Pereiti prie turinio

Baltijos jūra

Keisti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Baltija)
„Baltija“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Baltija (reikšmės).
Baltijos jūra
Baltijos jūra ties Palanga
Baltijos jūra ties Palanga
Baltijos jūros žemėlapis
Baltijos jūros žemėlapis
Vandenyno baseinas Atlanto vandenyno
Plotas 412 500 km²
Tipas uždara
Vidutinis gylis 52 m
Didžiausias gylis 459 m
Tūris 21 700 km³
Įteka Nemunas, Vysla, Neva, Odra, Dauguva

Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje.[1] Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas).

Baltijos jūros plotas įskaičiavus Kategato sąsiaurį yra apie 412 500 km², be Kategato sąsiaurio – apie 390 000 km². Baltijos jūros vandens baseino tūris – apie 21 600 km³.

Etimologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1694 m. jūrinis žemėlapis
Baltijos jūros uostų planai 1906 m.

Romėnai žinojo Baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo gintaro. 5–ais m. e. metais Romos laivynas apiplaukė Jutlandijos pusiasalį ir pasiekė Baltijos jūrą. Tacitas Baltijos jūrą vadino Mare Suebicum[2] pagal germanų gentį svebus. Ptolemėjus (II a.) Baltijos jūrą vadino Venedų jūra. Kiti romėnų vartoti pavadinimai buvo Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus) ir Oceanus Sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (Mare Balticum). Persas Al Birūnis (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino Bahr Varank (Variagų jūra), taip pat ir Nestoras (XI–XII a.) bei kai kurie kiti rusų metraštininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiai. Olauso Magnuso 1539 m. žemėlapyje Baltijos jūros įlankos vadintos jūromis (mare Finicvm, Goticvm, Livonivm, Sveticvm), o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.

Dabartinio Baltijos jūros pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas gali būti siejamas su germanišku žodžiu belt, kuris vartojamas dviejų Danijos sąsiaurių Beltų (dan. Bælt) pavadinimuose (abipus Zelandijos salos), taip pat su lot. balteus 'juosta'. Pats Adomas Brėmenietis palygino jūrą su juosta, nes ji esą „kaip juosta driekiasi per skitų žemes“ (Balticus, eo quod in modum baltei longo tractu per Scithicas regiones tendatur usque in Greciam). Jam įtaką galėjo turėti Plinijus Vyresnysis (I a.), kuris pirmasis panaudojo Baltijos (Baltia) vardą, rašydamas, kad Ksenofontas iš Lampsako atradęs Baltijos salą, kurią Pytheas vadinąs Basilia.

Pasak Dž. Bonfantės ir E. Blesės, jūros pavadinimas kilęs iš baltiškos šalnies *balt-, *bal- (iš jos kilę liet. baltas, latv. balts 't. p.', liet. bala 'pelkė, klampynė', latv. bala 't. p.', prūs. *balta- 'pelkė' (plg. prūs. vietovardį Namuynbalt).[3] 1688 m. M. Pretorijus savo darbe „Orbis gothicus“ Baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš liet. baltas. Pagal kitą versiją, iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai, įvairiose indoeuropiečių kalbose susiję su pelkėse matomomis spalvomis, o Baltijos jūros pavadinimas reikštų 'uždara jūros zona' kaip priešingybė atvirai jūrai.[4]

Pavadinimai kitomis kalbomis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarinių Baltijos jūros pakraščių gyventojai Baltijos jūrą vadina Rytų jūra (sen. skand. Eystrasalt, šved. Östersjön, dan. Østersøen, vok. Ostsee). Iš jų jūros pavadinimą perėmė suomiai – suom. Itämeri 'Saulėtekio jūra', nors suomiams Baltija driekiasi Vakaruose. Estams ji yra Lääne meri 'Saulėlydžio jūra'.[5]

Kitų Baltijos jūros pakraščių tautos jūrą vadina Baltija.

Geofiziniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos jūros regionų žemėlapis. 1. Botnijos įlanka 2. Botnijos jūra 3. Archipelago jūra 4. Alandų jūra 5. Suomijos įlanka 6. Rygos įlanka 7. Šiaurės Gotlando baseinas 8. Vakarų Gotlando baseinas 9. Rytų Gotlando baseinas 10. Gdansko baseinas 11. Bornholmo baseinas 12. Arkonos baseinas 13. Eresunas 14. Belto jūra (padalintas tarp Kategato ir Baltijos jūros) 15. Kategatas (Baltijos jūrai nepriklauso) 16. Skagerakas (Baltijos jūrai nepriklauso)

Dydis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūra yra apie 1600 km ilgio, vidutiniškai 193 km pločio bei vidutiniškai 50 m[6] gylio. Didžiausias gylis 459 m. Plotas: 386 tūkst. km²[7]. Bendras Baltijos jūros vandens tūris – 21 000 km³. Pakrantės ilgis – apie 8000 km.

Vandens ypatumai ir sūrumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vandens spalva drumzlinai žalsva, jo spalva priklauso nuo fitoplanktono. Vanduo mažiau skaidrus nei Atlanto vandenyno.

Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas siekia nuo 1,7 % Belto sąsiauriuose iki 0,3–0,5 % šiaurės rytų dalyje (Suomijos įlanka). Kai kuriose uždarose Baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas. Gilus Skagerakas yra žymiai sūresnis, tačiau druskingas jo vanduo į Baltijos jūrą negali patekti per negilų Kategatą ir seklius Beltus bei Zundą. Jūros sūrumą mažina gėlas didelių upių, lietaus ir sniego vanduo, stipriai atskiedžiantis iš vandenyno patenkantį sūrų vandenį. Be to, Baltijos jūra mažai garuoja, o tai taip pat mažina jos sūrumą. Vandens sūrumas mažėja iš vakarų į rytus ir prie upių žiočių. Sūrus vanduo grimzta gilyn, ir Baltijos jūros gelmėse yra didesnis nei paviršiuje. Daugelyje vietų druskingumas nepastovus. Vakarinėje dalyje (sąsiauriuose) vanduo yra sūresnis tada, kai pučia šiaurės vakarų vėjai, kurie atvaro sūrų vandenį iš Skagerako; sūrumas sumažėja pučiant pietryčių vėjui. Dėl mažesnio druskingumo greičiau užšąla šiaurinė ir rytinė Baltijos dalis.

Dugnas ir gylis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baltijos jūros dugno modelis Gdynės akvariume-muziejuje
Baltijos jūros gylių žemėlapis

Baltijos jūros dugnas negiliose vietose ir arčiau krantų sudarytas iš smėlio, žvyro, žvirgždo ir nuosėdinio dumblo. Plikos uolos randamos tik šiaurinėje dalyje: Estijos ir pietų Švedijos pakraščiuose kalkakmeniai, Suomijos ir šiaurinės Švedijos vandenyse granitai ir gneisas. Gilesnių vietų ir ramesnių įlankų dugnas sudarytas iš nuosėdų dumblo, kuriame yra mergelio, molio, smulkaus smėlio ir įvairių augmenijos ir gyvūnijos liekanų. Suomijos įlankos ir Švedijos pakraščiai Stokholmo apylinkėse turi daug povandeninių uolų.

Dugnas gana lygus, yra tik kelios gilios duobės. Baltijos jūra negili, daugiau nei 60 proc. jos dugno ploto nenusileidžia giliau 100 m. Išimtį sudaro tik keturios nedidelės duobės: viena 459 m pusiaukelėje tarp Gotlando ir Stokholmo į vakarus nuo Gotska Sandoe salos; antroji 301 m tarp Alandų salų ir Švedijos kranto; trečioji 294 m Botnijos įlankoje prie Ulfoe salos; ketvirtoji 249 m tarp Ventspilio ir Gotlando. Gylis: vidutinis – 56 m, Suomijos įlankoje – 38 m, didžiausias – 459 m (Landsorto įduba), Suomijos įlankoje – 121 m. Giliausia Mažojo Belto vieta yra 80 m, Didžiojo Belto – 55 m, Zundo – 38 m. Šiuose sąsiauriuose bei Meklenburgo įlankoje daug seklumų. Tarp Riūgeno ir Bornholmo salų yra pavojingos Adlergrundo povandeninės uolos.

