Berlyno Humboldtų universitetas
Berlyno Humboldtų universitetas (vok. Die Humboldt-Universität zu Berlin, lot. Alma Universitas Humboldtiana Berolinensis, iki 1949 m. Frydricho Vilhelmo universitetas (Friedrich-Wilhelms-Universität) – aukštoji mokykla Dorotejenštadte, (Vidurio apskritis, (Bezirk Mitte), Berlynas), Unter den Linden gatvėje. Antrieji universiteto rūmai yra Adlershofe. Seniausias Berlyno universitetas.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas 1809 m. rugpjūčio 16 d. Iniciatorius Vilhelmas fon Humboldtas. Pradėjo veikti 1810 m., kai 256 studentai ir 52 dėstytojai pradėjo darbą keturiuose – Teisės, Medicinos, Filosofijos ir Teologijos fakultetuose. Pirmasis universiteto rektorius teisininkas Teodoras Šmalcas (1760-1831 m.).
1828 m. universitetas pavadintas Prūsijos kunigaikštystės valdovo Frydricho Vilhelmo III vardu, 1831 m. įkurta biblioteka.
1948 m. padalijus Berlyną universitetas liko Rytų Berlyne, Vakarų Berlyne buvo įsteigtas Berlyno laisvasis universitetas, į kurį perėjo dauguma dėstytojų ir studentų. 1949 m. pavadintas universiteto steigėjo Vilhelmo ir jo brolio Aleksandro fon Humboldtų vardu.
Fakultetai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veikia 11 fakultetų:
- Teisės fakultetas
- Žemės ūkio ir sodininkystės fakultetas
- Matematikos ir gamtos mokslų I fakultetas (Biologija, Chemija, Fizika)
- Matematikos ir gamtos mokslų II fakultetas (Geografija, Kompiuterika, Matematika, Psichologija)
- Medicinos fakultetas „Šaritė“
- Filosofijos I fakultetas (Filosofija, Istorija, Europos etnologija, Bibliotekininkystė, Informatika)
- Filosofijos II fakultetas (Literatūra, Lingvistika, Skandinavistika, Romanistika, Amerikanistika, Slavistika, Klasikinė filologija)
- Filosofijos III fakultetas (Socialiniai mokslai, Kultūra, Azijos- Afrikos studijos ir archeologija, Genetika)
- Filosofijos IV fakultetas (Sportas, Reabilitacija, Švietimas, Švietimo valdymas)
- Religijos ir teologijos fakultetas
- Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas
- Yra Gamtos istorijos muziejus, Mažoji Humboldtų galerija. Universitete mokosi 34 880 studentų, iš jų 2615 užsienio studentų
Dėstytojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Berlyno universitete dėstė Johanas Fichtė, Georgas Hegelis, Artūras Šopenhaueris, Leopoldas fon Rankė, Teodoras Momzenas, Albertas Einšteinas, Broliai Grimai, Helmutas Arnašius ir kiti garsūs mokslininkai.[2]
Lietuviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Berlyno universitete studijavo nemažai lietuvių, Mažosios Lietuvos lietuvininkų ir Lietuvoje gimusių žmonių. Tarp jų: Kazys Binkis, Ernst Boerschmann, Juozas Bulavas, Vilius Gaigalaitis, Viktoras Gailius, Albertas Gerutis, Veronika Janulaitytė-Alseikienė, Vladas Jurgutis, Butkų Juzė, John Lekschas, Max Emmanuel Mandelstamm, Hermanas Minkovskis, Juozapas Montvila, Jonas Smilgevičius, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, Arvydas Stiklorius, Fricas Richardas Šaudinis, Vincas Vilkaitis, Mykolas Žilinskas ir kiti.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gianluca Falanga. Die Humboldt-Universität. Berlin Story Verlag, 2005, ISBN 3-929829-27-4
- ↑ Berlyno Humboldtų universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 102 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]52°31′05″ š. pl. 13°23′36″ r. ilg. / 52.51806°š. pl. 13.39333°r. ilg.