavyzdžiui, demoniškų būtybių iškvietimo metodus ir sutarčių su jomis sudarymo gaires. ŠD mano, kad praktiškai satanizmas yra tikroji žmonijos prigimtis, atsiradusi ansčiau nei Krikščionybė.

Šėtono Džiaugsmo Ministerijos tarnystės praktikuotojai gali dalytis panašiomis praktikomis su kitomis grupėmis, priklausančiomis teistinio satanizmo sektai priskiriamomis ezoterinei ideologijai. Pasak Krikščionių autoriaus ir Biblijos tyrinėtojo Džošo Peko (Josh Peck), ”teistinis satanizmas, pasišvęsdamas Šėtonui ir Šėtono filosofijai, užsiima visomis Naujo Amžiaus (New Age) praktikomis po saule.” Kaip pavyzdį nurodydamas dvasinę tarnystę, jis pažymi jų pranašavimo metodus astrologiją, magiją, švytuokles, runas, aiškiaregystę, praeities gyvenimus, epifizę ir trečiąją akį, čakras, bioelektrines technologijas, astralinį planą, burtus, Kundalini gyvatę, transą, taip pat savihipnozės, smilkalų, telekinezės, smegenų bangų ir giedojimo metodus.

Jesper Petersen teigia, kad praktikuojantys ŠD meditacijos praktikas gali rasti naudą. Jų daugybė magijos naudojimo būdų taip pat apima nuo paprastų iki sudėtingų - tai burtai, užkalbėjimai ir įvairios raganavimo rūšys. Visi jie reikalauja, kad praktikuojantysis išradingai taikytų specializuotas žinias ir techniką burtų objektui, hipnozę, gydymą ir kitokią magiją ar spėjimą. Jie taip pat siūoo įvairias okultines juodosios magijos technikas.

Pasak Jespero Peterseno, "Šėtono Džiaugsmo” siūlomi ritualai yra labai paprasti ir ne itin pažangūs, daugumą jų sudaro vizualiacos pratimai, o ne tikri ritualai,,žinomi pagrindininėje satanistinėje kultūroje. Nepaisant to, kas įprasta manyti, jų ritualų procesas nėra derybos ar ”blogio pratybos”, o veikliau ”telepatinis bendravimas” su antropomorfinėmis būtybėmis, per įvairius ritualus skambantis beveik linksmu tonu”. ŠD taip pat teigia, kad Šėtonas pripažįsta lėšų trūkumą ir nesitiki, kad jo pasekėjai turės brangių daiktų ritualams, palyginti su šiuolaikinės Krikščionių bažnyčios idealais. Panaši formuluotė vartojam ir aptariant juodųjų žvakių stygių.


Įšventintieji pradeda ”oficialų įsipareigojimą”, kuris pasirašomas krauju ir sudeginamas, kad galėtų visapusiškai dalyvauti Šėtono darbe žmonijai, kad reikštų dvasinio pažinimo ir asmeninės galios augimą. Standartiniuose pamaldumo ritualuose jų orientacija apibūdinama kaip perėjimas nuo kontrolės prie prisirišimo ir saviugdos, kai jų ritualais nesiekiama prievarta prisišaukti demonų, bet jie leidžia patirti mistinius išgygenimus ir įgalina labiau atitikti jų raiškos problemas.

Pagrindinę jų ”Standartinio ritualo Šėtonui” dalį sudaro maldų skqitymas ir bendravimas su Tėvu Šėtonu vienas su vienu”, kurį Jesperis Petersenas laiko ”stebinančiu atitrūkimu nuo tradiciškesnės apeiginės veiklos, žinomos pagrindinėje satanistėnėje kultūroje. "Ritualo struktūra taip pat laikoma gana standartine: po atitinkamo pasiruošimo (maudymosi, žvakių uždegimo ir pan.) ritualas pradedamas skambinimu varpu ir "Keturių pragaro princų" iškvietimų. Pagrindinėje dalyje perskaitomas kreipimasis į Šėtoną, užmezgant maldai ir bendravimui tinkamą ryšį. Tada praktikuojantysis, baigęs savo pastangas, užbaigia ritualą uždarymui.


Žymi teistinė satanistė Diana Vera (Diane Vera) giria svetainės ”Šėtono Džiaugsmas” (Joy of Satan) savininkę Maksina Dietrich (Maxine Dietrich), teigdama, kad jos novatoriškos pastangos yra didžiulis patobulinimas, palyginti su senaisiais, nepagarbiais grimoarų metodais. Kunigas Džefas Rodsas (Jeff Rhoades) taip pat teigia, kad jų pastangos su demonais vyksta ”su daug didesne pagarba nei dauguma Goetija ir kitų Krikščioniškų grimoarų vsersijų”.


Šėtono Džiaugsmo šaltininkai taip pat gali dalyvauti ritualuose prieš tuos, kurie, kaip manoma, yra ”Šėtono priešai”, o ši sąvoka propaguojama kaip dvasinė kova.

"Šėtono Džiaugsmo Ministerija" sulaukė nemažai kritikos dėl savo glaudžių ryšių su aukšto rango nacionalsocialistinio judėjimo lyderių, taip pat dėl antijudėjiškų, antikrikščioniškų ir antisemitinių įsitikinimų. Nors dvasiniai satanistai perėmė jų idėjas kaip pavyzdį, vėliau jie atsiribojo nuo prieštaringų grupės įsitikinimų ir ”labai aiškių sąsajų su nacizmu”.


Kai faktas, kad Maxine buvo gerai žinomo Amerikos neonacių lyderio žmoną, tapo viešai žinomas, tai sukėlė rimtų problemų pačiame "Šėtono Džiaugsme”. Šis ginčas atskleidė NSM skilimą tarp krikščioniškosios tapatybės ir odinistų beivsatanistų. Pasak Introvigne’o (2016), ”kelios vietinės grupės atsisakė Dietricho ir įkūrė menkavertes atskilusias organizacijas, kai kurios iš jų tvirtino esančios ne satanistės, o tik pagoniškos". Introvigne’as priduria, kad ”dauguma jų šiuo metu jau nebeegzistuoja, o ”Šėtono Džiaugsmas” gyvuoja toliau, nors ir su sumažėjusiu narių skaičiumi”. Nepaisant šių įvykių, Introvigne’as teigia, kad ”ŠD įdėjos apie nežemiškas būtybes, meditaciją ir telepatinius ryšius su demonais vis dėl to tapo populiarios platesnėje ne LaVėjaus ”dvasinio” arba ”teistinio” sattanizmo aplinkoje”. Po to sekė nemažai apkalbų, Klifordas ir Andrėja Herington taip pat buvo apkaltinti seksualiniu netinkamu elgesiu, jiems buvo pateikta daug kitų kaltinimų, tačiau Introvigne’as teigia, kad kaltinimus "sunku įvertinti". Tačiau Maxine’os priklausomybė satanizmui pakako, kad Klifordas Heringtonas pasitrauktų iš Nacionalsocialistinio judėjimo. 2006 m. išstojęs iš NSM, Klifordas Herringtonas įkūrė "Nacionalsocialistinį laisvės judėjimą”.


Kaip ir ”Devynių angelų ordinas”, ”Šėtono Džiaugsmą” sieja panašūs antisemitiniai įsitikinimai ir simpatijos nacionalsocialistams, jie laikomi priskiriami tai pačiai ideologinei kategorijai ir atrodo kaip panašios ideologijos su tam tikrais tarpusavio nesutarimais.


Jamesas R. Lewisas savo ”Šėtono surašyme" (2009) atlkreipė dėmesį į stebėtintą Šėtono Džiaugsmo respondentų skaičių. Religojos studijų mokslininko ir naujųjų religinų judėjimų tyrinėtojo Jespero Aagaardo Peterseno (Jesper Aagaard Petersen) atliktame tyrime (2014) apie satanistinės aplinkos paplitimą internete (2014) pastebėtas stebėtinas teistinių satanistinių svetainių populiarumas internete, jis teigia, kad "vienintelės svetainės”, turinčios tam tikrą populiarumą, yra Šėtono bažnyčia ir (kiek paradoksaliai) Šėtono Džiaugsmo puslapių bazė Angelfire tinkle, ir jos vis dar labai toli nuo scientologijos ar YouTube. Dauguma šių svetainių yra neabejotinai marginalinės”.


  • . ISBN 978-0-19-518110-4. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-0-19-977923-9. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 0-313-32807-2. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-0-19-046617-6. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-90-04-28828-7. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-0-313-36639-0. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 0-567-08269-5. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 0-19-515682-X. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-1-908049-32-2. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-0-7546-5286-1. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  • . ISBN 978-0-19-027512-9. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)

Papildoma literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išorinės nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • No URL found. Please specify a URL here or add one to Wikidata.