2 (skaičius)

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Kiekinis skaitvardis	du
Kelintinis skaitvardis	antras
Daugikliais	pirminis
Dalikliai	1, 2
Romėniškas skaičius	II
Priešdėliai	di- (graikiškai) duo- bi- (lotyniškai)
Dvejetainis	10
Aštuntainis	2
Dvyliktainis	2
Šešioliktainis	2
Jūrinis vėliavėlės signalas

2 (du, dvejetas) – skaitmuo, dviejų objektų skaičių atvaizduojantis simbolis. Tai natūralusis skaičius, einantis tarp 1 ir 3.

Simbolikoje – dvilypumo, priešpriešos, konflikto simbolis. Jis išreiškia ryšį, priešingybę.

Arabiško skaičiaus raida

Šiandieninis dažnai vartojamas arabiškas dvejeto simbolis išsirutuliojo iš Brahmanų Indų vartoto dvejeto simbolio: dviejų horizontalių linijų. Taip pat toks simbolis dar ir dabar yra vartojamas moderniojoje kinų hieroglifų sistemoje. Guptai tas dvi linijas pasuko 45 laipsnių kampu, o kartais viršutinę liniją sulenkdavo ir taip, kad dešinysis jos kraštas atsisukdavo stačiai į apatinę liniją. Nagariai dėl patogesnio rašymo abi linijas sujungė. Gubar arabai apatinę liniją padarė visiškai vertikalia ir ženklas tapo panašus į klaustuką be taško. Vėliau apatinė linija buvo atstatyta į pradinę horizontalią padėtį, taip simboliui supanašėjant į dabartinį dvejetą.

Skaičiaus naudojimas

Kai x bet koks skaičius:

• x+x = 2·x
• x·x = x²
• x^x = x↑↑2

Dvejetas turi išskirtinę savybę: 2+2 = 2·2 = 2²

Chemijoje

2 yra helio atominis skaičius.

Biologijoje

• Polinukleotidinių grandinių skaičius dviguboje DNR spiralėje.

Unicode

Be arabiško simbolio 2, Unicode numato ir kitus specialius ženklus (Ⅱ, ⅱ) šiam skaičiui žymėti. Į HTML dokumentus jie įterpiami sekomis Ⅱ, ⅱ.

Istorijoje

Dvejetas yra pirmasis „tikras skaičius“. Jis duoda galimybę lyginti ir priešinti. Dvejetą galima suvokti ir neigiamai ir teigiamai. Viskas turi dvi puses: tikrąją ir išvirkščiąją. Pasaulyje daugybė porų ir jų simbolių: regimas – neregimas pasaulis, vyriškumas – moteriškumas, teiginys – neiginys, dešinė – kairė, jaunystė – senatvė, amžinybė – laikas. Krikščionybėje: Adomas – Ieva, Kainas – Abelis, Mozė – Elijas, Senasis – Naujasis Testamentai, Įstatymas – Evangelija, duona – vynas, kūnas – siela. Priešingybių poros, kai vienas iš jų asocijuojasi su kažkuo negeru: Dievas – Velnias, Dangus – Pragaras, gyvenimas – mirtis, pamaldumas – nuodėme, dora – yda, saldus – kartus.

Antikoje manyta, kad skaičius 2 turi moteriškų savybių. Šis skaičius simbolizavo vaisingumo deives, Motiną Žemę (Magna Mater). Pasak pitagorininkų, moteriški skaičiai, tarp jų ir dvejetas, siejasi su blogiu ir yra kaip moteriškumo ir nesantaikos simbolis. Romoje skaičius 2 laikytas požemio, arba mirusiųjų pasaulio, dievo Pluto skaičiumi. Jam buvo skiriamas antrasis metų mėnuo ir kiekvieno mėnesio antroji diena.

Senovės romėnų dievas Janas vaizduojamas dviem veidais, atgręžtais į skirtingas puses. Jis žino praeitį ir gali regėti ateitį. Dievui Janui skirtas pirmasis metų mėnuo, daugelyje kalbų tebevadinamas jo vardu (januarius, januari, janvier). Viduramžių mene sausio mėnuo vaizduojamas Jano veidu. Prancūzijoje, Sartro katedroje, pavaizduotas dievas Janas, kurio vienas senio veidas reiškia praėjusius metus, o kitas, jauno vyro veidas – prasidedančius metus, metų sandūroje vienu metu jis žvelgia į praeitį ir ateitį. Dievui Janui teikiama ir kitokia prasmė – išminties ir gudrumo simbolis. Padujos koplyčioje italų dailininko Džioto nutapytas dievas Janas, kurio senio profilis atgręžtas kairėn arba į praeitį (konservatyvumas), o jaunos moters – dešinėn arba į naujus laikus (naujovės).

Viduramžių teologai skaičių 2 laikė blogio ir priešpriešos skaičiumi, teigdami, kad jis griauna vienovę iš ko ir kyla žmonių tarpusavio ginčai. Skaičius 2 – nešvaros, nuodėmės ir sąsajų su žemiškumu simbolis. Anot Biblijos, nuopuolis kyla iš priešybės, atsirandančios dėl sugriautos vienovės – gėrio priešybe tampa blogis, vyro ir moters ryšys virsta barniu. Vokiškuose žodžių Entzweiung (kivirčas, prieštaravimas) ir Verzweiflung (neviltis, nusivylimas) dalį sudaro žodis zwei (du). Naujajame Testamente skaičius 2 tai apsisprendimo ir pasirinkimo skaičius: „Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams“, „Kiekvienam veriasi dveji vartai (erdvūs ir ankšti) ir yra du keliai (platus ir siauras), tačiau tik vienas jų veda į gyvenimą“.

Skaičius 2 nuo senovės buvo taip pat ir patikimumo simbolis. Mozė gavo dvi įstatymo lentas, o kalbėdamas tautai kvietė du liudytojus – dangų ir žemę. Žinianešiai buvo siunčiami po du. Prisiekiant ant Biblijos uždedami du pirštai. Senovės Izraelyje buvo draudžiama nuteisti remiantis vieno liudytojo parodymais, kaltinimą privalėjo patvirtinti mažiausiai du liudytojai. Ir šiandien teismo procese reikalaujama išklausyti bent du liudininkus.

Valstybės simbolis

Mitologijoje, bažnyčios mene dažnai sutinkami dvigalviai gyvūnai: drakonai, ereliai, būtybės, turinčios gyvūno kūna ir žmogaus galvą arba vieno gyvūno kūną, o kito – galvą. Dvigalvis erelis, kaip valdžios ir galios simbolis, buvo ir tebėra daugelio valstybių herbuose, vėliavose. Jis buvo Rytų Romos, arba Bizantijos, simbolis. 1505 m. dvigalvį erelį Ivanas III pavaizdavo Rusijos valstybės herbe kaip imperatoriškosios valdžios ženklą. Žlugus Sovietų valdžiai, vėl sugrįžo Rusijos imperijos dvigalvis erelis. Dvigalvis erelis ilgai buvo germanų ir romėnų imperijos herbe. Senosios Bizantijos palikimą herbą ir vėliavą papuoštus dvigalviu ereliu turi Albanija, kurios pavadinimas (Shqiperia) albaniškai reiškia erelių žemė.

Dvyniai

Identiški ar skirtingi dvyniai laikomi žmogaus vidinio prieštaravimo simboliu. Dvyniai dažnai vaizduojami skirtingi: vienas – mirtingas, kitas – nemirtingas, vienas – tylus, pasyvus, kitas – karingas, dinamiškas. Jie papildo vienas kitą ir kartu turėdami visas svarbiausias savybes tampa pora, keliančia pavojų pasaulio tvarkai.

Indėnų kultūrose vienas jų simbolizuoja gėrį, kitas – blogį. Kai kuriuose tikėjimuose dvyniai laikomi gamtos užgaida ir vienas jų vos gimęs nužudomas. Kai kur dvyniai vaizduojami kaip didvyrių poros: Romos įkūrėjai Romulas ir Remas, Spartos karalių pora Kastoras ir Poliuksas, kurie buvo garbinami kaip dievai. Kinijoje tikėta, kad skirtingų lyčių naujagimiai dvyniai neša nelaimę, bet gimę du berniukai laikyti ypatinga dievų malone.

Astrologijoje trečiasis Zodiako ženklas (Kastoro ir Poliukso žvaigždynas) pavadintas Dvyniais. Gimusieji po šiuo žvaigždynu yra dvilypiai, prieštaringi, panašūs ir skirtingi ir nuolat kartojantys tuos pačius poelgius.