Pereiti prie turinio

Vyžuonos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°34′55″š. pl. 25°29′38″r. ilg. / 55.582°š. pl. 25.494°r. ilg. / 55.582; 25.494 (Vyžuonos)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
 
(nerodoma 13 tarpinių versijų, sukurtų 4 naudotojų)
Eilutė 32: Eilutė 32:


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:M.K.Radvila 1613 LDK žemėlapis Vilkmergės pavietas.png|thumb|220px|left|Vyžuonos (''Wizuny'') pavaizduotos M. K. Radvilos [[1613]] m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (Vilkmergės pavieto fragmentas)]]
[[Vaizdas:M.K.Radvila 1613 LDK žemėlapis Vilkmergės pavietas.png|thumb|left|Vyžuonos (''Wizuny'') pavaizduotos M. K. Radvilos [[1613]] m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (Vilkmergės pavieto fragmentas)]]
[[Vaizdas:Vyžuonos, senas namas.JPG|miniatiūra|250px|right|Namas su turtinga praeitimi: buvusi [[špitolė]], klubas, parduotuvė]]
[[Vaizdas:Vyžuonos, senas namas.JPG|miniatiūra|Namas su turtinga praeitimi: buvusi [[špitolė]], klubas, parduotuvė]]
[[Vaizdas:Vyžuonos, Lithuania - panoramio (23).jpg|miniatiūra|250px|right|Miestelio reginys]]
[[Vaizdas:Vyžuonos, Lithuania - panoramio (23).jpg|miniatiūra|Miestelio reginys]]


Vyžuonos minimos nuo XV amžiaus. [[1406]] m. pastatyta pirmoji katalikiška [[Vyžuonų bažnyčia]] ([[Kristinas Astikas|Kristino Astiko]] fundacija). Nuo XVI a. [[Vyžuonų valsčius|valsčiaus]] centras.
Vyžuonos minimos nuo XV a. [[1406]] m. pastatyta pirmoji katalikiška [[Vyžuonų bažnyčia]] ([[Kristinas Astikas|Kristino Astiko]] fundacija). Nuo XVI a. [[Vyžuonų valsčius|valsčiaus]] centras. Vyžuonas garsino didikai [[Radvilos]]. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp [[katalikai|katalikų]] ir [[kalvinistai|kalvinistų]] dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. [[1831]] m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime. XIX a. Vyžuonos buvo miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrityje, valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|13|688|Wiżuny}}</ref>


[[1919]] m. [[birželio 1]] d. Vyžuonų apylinkėse vyko [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] atkaklūs mūšiai su [[bolševikai]]s. Tarpukariu aktyviai veikė [[Lietuvos šaulių sąjunga|šauliai]], jaunieji ūkininkai, [[pavasarininkai]], [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“|jaunalietuviai]]. [[1931]] m. [[Kartuvių kalnas (Vyžuonos)|Kartuvių kalne]] pastatytas [[Vytauto Didžiojo paminklas]].
Vyžuonas garsino didikai [[Radvilos]]. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp [[katalikai|katalikų]] ir [[kalvinistai|kalvinistų]] dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. [[Šiaurės karas|Šiaurės karo]] metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. [[1831]] m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime.


Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
[[1919]] m. [[birželio 1]] d. Vyžuonų apylinkėse vyko [[Tarpukario Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenės]] atkaklūs mūšiai su [[bolševikai]]s. Tarpukariu aktyviai veikė [[Lietuvos šaulių sąjunga|šauliai]], jaunieji ūkininkai, [[pavasarininkai]], [[jaunalietuviai]]. [[1931]] m. [[Kartuvių kalnas|Kartuvių kalne]] pastatytas [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] paminklas.


Sovietmečiu buvo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. [[1945]] m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka, [[1951]] m. – kultūros namai. [[1970]] m. pastatyta nauja mokykla. [[1979]] m. pastatyta Žalčio skulptūrinė rodyklė (aut. [[Henrikas Orakauskas]] ir [[Algirdas Indrašius]]), 2000 m. pastatytas paminklas kūrėjams Broniui Radzevičiui ir Antanui Masioniui (aut. [[Henrikas Orakauskas]]).
Sovietmečiu buvo [[kolūkio centrinė gyvenvietė]]. [[1945]] m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka, [[1951]] m. – kultūros namai. [[1970]] m. pastatyta nauja mokykla. [[1979]] m. pastatyta Žalčio skulptūrinė rodyklė (aut. [[Henrikas Orakauskas]] ir [[Algirdas Indrašius]]), [[2000]] m. pastatytas paminklas kūrėjams Broniui Radzevičiui ir Antanui Masioniui (autorius – [[Henrikas Orakauskas]]).