Saremos sala sąsiauris su Muhu sala 1890 m. buvo užpiltas ir padarytas plentas. Muhu sąsiauryje, tarp Estijos salų ir žemyninės dalies yra daug mažų salelių, seklumų ir povandeninių uolų. Sąsiauriais tarp Saremos ir Hijumos, Vormsi ir Hijumos gali plaukti tik nedideli laivai. Dėl to susisiekimas su Rygos įlanka yra daugiau per Irbės sąsiaurį tarp Saremos salos pietinės dalies ir Kuršo kranto.

Ledas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2001 m. kovo mėnuo: Pietinėje Baltijos dalyje prasidėjo pavasaris, o šiaurinę dengia ledai

Baltijos jūros vanduo, ypač Lietuvos-Latvijos pakrantėje turėtų užšalti vidutiniškai -0,3 – -0,4 °C temperatūroje. Kadangi Baltijos jūra yra negili ir nesūraus vandens, dalyje jos kasmet susiformuoja jūrinis ledas. Kasmet užšąla Botnijos ir Suomijos įlankos. Rytinėje pakrantėje vidutinis užšalimo laikotarpis trumpėja iš šiaurės į pietus. Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio ir Baltijsko uostai jau laikomi neužšąlančiais, nes čia nors ir susiformuoja ledas, tačiau jis yra plonas ir laivyba galima be ledlaužių, kurie naudojami Rygos, Talino ir kt. šiauresniuose uostuose. Vakariniai jūros pakraščiai neužšąla, nes yra labiau įtakojami šiltosios Golfo srovės paveiktų orų.

Srovės ir lygio svyravimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Navigacinis plūduras

Visoje Baltijos jūroje vandens lygio skirtumas nėra didesnis nei 30 cm. Šalia didelių intakų vandens lygis padidėja 4-8 cm. Daugiausia vandens per Kategatą ir Zundą išteka gegužės mėnesį, o daugiausia įteka lapkričio mėnesį ir dėl to rudenį pakyla Baltijos jūros vandens lygis.

Srovės Baltijos jūroje susidaro dėl vėjų, įvairių sluoksnių netolygaus sūrumo (svorio), skirtingos temperatūros ir intakų. Sūriosios gelmių srovės, slinkdamos iš vakarų į rytus, pasiekia Botnijos ir Suomijos įlankas bei padidina jų sūrumą. Stiprūs vakarų vėjai Kategate ir Beltuose kartais pakreipia paviršinę srovė į rytus. Suomijos ir Botnijos įlankose pavasarį ir vasarą vėjai išstumia dalį vandens, o rudenį – įstumia papildomai. Dėl Žemės sukimosi aplink savo ašį, šios srovės pakrypsta dešinėn ir Botnijos įlankoje eina arčiau Suomijos krantų, o Suomijos įlankoje – arčiau Estijos.

Pavasarį, nepaisant sniego tirpimo ir upių potvynių Baltijos jūros lygis būna žemiausias, nes upių suneštas vandens perteklius greit išteka per sąsiaurius į Šiaurės jūrą. Aukščiausias paviršiaus horizontas būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, išskyrus Botnijos įlanką, kur šis maksimumas pasiekiamas sausio mėnesį. Nedidelis vandens horizonto pakilimas sausio mėnesį pastebimas ir kitose Baltijos jūros dalyse. Vasario-balandžio mėn. pietryčių vėjai stumia vandenį iš Skagerako į Šiaurės jūrą ir taip sustiprina ištekančią paviršiaus srovę bei numuša vandens lygį. Kitais metų laikais vyrauja pietvakarių vėjai, kurie į Kategatą ir Skageraką suvaro daugiau vandens ir pakelia Baltijos vandens lygį.

Mėnulio sukeliami potvyniai Baltijos jūroje yra visai nežymūs. Skagerake ir Kategate šie potvyniai siekia iki 20 cm, prie Kopenhagos – 10 cm, nuo Danijos-Švedijos iki Liepojos 1,5-3 cm, prie Kronštato – 1 cm.

Baltijos jūros baseinas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūra turi apie 250 didesnių intakų. Šiauriniai ir vakariniai Baltijos jūros intakai turi mažesnius baseinus ir duoda mažiau vandens, nei pietiniai ir rytiniai intakai. Toliausiai Baltijos jūros baseinas siekia pietuose, kur prieina prie šiaurinių Karpatų kalnų šlaitų (Vysla).

Didžiausius baseinus turi Nemunas (98 000 km²), Dauguva (87 900 km²), Narva (56 225 km²), Neva (282 000 km²), Kiumijokis (37 107 km²), Oulujokis (22 841 km²), Kemijokis (51 000 km²), Tornė (37-40 000 km²), Lulėjas (25 240,5 km²), Umėjas (26 700 km²), Ongermanelvenas (31 860 km²), Indalselvenas (26,720 km²), Dalis (29 200 km²), Norstremas (22 650 km²), Oderis (118 861 km²) ir Vysla (194 424 km²).

Šiauriniai ir vakariniai intakai (Švedija ir Suomija) teka stačiau ir greičiau, todėl gerai tinka hidroelektrinėms statyti. Pietiniai intakai (Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija) lėtesni, geriau tinka navigacijai.

Svarbiausios upės įtekančios į Baltijos jūra:

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padėtis ir ribos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiauriausias taškas yra Botnijos įlankoje netoli poliarinio rato (65° 40′ š.pl.), piečiausias – Vismaro apylinkėse (53° 45′ š.pl.), labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra netoli Flensburgo (9° 10′ r.il.), ryčiausias – Suomijos įlankoje, Sankt-Peterburgo apylinkėse (30° 15′ r.il.).

Nors Kategatas ir nėra Baltijos jūros dalis, tačiau dažnai su Baltijos jūra susijusių organizacijų laikomas jos dalimi, pvz., Helsinkio komisija Baltijos jūros aplinkos apsaugai (HELCOM).

Besiribojančios valstybės ir skirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Su Baltijos jūra besiribojančios valstybės[8]
Nr. Valstybė Kranto linijos ilgis (km)
1. Švedija 7600
2. Suomija 4606
3. Rusija 83
4. Estija 3794
5. Latvija 496
6. Lietuva 91
7. Lenkija 843
8. Vokietija 2000
9. Danija 7300
Iš viso: 27569

Baltijos jūra, kurioje yra daugybė įlankų, fiordų, sąsiaurių bei daugybė įvairaus dydžio salų, grubiai gali būti skirstoma į šias dalis: paprastai Baltijos jūrai nepriskiriamas Kategatas, Beltas, tikroji Baltijos jūra, šiaurės rytų Baltija, šiaurinė Baltija.

Kategatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

22 000 km² ploto Kategatas, kuris tam tikromis aplinkybėmis priskiriamas prie Baltijos jūros biologine, susisiekimo ir istorine prasmėmis negali būti laikomas vidaus jūra, kokia yra Baltija.

Beltas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

8.000 km² ploto Beltas, taip pat vadinamas Vakarų Baltijos jūra, apima jūros plotą į vakarus nuo Zelandijos, Falsterio bei tarp jų ir Rostoko esančią jūros dalį.

Geologinė istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūra susiformavo po paskutinio ledynmečio, prieš maždaug 12 000 metų ištirpus milžiniškiems regioną dengusiems ledynams. Dabartinę savo formą Baltijos jūra įgavo per keletą stadijų, keičiantis vandens lygiui:

  • Apie 10000-8000 m. pr. m. e. pasikeitus klimatui ledynai pasitraukė į Skandinaviją. Ledyno pakraštys buvo į šiaurės rytus nuo Stokholmo, o palei jį susiformavo Baltijos ledyninis ežeras,
  • Apie 8200-6900 m. pr. m. e. jūros lygis pakilo tiek, kad bent jau dabartinio Švedijos vidurio ežeryno vietoje, o pagal kitus šaltinius iki pat Baltosios jūros susidarė jungtis su pasauliniu vandenynu. Ištekėjus gėlam vandeniui ir iš vandenyno patekus sūriam vandeniui susidarė (sūri) Joldijos jūra.
  • Apie 6900-5000 m. pr. m. e. Skandinavijos ledynai dar atsitraukė, sumažėjo slėgis į Skandinavijos žemės plotus, kurie dėl to pradėjo kilti ir uždarė sąsiaurius su vandenynu. Taip susidarė (gėlas) Anciliaus ežeras.
  • Maždaug nuo 5000 m. pr. m. e. iki mūsų eros pradžios jūros lygis pakilo ir sausumos plotai tarp pietų Švedijos ir Danijos pateko po vandeniu, o rytinė Danijos dalis tapo suskaidyta į salas. Šios vadinamosios Litorinos transgresijos metu susiformavo Litorinos jūra.
  • Dar keičiantis vandens lygiui ir formuojantis dabartinėms jūros pakrantėms susidarė dabartinė Baltijos jūra.

Klimatas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūra ir jos pakrantės patenka į vidutinio klimato juostą. Pietiniai pakraščiai yra šiltesni už šiaurinius, o vakariniai drėgnesni (ir šiltesni) už rytų pakrantes. Vandens temperatūra kartais labai svyruoja veikiant vėjams, nustumiantiems paviršinį įšilusį vandenį ir iškeliantiems šaltą gelmių vandenį. Kadangi vasarą pučia daugiausia vakarų vėjai, rytinėje (ir Lietuvos) pakrantėje vandens temperatūra būna 2-3 laipsniais aukštesnė nei Švedijos pakrantėje. Tam poveikį turi ir šaltoji srovė, slenkanti iš Botnijos įlankos palei Švedijos pakrantę.

Audrų pasitaiko daugiausia žiemą, mažiausia vasarą ir dažniau rudenį nei pavasarį. Palyginus su kitomis Europos kontinentinėmis jūromis Baltijos jūroje yra stipresni vėjai. Jūroje ir atviruose pajūriuose vėjo greitis tris kartus didesnis nei toliau nuo vandens. Negili Baltijos jūra turi trumpas bangas, kurios pavojingesnės mažiems laivams.

Baltijos jūros baseine atmosferos kritulių kiekis labai svyruoja. Didžiojoje dalyje kritulių kiekis yra apie 600–700 mm per metus. Vakarinėje dalyje, taip pat Kategate ir Skagerake, kai kuriose Švedijos ir Norvegijos vietose jų iškrinta 1500 mm. Kritulių kiekis į rytus mažėja. Sausiausias klimatas yra šiaurės Suomijoje ir šiaurės rytų Švedijoje. Gotlando, Alandų salose, Karlskronos-Kalmaro apylinkėse iškrinta 300–500 mm. Rūkas kyla dažniausiai rudenį ir žiemą, kai yra didžiausias skirtumas tarp atšalusio oro ir dar šilto vandens. Mažiausia rūkų būna rugpjūčio mėnesį.

Ištekliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūroje nedideliais kiekiais išgaunama nafta, pakrantėje (Kaliningrado srityje) kasamas gintaras, išvystyta žvejyba. Baltijos jūroje gyvena apie 70 jūrų žuvų rūšių (plekšnės, vėjažuvės ir kt.) ir apie 30 gėlavandenių, t. y. upinių (lašišos, unguriai ir t.k.)

Krantų formos ir sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūros pakrantės savo forma yra žemos ir turinčios aukštus krantus. Žemos pakrantės paprastai yra plokščios ir mažai raižytos. Pakraščių jūros dugnas leidžiasi gilyn lėtai, turi plačią atabradą, kuri yra nepatogi navigacijai, tačiau labai tinka rekreaciniams tikslams. Toks lėkštasis (akumuliacinis) krantas būdingas pietiniam Baltijos jūros pakraščiui nuo Oderio žiočių iki Piarnu pietinėje Estijoje su nedidelėmis išimtimis Vokietijoje, kur žemas pajūris turi stačius krantus.

Baltijos jūroje vyrauja tokie krantai:

Baltijos jūros geografiniai objektai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jūros įlankos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rygos įlankos pakrantė prie Salacgryvos (Latvija)

Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie šaltiniai Baltijos jūrai taip pat priskiria Zelandijos salą. Tokiu atveju ji yra pati didžiausia sala šioje jūroje.

Nerijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltijos jūroje yra trys nerijos:

Svarbesni Baltijos jūros uostai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Baltijos jūros uostai.
Uosto pavadinimas Miestas Tonos Konteinerių srautas (TEU) Keleivių Pastabos
Gdansko uostas Lenkija Gdanskas &000000005215409800000052 154 098 &00000000020732150000002 073 215 &0000000000188886000000188 886 2019[9]
Gdynės uostas Lenkija Gdynė &000000002349100000000023 491 000[10] &0000000000803871000000803 871[10] &0000000000460231000000460 231[11][12] 2018
Hamina-Kotkos uostas Suomija Kotka &00000000051576330000005 157 633 &0000000000626791000000626 791 &00000000000020000000002 000 2013[13]
Helsingborgo uostas Švedija Helsingborgas &00000000071070000000007 107 000 &00000000083390000000008 339 000[14]
Helsinkio uostas Suomija Helsinkis &000000001141000000000011 410 000 &0000000000430431000000430 431 &000000001116900000000011 169 000 2015[15]
Iatado uostas Švedija Istadas &00000000019130000000001 913 000[14]
Kaliningrado jūrų komercinis uostas Rusija Karaliaučius &000000001410000000000014 100 000 2018[16]
Kylio uostas Vokietija Kylis &00000000064797270000006 479 727 &000000000002436900000024 369 &00000000015993750000001 599 375 2016[17]
Kundos uostas Estija Kunda &00000000015766800000001 576 680 2019[18]
Klaipėdos uostas Lietuva Klaipėda &000000004779000000000047 790 000 &0000000000640000000000640 000 2020[19]
Kopenhagos-Malmės uostas Danija Kopenhaga / Švedija Malmė &00000000059000000000005 900 000[20] &0000000000130000000000130 000 &00000000018970000000001 897 000
Liepojos uostas Latvija Liepoja &00000000074314990000007 431 499 - &000000000003324200000033 242 2012
Liubeko uostas Vokietija Liubekas &000000002759000000000027 590 000 &000000000005567700000055 677 &0000000000134000000000134 000
Liuleo uostas Švedija Liuleo &00000000070000000000007 000 000 &000000000001000000000010 000
Noršiopingo uostas Švedija Noršiopingas &00000000040000000000004 000 000 &0000000000101000000000101 000 2017[21]
Okseliosundo uostas Švedija Okseliosundas &00000000075390000000007 539 000
Orhuso uostas Danija Orhusas &00000000088950000000008 895 000[22] 2020
Paldiskio šiaurės uostas Estija Paldiskis &00000000028000000000002 800 000 2019[23]
Pernu uostas Estija Pernu &00000000021872110000002 187 211 2019[18]
Policių uostas Lenkija Policės &00000000024455000000002 445 500[11] - &000000000000002300000023[11][12]
Porio uostas Suomija Poris &00000000055319530000005 531 953 &000000000006104800000061 048
Primorsko uostas Rusija Primorskas &000000005350000000000053 500 000 2018[16]
Raumos uostas Suomija Rauma &00000000063202170000006 320 217 &0000000000115821000000115 821
Rygos uostas Latvija Ryga &000000003700000000000037 000 000[24] &0000000000355241000000355 241 &0000000000526243000000526 243 2015[25]
Rostoko uostas Vokietija Rostokas &000000002680000000000026 800 000 &00000000023000000000002 300 000 2016[26]
Sankt Peterburgo uostas Rusija Sankt Peterburgas &000000005930000000000059 300 000 2018[16]
Silamejės uostas Estija Silamejė &000000001049061700000010 490 617 2019[18]
Stokholmo uostas Švedija Stokholmas &00000000047050000000004 705 000 &000000000003640000000036 400 &00000000091840000000009 184 000[14]
Ščecino ir Svinouisciso jūrų uostai Lenkija Svinouiscis / Ščecinas &000000002411300000000024 113 000[27] &000000000009086900000090 869[27] &0000000000930022000000930 022[11][12]
Talino uostas Estija Talinas &000000001993100000000019 931 000 &0000000000222607000000222 607 &000000001061900000000010 619 000 2019[28]
Treleborgo uostas Švedija Treleborgas &000000001033600000000010 336 000 &00000000015640000000001 564 000[14]
Turku uostas Suomija Turku &00000000039000000000003 900 000 &0000000000120000000000120 000 &00000000045000000000004 500 000
Ust Lugos uostas Rusija Ust Luga &000000009870000000000098 700 000 2018[16]
Ventspilio uostas Latvija Ventspilis &000000002620600000000026 206 000 - - 2014[29]
Visbio uostas Švedija Visbis &00000000015980000000001 598 000[14]
Vysocko uostas Rusija Vysockas &000000001880000000000018 800 000 2018[16]

