Ožkiniai (Vilnius)
Kitos reikšmės – Ožkiniai (reikšmės).
| Ožkiniai | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1969 m. | ||
  Ožkiniai |
||
| 54°46′08″š. pl. 25°21′47″r. ilg. / 54.769°š. pl. 25.363°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus miesto savivaldybė
| |
| Seniūnija | Verkių seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Ошкинцы, Ошкиньцэ, lenk. Oszkińce | |
Ožkiniai – Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Naujųjų Verkių ir į šiaurę nuo Verkių Riešės, dešiniajame Neries krante.[2] Yra parduotuvė, dvi stotelės (Ožkiniai, Ožkinių žiedas – aptarnauja 35 ir 65 autobusai). Ožkiniai išaugę iš rėžinio kaimo, kurio struktūra iš dalies išlikusi. Likę keli tradiciniai gyvenamieji namai ir klojimai.
Pietuose ribojasi su Staviškėmis, vakaruose su Babiniais, šiaurėje pereina į Kryžiokus. Į šiaurę nuo Ožkinių Neryje yra rėva (sėklius) ir 3 salos. Seniau minimos 3 rėvos prie Ožkinių – Patvartė, Kiaulebraščiai ir Oškinka.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo seno Ožkiniuose būta kalkių degimo krosnies, kuriai iš aplinkinių atodangų kastas kalkakmenis. XX a. pradžioje Ožkiniuose gyveno trys šimtai gyventojų, kurie valdė kiek daugiau kaip du šimtus hektarų žemės. Iki pat XX a. vid. nuolat naudojo valtis persikėlimui į kitą krantą, taip pat naudotos plokščiadugnės valtelės dušegubkos (viena jų saugoma Nacionaliniame muziejuje). Antrojo pasaulinio karo metais ties salomis galėjo būti keltas ir tiltas; savo pasakojimuose juos mini Ožkinių gyventojai. XX a. pr.–vid. Ožkinių ir apylinkių gyventojai rinko akmenis iš Neries ir gabeno juos valtimis į Vilnių statyboms, gatvių grindimui.[3]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1905 m. Riešės valsčiaus Ožkinių kaime gyveno 301 žmogus,[4] 1931 m. – 232.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 149. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- Ožkiniai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 724 psl.
