Pereiti prie turinio

Vakašų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vakašų
PaplitimasKanada (Britų Kolumbija), JAV (Vašingtonas)
Kalbų skaičius6
Kilmė?
vakašų
Geografinis paplitimas
Klasifikacijašiaurės vakašų, pietų vakašų

Vakašų kalbos – indėnų kalbų grupė, kuriai priskiriamos kalbos, vartojamos vakašų, gyvenančių Šiaurės Amerikos vakaruose (Britų Kolumbijos pakrantėse, Vankuverio saloje, Olimpiko pusiasalyje). Jai priskiriamos nutkų ir kvakiutlių tarmės.

Vakašų kalbų santykis su kitomis kalbomis neaiškus – bandomos sieti su eskimų-aleutų arba algonkinų-ritvanų kalbomis. Kalboms būdinga priebalsių įvairovė, ilgi ir trumpi balsiai, agliutinacija, priesagų gausa ir vidinės fleksijos.

Visos vakašų kalbos negausios, sparčiai nykstančios. 1975 m. buvo ~8000 kalbančiųjų[1], 2014 m. – vos 600.

Kalbos/tarmės:

  1. Vakašų kalbosLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė