Mykolas Masiulis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mykolas Masiulis (1846 m. Vyžuonose – 1906 m. lapkričio 27 d. Buivydžiuose) – kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasimokęs privačiai, išlaikė gimnazijos 4 klasių egzaminus, įstojo į Vilniaus kunigų seminariją.
Dirbo vikaru Slonime, 1886–1891 m. – Tverečiaus parapijos klebonu. Čia dirbdamas organizavo lietuviškos spaudos platinimą, globojo knygnešius, rėmė slaptas lietuviškas mokyklas, padėjo savo broliui knygnešiui Motiejui, iš kurio gaudavo daug lietuviškos spaudos.
Palaikė ryšius su kunigu Silvestru Gimžausku (klebonavusiu Bagaslaviškyje), Juozu Mironu (Adutiškio klebonu), Jonu Burba ir Mielagėnų klebonu N. Sabaliausku.
Slaptą mokyklą įsteigė klebonijoje. Mokyklai vadovavo ir per vasaros atostogas joje daraktoriavo brolis Jurgis Masiulis, taip pat keli klierikai ir studentas iš Daktorių k. Mokydavosi 12-14 berniukų 10-18 m. amžiaus, parengdavo juos stoti į gimnaziją ar į Švenčionių miesto mokyklą.
1891 m. Mykolas Masiulis už šios mokyklos organizavimą ir dažną išvykimą be leidimo iš parapijos vieneriems metams buvo uždarytas į pranciškonų vienuolyną Gardine. Atlikęs bausmę, paskirtas vikaru į Nemenčinę.
1894 m. perkeltas į Jiezną. Tęsė lietuvybės puoselėjimo darbą, vėl klebonijoje buvo įkūręs slaptą mokyklą, platino lietuvišką spaudą.
Žandarų užverbuotas agentas Pranas Petruševičius savo 1900 m. spalio 19 d. pranešime Vilniaus gubernijos žandarų valdybai rašė, kad Mykolas Masiulis palaikė ryšius su dvarininku Donatu Malinausku, Butrimonių klebonu Kazimieru Daukša, Valkininkų klebonu Povilu Kuolu, Dusmenų – Kazimieru Valentinu, Žaslių – Kazimieru Kybeliu, Žaslių vikaru Benediktu Krištaponiu. Šie asmenys dalyvaudavo susitikimuose, kuriuos agentas pavadino literatiškais pasikalbėjimais. Susitikimai vykdavo pas Donatą Malinauską arba pas vieną iš kunigų. Šio ratelio nariai lietuviškos spaudos gaudavo iš Stakliškių parapijos knygnešio (pavardė nežinoma) ir iš Suvalkijos knygnešių.
Dėl lietuviškos veiklos 1902 m. iškeltas į sulenkėjusią Buivydžių parapiją (Vilniaus r.). Čia taip pat stiprino lietuvybę, kovojo su rusintojais, palaikė lietuvišką spaudą, organizavo slaptas lietuviškas mokyklas, pinigais rėmė gabius vargingesnių šeimų vaikus.
Atmintinos vietos ir paminklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kapas ir antkapinis paminklas Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje.