Briuselio-sostinės regionas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Briuselis – sostinės regionas (Briuselio regionas; pranc. Région de Bruxelles-Capitale, oland. Brussels Hoofdstedelijk Gewest, vok. Region Brüssel-Hauptstadt) – vienas iš 3 Belgijos regionų. Tuo pat metu, Belgijos prancūzakalbė benduomenė ir Flamandų bendruomenė regiono teritorijoje taip pat vykdo joms pagal Belgijos Konstituciją priskirtas kultūrines funkcijas.

Briuselio regionas oficialiai laikomas dvikalbiu, visa viešoji informacija ir viešosios paslaugos teikiamos tiek prancūzų (~90 %), tiek olandų kalba (~10 %).

Briuselio regioną sudaro 19 komunų (kai nurodyti 2 pavadinimai, pirmasis yra prancūziškas, o antrasis – olandiškas):

Anderlecht
Auderghem – Oudergem,
Berchem-Sainte-Agathe – Sint-Agatha-Berchem,
Briuselio miestas (Bruxelles – Brussel)
Etterbeek,
Evere,
Forest – Vorst,
Ganshoren,
Ixelles – Elsene,
Jette,
Koekelberg,
Molenbeek-Saint-Jean – Sint-Jans-Molenbeek,
Saint-Gilles – Sint-Gillis,
Saint-Joose - ten-Noode – Sint-Joost - ten-Node,
Schaerbeek – Schaarbeek,
Uccle – Ukkel,
Woluwe-Saint-Lambert – Sint-Lambrechts-Woluwe,
Woluwe-Saint-Pierre – Sint-Pieters-Woluwe,
Watermael-Boitsfort – Watermaal-Bosvoorde

Institucijos

Dėl Belgijos federalizacijos ypatybių, institucinė sąranga yra ypač sudėtinga. Teisiškai egzistuoja tokios regiono institucijos:

Regionas, kuris turi parlamentą (Briuselio parlamentas) iš 89 narių (72 prancūzakalbiai, 17 olandakalbių, partijos buriasi kalbiniu pagrindu) bei regiono vyriausybę (ją sudaro teoriškai kalbine prasme neutralus, o faktiškai prancūzakalbis ministras - prezidentas, po 2 prancūzakalbius ir olandakalbius ministrus, 1 olandakalbis valstybės sekretorius ir 2 prancūzakalbiai valstybės sekretoriai). Regiono parlamentas leidžia ordonansus (ol. ordonnanties:, pranc. ordonnances:), kurie turi statusą, prilygstantį nacionaliniams teisės aktams.
Aglomeracija, turinti savo tarybą ir valdybą (narystė tokiais pat principais kaip ir regiono valdžioje). Tai decentralizuota administracinė įstaiga, kuri vykdo funkcijas, kurios Belgijoje yra priskirtos provincijos ir municipalitetams (pvz., gaisrinės, kanalizacija). Jos leidžiami teisės aktai neturi įstatymo statuso.
Bendroji bendruomenių komisija (ol. Gemeenschappelijke Gemeenschapscommissie, GGC:, pranc. Commission communautaire commune, COCOM:), turinti Jungtinę asamblėją (ją sudaro regiono parlamento nariai) ir Jungtinę tarybą (į ją įeina regiono ministrai, tačiau ne valstybės sekretoriai, o ministras - prezidentas neturi balsavimo teisės). Ši komisija vykdo 2 funkcijas: ji yra decentralizuota administravimo įstaiga, kuri atsako už kultūrinės politikos, svarbios abiem bendruomenėms, įgyvendinimą (gali leisti poįstatyminius aktus, teikti subsidijas). Be to, komisija leidžia ordinansus, turinčius tokią pačią galią kaip ir nacionaliniai teisės aktai, bendruomenių gerovės srityje regiono teritorijoje (Briuselio - sostinės regione, Prancūzakalbių bendruomenė ir Flamandų bendruomenė vykdo šias funkcijas tik vienakalbių institucijų atžvilgiu). Komisijos aktai yra skirti tiesiogiai piliečiams arba dvikalbėms institucijoms, jos ordonansai priimami abiejų bendruomenių balsų dauguma. Nesant tokios daugumos, galimas naujas balsavimas, kuriame pakanka abiejų bendruomenių trečdalio.
Abiem benduomenėms atskiros įstaigos: Flamandų bendruomenės komisija (ol. Vlaamse Gemeenschapscommissie, VGC:) Briuselyje gyvenantiems flamandams, ir Prancūzų bendruomenės komisija (pranc.: Commission communautaire française, COCOF), kurių kiekviena turi asamblėją (į ją įeina parlamento nariai, išrinkti tos bendruomenės) ir valdybą (ministrai ir valstybės sekretoriai iš tos benduomenės). Šios komisijos įgyvendina Flamandų bendruomenės ir Prancūzakalbių bendruomenės politiką Briuselio - sostinės regione.
prancūzų bendruomenės komisija taip pat turi papildomą funkciją: pagal Belgijos Konstitucijos 138 str., kai kurios Prancūzakalbių bendruomenės teisėkūros kompetencijos yra perduotos Valonijos regionui ir Prancūzų bendruomenės komisijai (Briuselio - sostinės regione). Dėl to Prancūzų bendruomenės komisija gali leisti dekretus. Tuo tarpu olandakalbių bendruomenė ėjo kitu keliu – ji susijungė su Flandrijos regionu į Flamandų bendruomenę. To rezultatas – asimetrinis federalizmas, viena iš bendruomenių labiau orientuota į regionus, kita – į bendruomenes.
19 komunų turi savo valdymo įstaigas, kuriose yra apie 600 Tarybų narių.
6 tarp - municipalinės policijos zonos
tarpkomuninės įstaigos, laisvai kuriamos komunų vadovybių.

Be to, pagal Belgijos konstituciją, regiono teritorijoje tam tikras funkcijas vykdo Prancūzakalbių bendruomenė bei Flamandų bendruomenė. 19 iš 72 prancūzakalbių Briuselio parlamento narių yra Belgijos prancūzakalbių bendruomenės parlamento nariais (iki 2004 m. tas pats galiojo ir 6 olandakalbiams nariams, kurie buvo Flamandų parlamento nariais; nuo 2004 m. Flamandų parlamento nariai nuo Briuselio renkami tiesiogiai).

Regiono sukūrimo istorija

1970 m. gruodžio 24 d. Belgijos Konstitucijos 107 straipsnis buvo papildytas nuostata, Belgija susideda iš 3 regionų – Flandijos regiono, Valonijos regiono ir Briuselio regiono. Tačiau regionas pradėjo gyvuoti tik 1989 m. (9 metais vėliau nei Flandijos ir Valonijos regionai), priėmus specialų įstatymą.

Kalbos problemos

Nors oficialiai regionas yra dvikalbis, tačiau faktiškai jame dominuoja prancūzakalbiai (~90 % gyventojų; olandakalbių yra ~10 %). Prancūzakalbiai taip pat sudaro daugumą kai kuriose su regionu besiribojančiose, bet Flandrijai priskiriamose komunose.