Lietuvos miestai ir gyvenvietės prie Baltijos jūros

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaityti

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Eridanas – senovinė upė, kurios plačioje vagoje formavosi dabartinė Baltijos jūra.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Algimantas Grigelis. Baltijos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
  2. ↑ Tacitus, Germania: Ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur, quibus ritus habitusque Sueborum, lingua Britannicae propior.[1]
  3. ↑ Dini, P.U. (2000), p. 26
  4. ↑ Dini, P.U. (2000), p. 26-27
  5. ↑ Dini, P.U. (2000), p. 23
  6. ↑ GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 385 p. ISBN 9986-795-03-6.
  7. ↑ „Baltic Sea.“ Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
  8. ↑ EUCC – Coastal Guide http://www.coastalguide.org/icm/baltic/ Archyvuota kopija 2015-07-11 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ „Cargo statistics“. Port of Gdansk. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.
  10. ↑ 10,0 10,1 „Statystyki“ (lenkų). Suarchyvuotas originalas 2017-06-22. Nuoroda tikrinta 2017-01-20.
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 „Statistical yearbook of maritime economy“ (PDF). Rocznik Demograficzny = Demographic Yearbook of Poland. Warsaw, Szczecin: Central Statistical Office - Statistical Office in Szczecin: 65, 86. 2007. ISSN 0867-082X. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-04-08.
  12. ↑ 12,0 12,1 12,2 tarptautinis keleivių eismas uostuose laivais, kurių bruto tonažas yra didesnis nei 100
  13. ↑ „Statistics produced by Finnish Port Association“. Finnish Port Association. Nuoroda tikrinta 2014-09-07.
  14. ↑ 14,0 14,1 14,2 14,3 14,4 Trafikanalys Sjötrafik 2011 (žr. 45 psl.) (švedų k.)
  15. ↑ „Port Statistics 2015“ (PDF). Port of Helsinki. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-02-24.
  16. ↑ 16,0 16,1 16,2 16,3 16,4 „Throughput of Russian seaports in 2018 grew by 3.8% Y-o-Y to 816.5 million tonnes (detalization)“ (anglų). PortNews. 2019-01-16. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.
  17. ↑ Statistik, Port of Kiel.
  18. ↑ 18,0 18,1 18,2 „statistics estonia“.{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  19. ↑ „Port statistics | portofklaipeda.lt“. Suarchyvuotas originalas 2020-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-09-04.
  20. ↑ „Maritime traffic in European ports: Denmark - Copenhagen | Vlaamse Havencommissie“. Suarchyvuotas originalas 2017-02-24. Nuoroda tikrinta 2017-02-24.
  21. ↑ „Fakta om Norrköpings Hamn AB | Norrköpings Hamn“. www.norrkopingshamn.se. Suarchyvuotas originalas 2016-04-25.
  22. ↑ „Statistikbanken“. www.statbank.dk. Nuoroda tikrinta 2021-06-20.
  23. ↑ „Statistics – Estonian Ports Association“ (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-07-23. Nuoroda tikrinta 2020-07-23.
  24. ↑ „Annual cargo turnover down at Riga Port | Hellenic Shipping News Worldwide“. www.hellenicshippingnews.com. Suarchyvuotas originalas 2017-12-22.
  25. ↑ „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2015-05-06. Nuoroda tikrinta 2015-09-07.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  26. ↑ „Umschlagsstatistiken Hauptgutarten | ROSTOCK PORT - Hafen Rostock“. www.rostock-port.de. Suarchyvuotas originalas 2014-08-10.
  27. ↑ 27,0 27,1 „Obroty w granicach administracyjnych portów Szczecin i Świnoujście wg grup towarowych za grudzień 2016 i 12 miesięcy 2016“. Szczecin and Swinoujscie Seaports Authority. 2016. Suarchyvuotas originalas 2017-02-02. Nuoroda tikrinta 2017-01-20.
  28. ↑ „Port of Tallinn Key Figures 2019“ (PDF).{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
  29. ↑ Free port of Ventspils authority. 2013 Summary

Literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01444-0.
  • „Žemė“, geografinis vadovėlis 9 klasei I dalis, 75 psl., 2005.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: Baltijos jūra – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikižodynas
Baltijos jūros istorija
Baltijos ledyninis ežeras Joldijos jūra Anciliaus ežeras Litorinos jūra Baltijos jūra
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Baltijos_jūra&oldid=7317793"