Carlo Maratta
Karlas Marata (ar Maratis, it. Carlo Maratta, Maratti, 1625–1713 m.) – italų baroko tapytojas, piešėjas, grafikas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karlas Marata (ar Maratis) gimė 1625 m. gegužės 25 d. Kamerane, netoli Ankonos. Apie 1635 m. jis atvyko į Romą ir 1637−1645 m. mokėsi pas Andrėją Sakį. Buvo mokomas imti pavyzdį iš Rafaelio ir Bolonijos Karačių mokyklos tapytojų. Po to pradėjo dirbti savarankiškai. 1650 m. atliktas „Piemenų pagarbinimas“ S. Giuseppe dei Falegnami bažnyčiai rodo A. Sakio tapybos įtaką. 1651−56 m. jis dekoroavo Alaleonos koplyčią S. Isidoro bažnyčioje Šv. Juozapo gyvenimo istorijos tema. Popiežiaus Aleksandro VII užsakymu 1656 m. nutapė „Marijos aplankymą“ Santa Maria della Pace bažnyčiai ir kitais metais „Išminčių pagarbinimą“ Kvirinalo rūmų popiežių galerijai. Apie 1660 m. jo atlikta „Augusto taika“ su kitų dailininkų kūriniais buvo nusiųsta į Prancūziją. Jis kūrė paveikslus Barberinio rūmams po A. Sakio mirties. 1664 m. išrinktas Romos Šv. Luko akademijos vadovu.
Mirus kitiems dailininkams XVII a. pabaigoje K. Marata tapo žymiausiu Romos tapytoju. Reikšmingiausiu jo brandos darbu tapo 1674 m. atlikta „Maloningumo triumfo“ lubų tapyba Altieri rūmuose, užsakyta popiežiaus Klemenso X. K. Marata tapė altorinius paveikslus Romos bažnyčioms, tarp jų − Il Gesu, Santa Maria in Vallicella ir Santa Maria del Popolo bažnyčioms. 1680 m. jis nutapė „Apolono ir Dafnės“ paveikslą Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV, kuriuo karalius buvo taip patenkintas, kad jam suteikė karališkojo dvaro tapytojo titulą. K. Marata kūrė dizainus Šv. Petro bazilikos mozaikoms. 1700 m. vėl išrinktas Šv. Luko akademijos vadovu ir 1706 m. patvirtintas juo iki mirties. 1702 m. popiežius Klemensas XI jį paskyrė Romos senienų direktoriumi. 1704 m. jam suteikta riterystė. K. Maratai buvo patikėtas Rafaelio freskų atnaujinimas Vatikano kambariuose. Vėlyvuoju laikotarpiu daugelį kūrinių daugiau ar mažiau atliko jo mokiniai. Karlas Marata mirė 1713 m. gruodžio 15 d. Romoje. Palaidotas Santa Maria degli Angeli e dei Martiri bažnyčioje. Jo kompozicijoms būdingas aiškumas, subalansuotumas, barokiškas puošnumas ir klasikinis idealizavimas.
Darbų galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
-
„Madona soste su angelais ir šventaisiais“ (1680−1690 m., Santa Maria in Vallicella, Roma) -
„Madona su Kūdikiu“ (Vienos meno istorijos muziejus) -
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
