Česlovas Laurinavičius
| Česlovas Laurinavičius | |
|---|---|
| Gimė | 1952 m. rugsėjo 16 d. Kaune |
| Veikla | istorikas, politologas |
| Alma mater | 1977 m. Vilniaus universitetas |
Česlovas Laurinavičius (g. 1952 m. rugsėjo 16 d. Kaune) – Lietuvos istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1977 m. baigė Vilniaus universitetą. 1993 m. humanitarinių mokslų daktaras. 1995 m. stažavosi Geteborgo universitete.
1977–1984 m. dėstė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1993–2003 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 1993–1996 m. dar ir Vytauto Didžiojo universiteto, nuo 1998 m. Kauno technologijos universiteto dėstytojas; nuo 1994 m. docentas. 1977–1989 m. dirbo LTSR centriniame valstybiniame archyve. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos istorijos institute, 1993–1997 m. ir nuo 2001 m. XX a. istorijos skyriaus vedėjas.
Mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokslinės veiklos sritys – diplomatija, geopolitika.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos – Sovietų Rusijos Taikos sutartis 1920 m. liepos 12 d., 1992 m.
- Politika ir diplomatija. Lietuvių tautinės valstybės tapsmo ir raidos fragmentai, 1997 m.
- NATO šaltojo karo metais, NATO vakar, šiandien, rytoj, su R. Lopata, 1999 m.
- Geopolitikos įvadas, bendraautoriai Egidijus Motieka, Nortautas Statkus, 2002 m.
- Geopolitiniai kodai: Tyrimo metodologija, su E. Motieka, N. Statkumi, 2003 m.
- Baltijos valstybių geopolitikos bruožai: XX amžius, 2005 m.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Česlovas Laurinavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 623 psl.
