Aron hakodešas
Aron hakodešas (hebr. ארון הקודש – šventoji skrynia) – spinta (kartais niša), kurioje laikomi Toros ritiniai. Tai vienas svarbiausių sinagogos įrenginių, kilęs iš Biblijoje minimos Sandoros skrynios, kurioje buvo laikomos lentelės su 10 Dievo įsakymų.
Aron hakodešas įrengiamas į Jeruzalės pusę atgręžtoje maldų salės sienoje. Yra pakyloje, nuo kurios kohenai laimina besimeldžiančiuosius, o rabinas arba pamokslininkas (magidas) sako pamokslą. Aron hakodešo dureles dengia šilko ar aksomo užuolaida. Žydų aškenazių sinagogose aron hakodešo viršuje dega amžinoji ugnis, kuri simbolizuoja Toros amžinumą ir menorą.
Paschos, Sukoto (Palapinių), Jom Kipuro (Permaldavimo) švenčių dienomis, skaitant tam tikras maldas, aron hakodešo durelės atidaromos. Besimeldžiantieji tuo metu stovi.
Atsiradus sinagogoms jose buvo paskirta Sandoros skrynią simbolizavusi vieta. Iš pradžių tai būta įdubos sienoje. Talmude minima Toros ritinių skrynia bei niša, skirta laikyti arba skryniai, arba pačiai Torai. XII a. sinagogose jau buvo speciali spinta, kurioje aškenaziai Toros ritinius laikė vertikaliai, o sefardai, Jemeno žydai ir Indijos žydai – horizontaliai. Renesanso epochoje aron hakodešo niša dažniausiai panaši į portalą: iš abiejų jos pusių – piliastrai arba kolonėlės, viršuje – aukštas kelių tarpsnių frontonas. Baroko, klasicizmo laikotarpių aron hakodešai puošnesni, primena bažnyčių altorius (ypač mediniai drožinėti).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aron hakodešas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002