Plaukiojimo pūslė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Plaukiojimo pūslė – daugelio kaulinių žuvų hidrostatinis organas, leidžiantis žuviai valdyti kūno plūduriavimą keičiant joje esančių dujų kiekį. Atvirapūslių žuvų plaukimo pūslė siauru oriniu lataku sujungta su priekine žarna. Pro ją pūslė prisipildo oro. Uždarapūslių žuvų orinis latakas išnykęs. Tokiu atveju plaukimo pūslę oru aprūpina kapiliariai. Plaukimo pūslėje randama deguonies, anglies dioksido ir azoto. Keisdama dujų kiekį pūslėje žuvis įgyja neutralų plūduriavimą (ji nei skęsta, nei išplaukia į paviršių), o tai leidžia bet kuriam vandenyje gyvenančiam organizmui sunaudoti minimalų energijos kiekį.

Bentosinėms, t. y. gyvenančioms dugne rūšims, dujų buvimas pūslėje yra nenaudingas medžiagų apykaitos požiūriu, nes daug energijos būtų sunaudojama vien tik išsilaikymui dugne. Todėl tokių žuvų plaukimo pūslė redukuota arba jos visai nėra. Kai kurių rūšių žuvys plaukimo pūslę naudoja garsui skleisti arba garsui priimti (girdėti).