[[2005]] m. patvirtintas [[Vyžuonų herbas]].
[[2005]] m. patvirtintas [[Vyžuonų herbas]].
Eilutė 48: Eilutė 48:
{{adm2|3}}
{{adm2|3}}
{{admr|XVI a.|r2=3|[[Vyžuonų valsčius|Vyžuonų valsčiaus]] centras}}
{{admr|XVI a.|r2=3|[[Vyžuonų valsčius|Vyžuonų valsčiaus]] centras}}
{{admr|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Ukmergės valsčius]]}}
{{admr|[[1861]]–[[1915]] m.|[[Ukmergės apskritis (1795–1950)|Vilkmergės apskritis]]}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Utenos apskritis]]}}
{{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Utenos apskritis (1915–1950)|Utenos apskritis]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1995]] m.|[[Vyžuonų apylinkė]]s centras|[[Utenos rajonas]]}}
{{admr|[[1950]]–[[1995]] m.|[[Vyžuonų apylinkė]]s centras|[[Utenos rajonas]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Vyžuonų seniūnija|Vyžuonų seniūnijos]] centras|[[Utenos rajono savivaldybė]]}}
{{admr|[[1995]]–|[[Vyžuonų seniūnija|Vyžuonų seniūnijos]] centras|[[Utenos rajono savivaldybė]]}}
Eilutė 75: Eilutė 75:
* [[Augustinas Juozas Marganavičius]] (1890–1977), Suomijos lietuvių kultūros veikėjas.
* [[Augustinas Juozas Marganavičius]] (1890–1977), Suomijos lietuvių kultūros veikėjas.
* [[Povilas Gaučys]] (1901–1991), vertėjas, diplomatas.
* [[Povilas Gaučys]] (1901–1991), vertėjas, diplomatas.
* [[Algirdas Vyžintas]] (g. 1929 m.), muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas, profesorius.
* [[Algirdas Vyžintas]] (1929–2024), choro ir orkestro dirigentas, pedagogas.
* [[Jonas Kunčina]] (1936–2024), geografas, pedagogas.
* [[Vytautas Jurgis Dičius]] (g. 1930 m.), architektas.
* [[Antanas Masionis]] (1941–1974), lietuvių poetas, literatūros kritikas.
* Algirdas Indrašius (g. 1937 m), menininkas, sodybos – muziejaus steigėjas
* [[Bronius Radzevičius]] (1940–1980), rašytojas, prozininkas.
* [[Aleksandras Guobys]] (g. 1932 m.), teatrologas, humanitarinių mokslų daktaras.
* [[Leonardas Grudzinskas]] (1939–2006), žurnalistas-gamtininkas, rašytojas.
* [[Antanas Masionis]] (1941–1974) – lietuvių poetas, literatūros kritikas.
* [[Bronius Radzevičius]] (1940–1980) rašytojas, prozininkas


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
* Vyžuonos: kraštas ir žmonės (sud. [[Algirdas Vyžintas]]). – Utena: Utenos Indra, 2007. – 562 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-676-53-9
* Vyžuonos: kraštas ir žmonės (sud. [[Algirdas Vyžintas]]). – Utena: Utenos Indra, 2007. – 562 p. ISBN 978-9955-676-53-9
{{Išnašos}}
{{Išnašos}}
* {{ML|2|101|Vyžuonos}}
* {{ML|2|101|Vyžuonos}}
* {{SGKP|13|688|Wiżuny}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.vyzuonos.lt/ Miestelio svetainė]
* [http://www.vyzuonos.lt/ Miestelio svetainė]
* [http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/miestai_ir_miesteliai/miestai_ir_miesteliai.htm#Vyžuonos Utenos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060413231612/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/miestai_ir_miesteliai/miestai_ir_miesteliai.htm#Vyžuonos |date=2006-04-13 }}
* [http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/miestai_ir_miesteliai/miestai_ir_miesteliai.htm#Vyžuonos Utenos krašto enciklopedija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060413231612/http://www.utena-on.lt/Utenos_enciklopedija/miestai_ir_miesteliai/miestai_ir_miesteliai.htm#Vyžuonos |date=2006-04-13 }}
* [http://www.utena.lt/index.php?ItemId=16727 Vyžuonų istorija]
* [http://www.utena.lt/index.php?ItemId=16727 Vyžuonų istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070928015250/http://www.utena.lt/index.php?ItemId=16727 |date=2007-09-28 }}


{{UTEgyv}}
{{UTEgyv}}

Dabartinė 17:09, 9 rugpjūčio 2024 versija

Vyžuonos
{{#if:
Vaizdas nuo bažnyčios
Vyžuonos
Vyžuonos
55°34′55″š. pl. 25°29′38″r. ilg. / 55.582°š. pl. 25.494°r. ilg. / 55.582; 25.494 (Vyžuonos)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Vyžuonų seniūnija
Gyventojų (2021) 490
Vikiteka Vyžuonos
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Výžuonos
Kilmininkas: Vyžuonų̃
Naudininkas: Vyžuonóms
Galininkas: Výžuonas
Įnagininkas: Vyžuonomìs
Vietininkas: Vyžuonosè
Istoriniai pavadinimai rus. Вижуны[2]

Vyžuonos – miestelis Utenos rajono savivaldybėje, prie Vyžuonos upės (kairysis Šventosios intakas), 1 km į šiaurės rytus nuo kelio  118  KupiškisUtena . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1406 m.), Vytauto paminklas (ant Kartuvių kalno), senosios žydų kapinės, veikia paštas (LT-28030), kultūros namai (nuo 1951 m.), Vyžuonų pagrindinė mokykla, vaikų darželis, biblioteka (nuo 1945 m.), ambulatorija, girininkija, Vyžuonų dvaro liekanos.

Vyžuonų bažnyčia
Vyžuonų simbolis žaltys Vyžas prie įvažiavimo

Anot legendos, kilęs iš pagonių dievaičio Vyžo vardo, turėjusio žalčio pavidalą. Pasakojama, kad ant netoliese esančio Kartuvių kalno degusi amžinoji ugnis saulei ir žalčiui pagerbti. Miestelio bažnyčios sienoje ligi šiol išlikusi įmūryta akmeninė žalčio Vyžo galva. Tačiau labiau tikėtina, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis – pro miestelį prateka Vyžuona.

Manoma, kad vandenvardžiai su šaknimi vyž- galėjo atsirasti ne tik nuo vyžos (iš karnų pinto apavo), bet ir turėti bendresnę vingiuotumo, išsišakojimo ir panašią reikšmę. Taigi, ir vingiuota upė Vyžuona, ir žaltys, čia vadintas vyžu (juda vingiuodamas), gali būti tos pačios kilmės žodžiai.[3]

Miestelyje į Vyžuoną įsilieja Dusyna. Vyžuonų ozas yra Čerioškavietėje. Pietryčiuose telkšo Lydekis. Gamtos paminklas – Vyžuonų akmuo su „dubeniu“. Miestelio prieigose nuo seno yra medinė žalčio Vyžo rodyklė. Prie miestelio yra Vyžuonų viensėdis.

Vyžuonos (Wizuny) pavaizduotos M. K. Radvilos 1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (Vilkmergės pavieto fragmentas)
Namas su turtinga praeitimi: buvusi špitolė, klubas, parduotuvė
Miestelio reginys

Vyžuonos minimos nuo XV a. 1406 m. pastatyta pirmoji katalikiška Vyžuonų bažnyčia (Kristino Astiko fundacija). Nuo XVI a. valsčiaus centras. Vyžuonas garsino didikai Radvilos. XVI–XVII a. kelis dešimtmečius vyko kovos tarp katalikų ir kalvinistų dėl Vyžuonų bažnyčios. XVIII a. Šiaurės karo metu dėl švedų įsiveržimo beveik visos Vyžuonos sudegė. 1831 m. vietos gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime. XIX a. Vyžuonos buvo miestelis ir dvaras Vilkmergės apskrityje, valsčiaus centras.[4]

1919 m. birželio 1 d. Vyžuonų apylinkėse vyko Lietuvos kariuomenės atkaklūs mūšiai su bolševikais. Tarpukariu aktyviai veikė šauliai, jaunieji ūkininkai, pavasarininkai, jaunalietuviai. 1931 m. Kartuvių kalne pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas.

Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos, Liūto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945 m. įsteigta ambulatorija ir biblioteka, 1951 m. – kultūros namai. 1970 m. pastatyta nauja mokykla. 1979 m. pastatyta Žalčio skulptūrinė rodyklė (aut. Henrikas Orakauskas ir Algirdas Indrašius), 2000 m. pastatytas paminklas kūrėjams Broniui Radzevičiui ir Antanui Masioniui (autorius – Henrikas Orakauskas).

2005 m. patvirtintas Vyžuonų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. Vyžuonų valsčiaus centras
18611915 m. Vilkmergės apskritis
19191950 m. Utenos apskritis
19501995 m. Vyžuonų apylinkės centras Utenos rajonas
1995 Vyžuonų seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1858 m. ir 2021 m.
1858 m.[2] 1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9] 1983 m.[10]
647 1 102 1 193 604 528 659 696
1987 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - -
706 711 581 512 490 - -

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl.
  3. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 499 p.
  4. Wiżuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 688 psl. (lenk.)
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. VyžuonosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. VyžuonosLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 328 psl.
  11. Vyžuonos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Vyžuonos. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 101 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

SVĖDASAI – 15 km UŽPALIAI – 9 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šiaudiniai – 4 km
UTENA – 13 km